2012 m. birželio 1 d.    
Nr. 22
(1997)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Pasaulio šeimų susitikimas Milane

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas laimina
kūdikį po Komunijos suteikimo
jo tėvui per Sekminių iškilmes
Šv. Petro bazilikoje

Popiežiškosios šeimos
tarybos pirmininkas
kardinolas Enijas Antonelis

Šventasis Tėvas nuolat
pabrėžia motinystės nepakeičiamą
svarbą vaikų auginimui

Popiežius Benediktas XVI maloniai
bendrauja su šeimomis ir jų atžalomis

7-ojo Pasaulio šeimų
susitikimo Milane emblema

Popiežiaus dalyvavimo programa

Milijoniniame Milano mieste – didžiausiame Italijos ekonomikos centre, didžiausioje Europos katalikų diecezijoje, taip pat visame pasaulyje išgarsėjusioje meno ir mados pasiekimais bei tradicijomis vietoje – dabar vykstantis 7-asis Pasaulio šeimų susitikimas laikytinas svarbiausiu šiemetiniu Katalikų bažnyčios įvykiu. Nuo gegužės 30 iki birželio 3 dienos į Milaną susirinkęs šimtų tūkstančių piligrimų būrys, atstovaujantis beveik 130 šalių iš visų penkių planetos kontinentų įvairiuose pasirodymuose ir liturginėse apeigose, teologiniame kongrese ir maldingose adoracijose patvirtins išskirtinį šeimos gyvenimo pašaukimą ir jo svarbų vaidmenį Visuotinės Bažnyčios veiklai. Tačiau, be abejonės, visiems dalyviams svarbiausia bus galimybė melstis ir liudyti apie šeimą drauge su popiežiumi Benediktu XVI, kuris pats vadovaus įvairiems susitikimo renginiams ir praleis Milane net tris dienas.

Pagal sudarytą vizito Milano arkivyskupijoje programą, penktadienio popietę atvykęs Šventasis Tėvas pirmąjį pasimatymą su miesto gyventojais ir Pasaulio šeimų susitikimo dalyviais turės Katedros aikštėje (Piazza del Duomo), prie didingos Dievo Motinai dedikuotos šventovės. Po trumpo poilsio Milano arkivyskupo kardinolo Andželo Sodano rezidencijoje, kur Popiežius apsistos visą svečiavimosi laikotarpį, tos pačios birželio 1-osios vakarą Benediktas XVI yra pakviestas į garsią meno šventovę – La Scala operos teatrą. Ten neseniai savo 85-metį minėjusio Šventojo Tėvo garbei bus surengtas koncertas. Teatro salėje, kur savo kūrinius kažkada pristatė tokie kompozitoriai, kaip Džiuzepė Verdis ir Džakomas Pučinis, Popiežiui bus atlikta Liudviko van Bethoveno 9-oji simfonija, diriguojant Danieliui Barenboimui.

Kitos dienos, birželio 2-osios, vizito programa prasidės Milano Katedroje celebruojamomis Valandų liturgijos rytmetinėmis pamaldomis „Nora Media“, kuriose, vadovaujant Šventajam Tėvui, dalyvaus arkivyskupijos kunigai, vyrų ir moterų vienuolijų atstovai bei pastoracijoje aktyviai besidarbuojantys pasauliečiai. Laukiama prasmingų popiežiaus Benedikto XVI apmąstymų, vėliau jis taip pat pagerbs šventovės kriptoje esančias garsaus vietinio Lombardijos regiono sūnaus, kardinolo šv. Karolio Boromėjaus relikvijas. Po pamaldų Popiežius vyks į žinomam „AC Milan“ futbolo klubui priklausantį Meazza stadioną, kur prasidės jo susitikimas su jaunimu, besiruošiančiu Sutvirtinimo sakramento priėmimui. Tos pačios dienos popietę arkivyskupo rezidencijoje Benediktas XVI pasimatys su Milano savivaldybės ir viso Lombardijos regiono vadovais, o vėlų vakarą Bresso parke dalyvaus Pasaulinio šeimų susitikimo „liudijimų šventėje“, kurioje pasakys ir savo kalbą.

Prasminga solidarumo raiška

Ateinantį sekmadienį vyks Pasaulio šeimų susitikimo kulminacija ir uždarymas. Minėto Bresso parko teritorijoje Šventasis Tėvas celebruos Eucharistiją, pamaldose laukiant daugiau kaip milijono piligrimų dalyvavimo. Tačiau 7-ojo susitikimo naujovė – po sekmadienio pamaldų numatyti popiežiaus Benedikto XVI solidarumo pietūs su 100 nepriteklių patiriančių šeimų. Šiam renginiui, įvyksiančiam Milano katalikiškajame Švč. Širdies universitete (Universita Cattolica del Sacro Cuore), vietinė „Caritas“ organizacija atrinko grupę šeimų, kurias tiesiogiai paveikė ekonominė krizė, politinių pabėgėlių ir migrantų lemtis, nelengvi senatvės išbandymai ir ligos. Kartu prie pietų stalo su Šventuoju Tėvu sės šiais varguoliais besirūpinantys socialiniai darbuotojai ir savanoriai.

Tai nėra vienintelė solidarumo iniciatyva Milano susitikimo proga. Siekiant pagelbėti šeimoms, kurioms buvo sunku atvykti į renginį dėl finansinių problemų, įsteigtas specialus Šeimų fondas (Family Foundation 2012) ir tris mėnesius buvo rinktos aukos tų išlaidų kompensavimui. Šios iniciatyvos organizatoriai, Milano arkivyskupijos misijų tarnyba, tokiu būdu galės padėti grupei dalyvių iš Afrikos, Lotynų Amerikos ir neturtingų Rytų Europos (Albanijos, Baltarusijos) šalių. Taip pat katalikišką ir itališką svetingumą pasirengusios parodyti dešimtys tūkstančių milaniečių šeimų, kurios sutiko apnakvydinti iš toli atvykusius piligrimus. Manoma, kad bendros Pasaulio šeimų susitikimo Milane išlaidos sieks apie 10 milijonų eurų. Tačiau numatant, kad vidutiniškai kiekvienas iš milijoninio dalyvių būrio išleis bent po 50 eurų renginio dienomis įvairioms paslaugoms bei maistui, įplaukos Milanui turėtų siekti 50–55 milijonus eurų. Todėl kartais pasirodanti kritika, kad bažnytiniai „mega renginiai“, kurie turi didžiulę dvasinę naudą, yra perdėtas pinigų švaistymas, net ir finansiniu atžvilgiu neturi jokio pagrindo.

Šioje apžvalgoje neatsitiktinai pabrėžti šeimos gyvenimui įtaką darantys socialiniai bei ekonominiai klausimai. Būtent jie yra akcentuojami parinktoje šiemetinio Pasaulio šeimų susitikimo temoje „Šeima – darbas ir šventimas“.  Šiuo atžvilgiu šeimos dabar susiduria su daugybe iššūkių: paplitusiu nedarbu, nepakankamu atlyginimu, reikalingu pragyvenimui bei vaikų auginimui, ilgomis darbo valandomis, neigiamai veikiančiomis rusenantį santuokos židinį. Neseniai, gegužės 15 dieną, minint Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtą Tarptautinę šeimos dieną, kurios tema taip pat buvo dedikuota šeimos gyvenimo ir darbinės veiklos suderinimo problemoms, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad „darbas jokiu būdu neturi kliudyti šeimai, bet atvirkščiai – ją palaikyti ir vienyti, padėti jai išsaugoti atvirumą gyvybei (vaikų gimdymą be priverstinio jų skaičiaus apribojimo), glaudinti santykius su visuomene ir Bažnyčia“.

