2012 m. birželio 15 d.    
Nr. 24
(1999)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Dėl vaikų gynimo Lietuvoje

Tarptautinę vaikų gynimo dieną paminėjus

Minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną, labai apgailestaujame, jog sutinkame ją neseno valstybės smurto prieš vieną mergaitę akivaizdoje. Esame nuliūdę ir sukrėsti, jog ypač sudėtingoje situacijoje atsidūręs vaikas buvo valstybės vardu nubaustas už suaugusiųjų nesutarimus ir nesikalbėjimą, o jam ir visai visuomenei parodyta, jog konfliktai sprendžiami jėga ir vaiko menkutė nuomonė šiai jėgai negali turėti jokios įtakos. Ypač apgailestaujame, jog nebuvo įsiklausyta į daugybės žmonių ir mūsų asociacijos ankstesnį raginimą skirti pakankamai laiko subyrėjusiems santykiams atitaisyti, kalbėtis, tartis ir ieškoti sprendimų, kuriais būtų buvę realiai atsižvelgta ne tik į didžiulį išorinį spaudimą, ne tik į suaugusiųjų, bet ir į vaiko nuomonę bei interesus.

Matėme, kaip mūsų posovietinėje, autoritarinės sistemos smurtą patyrusioje visuomenėje sunkiai skynėsi kelią Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, matėme, kaip didelė dalis visuomenės nenori pripažinti, jog be fizinio smurto yra kitokių vaikų auklėjimo priemonių (beje, jei dažnai apgailestaujame, kad visuomenei fizinis smurtas ne problema, tai juo labiau ji nepastebi psichologinio, emocinio smurto). Jau buvo pradėti žengti pirmieji žingsniai lavinant tėvus, mokant juos alternatyvių auklėjimo būdų, formuojant visuomenės nuomonę. Deja, įvykiai gegužės 17-ąją visuomenei parodė, jog smurtas prieš labiausiai pažeidžiamus valstybės piliečius yra priimtinas, ir tuo pakirto mūsų visų pastangas stabdyti smurtinius santykius.

Esame ypač nusivylę Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pozicija, palaikančia smurtą prieš mažametę. Manome, jog Kontrolierė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, jog š. m. gegužės 17 d. padarytais valstybės pareigūnų veiksmais (įsiveržta į namus miego metu, dalyvaujant būriui policininkų vaiko akivaizdoje išnešti jo artimieji, grubiai atplėšus nuo teisėtos globėjos mergaitė prievarta nešta svetimo vyriškio rankose, neklausyta vaiko nuomonės, neleista vaikui rinktis, nesudarytos galimybės vaikui planuoti savo ateitį) buvo šiurkščiai pažeista Vaiko teisių konvencija, kurios įgyvendinimo priežiūra Lietuvoje yra šios Kontrolierės tiesioginė atsakomybė. Tačiau faktiškai buvo pažeisti: Konvencijos 2 str. (valstybė gerbia ir garantuoja teises kiekvienam vaikui be diskriminacijos; valstybė imasi priemonių apsaugoti vaiką nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, globėjų, ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų); 3-čio str. 1 d. (pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus); 12-to str. 1 d. (vaiko pažiūroms skirti daug dėmesio), 19-to str. 1 d. (apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto ir grubaus elgesio); 29-to str. 1 d. (parengti vaiką sąmoningam gyvenimui, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo principais, laisvoje visuomenėje).

Mums taip pat kelia nerimą didžiulė šią istoriją gaubianti slaptumo aura. Visiškai nesuprantami kriterijai, kuriais remiantis visuomenei galima nepateikti tam tikros dalies medžiagos, įskaitant mergaitės perėmimo iš teisėtos globėjos vykdymą. Jei įslaptinama informacija, kuri kelia grėsmę valstybei ar žmogaus gyvybei, ar nėra taip, kad šiuo atveju įslaptinimu didinamas visuomenės nepasitikėjimas kelia didesnę grėsmę valstybei? Pasitikdami Vaikų gynimo dieną, norime išreikšti viltį, kad iš šios skaudžios istorijos visi iš tikrųjų pasimokysime. Norime tikėti, kad valstybės atsakingos institucijos ir asmenys geba pripažinti savo klaidas, iš jų pasimokyti ir jas taisyti. Todėl kreipiamės į Jus, prašydami bei reikalaudami išslaptinti, viešai paskelbti ir sąžiningai įvertinti visas aplinkybes bei institucijas, dalyvavusias šioje smurto ir prievartos panaudojimo prieš vaiką akcijoje.

Tikimės, kad valstybės pareigūnai išmoks gerbti visų piliečių, taip pat ir vaikų, garbę ir orumą. Kad vaikai nebeturės daugiau progos kalbėti, jog „Lietuvoje karas“, matydami, kaip čia paryčiais paskubomis „įgyvendinamas teisingumas“. Kad valstybės pagalba, jos piliečiams patekus į bėdą, pasižymės organizuotumu ir entuziazmu, tačiau ne smurtavimui, o susikalbėjimo ir bendradarbiavimo paieškoms. Kad mes iš tiesų imsime ginti vaikus ir kad pagaliau tarpusavyje derės tai, ką deklaruojame teisės aktais (Vaiko teisių konvencija) ir ką demonstruojame savo veiksmais.

Tomas Šalkauskas
Nacionalinės šeimų ir tėvų
asociacijos tarybos pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija