2012 m. gegužės 11 d.    
Nr. 19
(1994)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Mirė regėtoja

Anelė Matijošaitienė su maldininkais.
Kairėje – dekanas kan. Donatas Jasulaitis

Anelė Matijošaitienė palaidota
šalia Dievo Gailestingumo koplyčios

Anelės Matijošaitienės laidotuvėse
dalyvavo daug maldininkų

Anelės Matijošaitienės laidotuvėse
dalyvavo daug kunigų ir maldininkų

Balandžio 22 dieną mirė Suodžių kaime (šalia Keturnaujienos, Šakių r.), gyvenusi Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos regėtoja Anelė Matijošaitienė, daugelio vadinta tiesiog Aneliuke. Pastaruoju metu Aneliukės sveikatos būklė vis prastėjo – ji gulėjo ligoninėje, namuose ja rūpinosi ten apsistojusios savanorės. Išskirtinės ir ypatingos šios laidotuvės tuo, kad amžinojo poilsio regėtoja atgulė šalia savo namų ir Dievo Gailestingumo koplyčios, ant kalvelės. Į amžinąjį poilsį Aneliukę palydėjo apie tūkstantis tikinčiųjų ir apie dvi dešimtys kunigų. Laidotuvių šv. Mišias balandžio 25-ąją aukojo koncelebracijai vadovavęs Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, taip pat prel. Antanas Maskeliūnas, mons. Lionginas Vaičiulionis ir kiti kunigai. Kaip šv. Mišių pradžioje teigė vysk. J. Žemaitis MIC, tai buvo labai geros širdies ir nuoširdi moteris, o pamokslą sakęs Aleksoto dekanas Aukštosios Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys atkreipė dėmesį į gyvą ir drąsų velionės tikėjimą bei begalinį pasitikėjimą Jėzumi Kristumi. Nors Aneliukė nebuvo išreiškusi savo valios, tačiau ją palaidoti greta savo namų ir Dievo Gailestingumo koplyčios norėjo ir net reikalavo nemaža dalis tikinčiųjų. Esą jiems moteris yra ne kartą sakiusi, kad nenorėtų būti palaidota niekur kitur, „kaip tik pakasta šalia savo namų“, dėl kurių tiek išgyveno, kai jie buvo sugriauti, tiek kentėjo ir kovojo. Tad pasitarus su vyskupu ir buvo priimtas sprendimas išpildyti šį jos norą. Kol kas dar neaišku, kaip bus įprasminta jos palaidojimo vieta. Pasak Kudirkos Naumiesčio klebono ir Šakių dekano Donato Jasulaičio, kadangi Aneliukė buvo paprasta kaimo moteris, prie medinio namelio gal labiausiai tiktų kokiu nors liaudiški motyvai, gal koplytstulpis ar kažkas panašaus. Dekanas sakė, kad  Aneliukė buvo santūri, paprasta, labai kukli moteris, turėjo kantrybės vaikščioti ir bendrauti su šią vietą aplankyti atvykdavusiais maldininkais. Ji niekada nesiekė būti dėmesio centre, net kai Suodžių kaime buvo šventinama Dievo Gailestingumo koplyčia, stengėsi būti nepastebėta. Nors Aneliukė visais laikais buvo vertinama dviprasmiškai, vieni jos regėjimais tikėjo, kiti ne, tačiau į šią šventą vietą, kur dabar stovi Dievo Gailestingumo koplyčia, tikintieji plūsdavo ne tik lapkričio 14-ąją, kai minimos apsireiškimų metinės. Dėl savo regėjimų A. Matijošaitienė išgyveno daug neteisybės. Sovietiniais laikais buvo sugriauti jos namai, pati išvežta į psichiatrijos ligoninę, kur leidžiant stiprius vaistus buvo „gydoma“ nuo savo regėjimų.

A. Matijošaitienė gimė 1927 m. spalio 10 d. Užpjaunių k. (Naumiesčio parapija), valstiečių Elenos ir Juozo Staugaičių šeimoje. Tėtės pusbrolis Justinas Staugaitis buvo Telšių vyskupas. Aneliukė mokėsi Užpjaunių pradžios mokykloje, tačiau ketvirtame skyriuje mokslą metė, nes toliau mokytis nebuvo galimybės ir noro. Jau tada jautė didelį norą eiti į bažnyčią ir melstis. Būdama dešimties metų ėjo pirmosios išpažinties ir priėmė Pirmąją Komuniją Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje. Pas dėdę mamos brolį Antaną ganė gyvulius. Nuo 14 metų gyveno Suodžių kaime, sodyboje pas kitą dėdę tėtės brolį Petrą Staugaitį ir jo žmoną Oną, kurie neturėjo vaikų. Čia turėjo dirbti visus darbus, patyrė daug vargo, reikėjo slaugyti dėdienės seserį. Susipažinusi su tolimesniu kaimynu Pranu Matijošaičiu, 1959 m. gegužės 23 d. už jo ištekėjo. Tačiau vyras sakė, kad greit mirsiąs, nenori palikti ją su vaikais, todėl vaikų neturėjo. Vyras iš tiesų netrukus mirė – 1961 m. vasario 16 d. Po vyro šermenų norėdavo melstis, nes jai buvę labai sunku. Jai patiko vienatvė ir malda. Kai buvo gal trylikos metų, rado knygą apie šv. Antaną, ją perskaičiusi sužinojo, kaip jis labai myli vargšus. Todėl melsdamasi prašė šv. Antano užtarimo: „Tu išmelsk iš Dievo tokios meilės, kuria jis mus myli“. Taip meldėsi be paliovos tris mėnesius. Netrukus išgirdo vidinį balsą: „Tavo malda išklausyta“. Įvairių regėjimų patyrusi Aneliukė 1969 m. lapkričio 14-ąją pamatė Jėzaus Kristaus Apsireiškimą, o lapkričio 26-ąją – ir Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimą. Tie regėjimai ir Apsireiškimai ir regėjimai kartojosi daugybę kartų (išsamiau apie tai „XXI amžiuje“ esame rašę anksčiau, o daugiausiai galima paskaityti knygelėje „Anelės Matijošaitienės regėjimai ir pranešimai“).

Suodžių kaimo laukuose 2002 metais buvo pašventinta Dievo Gailestingumo koplyčia. Į šią vietą tikintieji plūsta ne tik lapkričio 14-ąją, bet ir kai koplyčioje aukojamos šv. Mišios. Jos būna šeštadieniais prieš paskutinį mėnesio sekmadienį, taip pat pirmais mėnesio penktadieniais ir šeštadieniais. O 30-os dienos po Aneliukės mirties šv. Mišios bus aukojamos gegužės 26 dieną, šeštadienį, 17 val.

Romas BACEVIČIUS

Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija