Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kasmetinė šventė Partizanų parke

Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas (centre), koncelebravo (iš kairės): g. kan. Vytautas Vaičiūnas, prel. Bronius Antanaitis, kun. Jeronimas Petrikas, mons. Alfonsas Svarinskas, kun. Petras Tavoraitis, kun. Pavlo Jachimec, OSBM

Jau kelerius metus Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, įkurtame mons. Alfonso Svarinsko, rengiama partizanų šventė. Ir šiemet, gegužės 19-ąją, renginys buvo gražus ir iškilmingas. Tiesa, liūdnesnis nei ankstesni dėl prieš dvi dienas, gegužės 17-ąją, Garliavoje įvykusio mažametės mergaitės prievartinio pagrobimo neva vykdant teismo nutartį. Tos tragiškos dienos ryto įvykiai, per televiziją matyti vaizdai vis dar neišėjo iš daugumos susitikimo dalyvių akių ir ausų.

Mes ir vėl neturime savo valstybės

Gintaras Visockas

Taip, kaip Garliavoje buvo „išvaduota“ mažoji Kedytė, be abejo, galima elgtis. Bet tokiais būdais ir priemonėmis, kuriuos pasirinko antstolė Sonata Vaicekauskienė, vaikus galima vaduoti tik iš teroristų, galvažudžių ir seksualinių iškrypėlių. Jei gegužės 17-ąją mažoji mergaitė būtų buvusi išplėšta iš, sakykim, įkaitus paėmusių ir politinius ar ekonominius reikalavimus iškėlusių banditų rankų, sveikinčiau ir Lietuvos policiją, ir Lietuvos antstolius. Būtų puiki kovinė operacija. Vaikas išvaduotas, grėsmės pašalintos, o aukų – nė vienos, tik išlaužtos durys, išsukinėtos rankos ir vargšas policininkas, patyręs, kas yra moteriškas antausis. Tačiau mergaitės globėja Neringa Venckienė nėra teroristė ir niekada tokia nebuvo. Teroristė niekada nebuvo ir mergaitę globojusi Audronė Skučienė. Ji – kirpėja. Vienas dienraštis ją dažnokai taip tituluodavo tarsi norėdamas pašiepti, pažeminti, tarsi kirpėjos profesija būtų kuo nors gėdinga, tarsi kirpėja negalėtų mylėti mažosios Kedytės ir ja deramai rūpintis. Akivaizdu, jog mergaitę „vadavusieji“ mūsų pareigūnai bus kažką supainioję ir susipainioję. Beje, tas jų „susimovimas“ – tragiškas, siaubingas. Mažąją mergaitę iki „išvadavimo“ auginusių žmonių neverta laikyti nei idealiomis tetomis, nei idealiomis globėjomis. Niekas niekad neįtikins, jog, kilus šeimyniniams konfliktams, kalta tėra tik viena pusė. Nereikia manyti, kad mažajai Kedytei buvo itin sunku gyventi pas savo tėvelio seserį. Privalome pripažinti ir kitą tiesą – nėra idealių motinų.

Atminimo sienelė patriotinėms organizacijoms

Renginio svečiai

Gegužės 7 dieną Kaune, Čečėnijos aikštėje, vykusio Motinos dienos minėjimo metu buvo atidengta Atminimo sienelė ir įjungtas fontanas. Renginys prasidėjo valstybės ir Kauno vėliavų pakėlimu. Kalbėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, mero patarėjas Zenonas Abramavičius, Motinos dienos proga pasveikinęs į renginį atvykusias motinas, išreiškė padėką toms, kurios išaugino ir augina šalies patriotus, Čečėnijos aikštės rekonstrukcijos iniciatorius Seimo narys Arimantas Dumčius ir jo kolega Rytas Kupčinskas. Jie kalbėjo apie tai, kad šioje aikštėje esanti atminimo sienelė ir 37 patriotinių organizacijų, veikusių tarpukario Lietuvoje, pavadinimai jaunimui ir ateities kartoms primins apie kovas dėl laisvės, apie valstybingumo ištakas. Atminimo sienelę atidengė R. Juknevičienė, A. Dumčius, R. Kupčinskas, Šaulių sąjungos II rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas, dimisijos kapitonas Antanas Lukša ir kt. Joje įrašyta 37 patriotinių organizacijų pavadinimai: Šaulių, Birželio sukilėlių, Lietuvos laisvės kovotojų, Lietuvos tautinio jaunimo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungų, Žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvai pagražinti draugijos, M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio, Lietuvos ateitininkų federacijos, Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos ir kt. Sienelę pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Renginyje dalyvavo ir Seimo kancleris Jonas Mileris, politinių kalinių ir tremtinių atstovai, įvairių patriotinių organizacijų vadovai bei nariai su savo organizacijų vėliavomis, P. Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos mokiniai. Jie demonstravo savigynos gebėjimus. Šioje mokykloje besimokantys jaunuoliai rengiasi dirbti sukarintose struktūrose.

Perlaidoti vokiečių karių palaikai

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Vilniaus Vingio parko vokiečių karių kapinėse vokiečių karių perlaidojimo ceremonijoje

Gegužės 15 dieną Vingio parko prieigose esančiose vokiečių karių kapinėse perlaidoti 353 vokiečių karių, kurie buvo palaidoti  Utenoje per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, palaikai.

Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos ambasados Lietuvoje, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Utenos rajono, Vilniaus miesto savivaldybių atstovai, visuomenė.