Darbo ir šventimo apmąstymas

Šventasis Tėvas ta proga taip pat išreiškė viltį, kad nacionaliniuose įstatymuose ir tarptautinėje teisėje „sekmadienis – Viešpaties prisikėlimo kassavaitinis šventimas – bus garantuota poilsio diena ir padės stiprinti šeimos saitus“. Tą patį popiežius Benediktas XVI patvirtino ir 2010 metais paskelbtame parengiamajame kreipimesi tuomet dar būsimajam Milano šeimų susitikimui, pažymėdamas, jog reikia iš naujo apmąstyti ne tik darbo, bet ir poilsio, tikros šventės prasmingumą. Tame kreipimesi jis teigė, kad šis šventadienis turi likti ypatinga „Viešpaties ir žmogaus diena, šeimos, bendruomenės ir solidarumo raiškos diena“. Esant dabartiniam dažnai įtemptam darbo ritmui „dienomis ir naktimis“, kai darbdaviui rūpi tik pelnas, o ne dirbančiųjų sveikata ir jų šeimų dvasinė gerovė – žinoma, čia nekalbama apie tokias tarnybas, kaip pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir teisėsaugos, kurios turi veikti nepertraukiamai, – toks sekmadienio sakralumo iškėlimas yra ypač aktualus.

Minėtame apaštaliniame laiške Pasaulio šeimų susitikimui Šventasis Tėvas taikliai apibūdina prieštaringą šiandieninę situaciją, kai darbas yra organizuojamas pagal rinkoje vykstančios konkurencijos, neretai prasilenkiančios su tikruoju humaniškumu, reikalavimus. (Pavyzdžiui, kai darbdavys priimdamas moterį į darbą iškelia atsisakymo gimdyti sąlygas – M. B.). Tuo tarpu atostogos ir šventės laikomos galimybe „pabėgti nuo kasdienybės“, atsipalaiduoti (neretai per palaidą, alkoholio kupiną lėbavimą) ar beprasmiškai blaškantis po prekybos centrus, taigi skatinant bereikalingas išlaidas ir vartojimą. „Tokia padėtis prisideda prie dabar stebimo šeimos ir bendruomenės pakrikimo ir platina individualistinį gyvenimo būdą, – rašo popiežius Benediktas XVI. – Todėl privalu skatinti apmąstymą bei įsipareigojimą, kurių užduotis būtų profesinės veiklos ir darbo valandų poreikio suderinimas su šeimos poreikiais“.

Dokumente jis dar kartą primena, kad darbas ir šventimas yra artimai susieti su šeimų gyvenimu, jie lemia priimamus sprendimus ir pasirinkimus, daro įtaką santykiams tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, šeimos ryšiams su visuomene ir Bažnyčia. (Pavyzdžiui, jeigu sekmadieniai iš anksto šeimoje planuojami „ekskursijoms“ į prekybos centrus, tada religinė praktika gerokai sumenksta – M. B.). Popiežius Benediktas XVI pastebi, kad Šventajame Rašte (Pradžios kn. 1–2) aiškiai pasakyta, jog šeima, darbas ir šventės yra Dievo dovanos, kurios turi padėti mums gyventi pilnavertį žmogišką gyvenimą. Juk kasdienė patirtis rodo, kad kiekvieno asmens autentiška pažanga turi savyje persipynusias individualumo, šeimyniškumo ir bendruomeniškumo plotmes, „kaip ir atvirumą vilčiai ir beribiam Dievui“.

Tokiu būdu, anot Šventojo Tėvo, tarptautinis šeimų sąskrydis „Milanas 2012“ bus tinkama proga, į svarstymus įsijungiant teologams, sielovadininkams, ekonomistams, verslininkams ir politiniams veikėjams, peržvelgti darbo ir poilsio klausimus bei šeimos perspektyvą. Kad ši prigimtinė institucija liktų tinkamai integruota į visuomenę ir Bažnyčią bei aktyviai ir kvalifikuotai dalyvautų ekonomikos procesuose, išsaugodama savo sveiką branduolį, būtiną naujos gyvybės kūrimui ir jaunosios kartos ugdymui. Reikšdamas viltį, kad Milano susitikimas su liudijimais ir iškilmingų sekmadienio šv. Mišių šventimu taps didžiosios „šeimų šeimos“ susibūrimu, laiško pabaigoje popiežius Benediktas XVI meldė šventosios Nazareto šeimos užtarimo visoms pasaulio šeimoms jų kasdieniniuose darbuose ir apgalvotame švenčių celebravime.

Valstybiniai ir bažnytiniai uždaviniai

Šioje savirealizacijoje šeimą ištikimai lydi sielovadininkai, kurių veiklą visoje Katalikų Bažnyčioje koordinuoja Popiežiškoji šeimų taryba, atsakinga ir už kas treji metai vykstančių Pasaulio šeimų susitikimų organizavimą. Prieš prasidedant Milano susitikimui, duotame interviu tarptautinį bažnytinį gyvenimą pristatančiam interneto portalui „Vatican Insider“, minėtos Šventojo Sosto dikasterijos vadovas italas kardinolas Enijas Antonelis pastebėjo, kad toks sąskrydis turi prasmę jau pats savaime, nes susirenkančios šeimos iš daugybės šalių „susidraugauja, pasidalija patirtimi ir tame didžiajame susibūrime kartu su Popiežiumi celebruoja Bažnyčios vienybę ir visuotinumą“. Dabartinio susitikimo temos – šeima, darbas, poilsis, šventimas – taip pat yra savalaikės ir svarbios, nes jas reikia iš naujo permąstyti šeimos ir visuomenės įvairiapusės krizės akivaizdoje. Reikalingas objektyvus vertinimas, kuris įkvėptų atsivertimui ir pozityviam pasikeitimui.

Kardinolas E. Antonelis pažymėjo, kad darbo ir šventimo procesai savotišku būdu skatina visuomenės ir bendruomenės suinteresuotumą palaikyti tvirtą ir vaisingą šeimą. „Darbas yra būtinas šeimai, jos kūrimui ir palaikymui, vaikų auginimui. Ir atvirkščiai, šeima yra reikalinga darbo pasauliui, kadangi ji duoda būsimuosius darbuotojus ir skatina socialines  vertybes, palaiko bendruomenės stabilumą“, priminė Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas. Ne veltui popiežius Benediktas XVI savo socialinėje enciklikoje „Caritas in Veritate“ nurodė, kad šeima yra būtina normaliam visuomenės ir ekonomikos veikimui. Šiemetiniame susitikime su visais Vatikane akredituotais diplomatais Šventasis Tėvas taip pat pabrėžtinai ragino pasaulio šalių vyriausybes ginti tradicinę šeimos sampratą, panašiai kaip Bažnyčia yra įsipareigojusi saugoti šeimos institucijos prigimtinę tvarką. Santuoka tarp vyro ir moters „nėra tik paprastas socialinis susitarimas“, bet bazinis visuomenės elementas, todėl „politika, kuri žeidžia šeimą, kelia grėsmę žmogiškojo asmens orumui bei pačiai žmonijos ateičiai“, sakė Popiežius diplomatams naujametiniame susitikime.

Taip pat reikia prisiminti daugumos sociologinių tyrimų patvirtinimą, kad santuokos suirimas – o šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje skiriasi nuo 30 iki 50 proc., kartais ir daugiau šeimų – ne tik didelė dvasinė tragedija sutuoktiniams bei jų vaikams, bet ir yra atsakingas už išaugusį materialinį skurdą, išaugusias ir brangiai kainuojančias valstybinio biudžeto socialines programas. Todėl, anot kardinolo E. Antonelio, visuomenė ir visos viešosios institucijos turi būti suinteresuotos palaikyti stabilią šeimą, skatinti santuokos ilgaamžiškumą. Ne tik Bažnyčia, bet ir valstybė turi labiau remti jaunų žmonių atsakingą rengimą santuokai, ugdant įsipareigojimą gimdyti bei dorai išauklėti kuo daugiau vaikų. Tai svarbu ne tik dvasine bei moraline, bet ir ekonomine prasme. Kardinolas E. Antonelis atkreipė dėmesį, kad dėl mažo gimstamumo Italijoje ir kitose Europos šalyse vyksta spartus gyventojų senėjimas, sukeliantis sunkias pasekmes ekonomikai: vis sudėtingiau atnaujinti darbo jėgą, mažėja mokesčių mokėtojų skaičius, menksta labiau jauniems žmonėms būdinga paklausa gaminamai naujai produkcijai, visos industrinės pažangos varikliui.

Socialinės vertybės ir evangelizacija

„Deja, šiandien „šeimos“ samprata dažnai ir klaidingai tapatinama su „sugyvenimu“ – tai yra grupe individų, kurie gyvena vienuose namuose, – aiškino Vatikano kardinolas. – Bet šeima yra ne tik tai, ji yra žymiai daugiau. Tai santuokinė sandora, su įsipareigojimu rūpintis šia vienybe, palaikyti ją gyvybingą ir prasmingą“. Šios sandoros vaisingumas įgyvendinamas ne tik per vaikų gimdymą ir auklėjimą, bet ir sutuoktinių tarpusavio rūpybą. Kadangi šeima ir santuoka egzistuoja visuomenėje, tai ji skatina socialines pagarbos kitiems, solidarumo, uolumo, bendradarbiavimo, taupumo vertybes visai bendruomenei. „Šios vertybės yra pilietinės visuomenės siela ir šeima pirmiausia jas pateikia visiems“, – sakė kardinolas E. Antonelis. Juk kaip tik šeima skatina silpnųjų globą per rūpinimąsi vaikais, ligoniais, seneliais, neįgaliaisiais, taip pasidalindama atsakomybe ir išlaidomis su viešosiomis institucijomis.

Svarbi solidarumo raiška visuomenėje vyksta per pajamų pasidalijimą tarp vyro ir žmonos bei tarpusavio pagalbą. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš jų praranda darbą, šeima solidariai išlygina šį praradimą, padeda įveikti dramatišką praradimo patirtį, vėl „atsistoti ant kojų“, įgyti pasitikėjimą ir ieškoti išeities. Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas taip pat nurodė darbo namuose reikšmę, kuris neįeina į oficialią bendrojo nacionalinio produkto statistiką, tačiau turi didžiulę ekonominę vertę. Todėl Bažnyčia siūlo, kad valstybė suteiktų tam tikrą pripažinimą darbui namuose, „šeimininkavimui“, vaikų auginimui, suteikiant atitinkamą užmokestį, įskaitymą į pensijinį stažą ir pan. Be abejonės, būtina pabrėžti šeimos verslo svarbą, nes jis iki šiol yra atraminis daugelio šalių nacionalinėje ekonomikoje, įskaitant pačią Italiją.

Pagaliau, prisimenant religinės raiškos aktualumą, „šeima, kaip sakė popiežius Jonas Paulius II, turi būti nuolat evangelizuojama ir pati tapti vertinga evangelizacijos veikėja“, pažymėjo kardinolas E. Antonelis. Šeima turi klausyti Evangelijos, kad gyventų pagal ją, turi palaikyti, liudyti ir skleisti tikėjimą kasdieniame gyvenime, bendruomenės santykiuose. Ne veltui rengiantis Milano susitikimui Popiežiškoji šeimos taryba kartu su kitomis katechezės iniciatyvomis dvejus metus iš eilės, 2009 ir 2010-aisiais, Romoje organizavo tarptautinius kongresus bei akademinius seminarus tema „Krikščioniška šeima kaip evangelizacijos subjektas“. Praėjusiais, 2011 metais, minint apaštalinio paraginimo „Familiaris Consortio“, kuris teisėtai vadinamas šeimų pastoracijos „magna charta“, paskelbimo 30-ąsias metines – kartu tai buvo ir pačios Popiežiškosios šeimos tarybos trisdešimtasis gimtadienis – ši Šventojo Sosto dikasterija įvairiomis iniciatyvomis skatino šeimų sielovados atnaujinimą ne tik visuotiniame, bet ir vietiniame (parapijų, diecezijų) lygmenyje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija