2012 m. birželio 22 d.    
Nr. 25
(2000)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Laikas ir žmonės

Kompozitorius iš Baisogalos

Irena Eidrigevičiūtė-Lipatova

Kompozitorius
Vilimas Malinauskas

Gegužės 19 dieną Baisogaloje (Radviliškio r.) vyko neeilinis renginys, skirtas žymaus muziko, Gedimino ordino medalio kavalieriaus, Lietuvos kultūros žymūno, J. Švedo 1-osios premijos laureato, kompozitoriaus Vilimo Malinausko kūrybinės veiklos 50-mečiui paminėti.

Simboliška ir gražu, kad kompozitorius švenčia ne savo gimtadienį, o būtent kūrybos sukaktį. Juk nesvarbu, kiek metų žmogus išgyveno, svarbu, ką jis nuveikė. Nuveikta labai daug – kompozitorius beveik 40 metų vadovauja „Aukso paukštės“ laimėtojai, stilizuotai liaudies kapelai „Žvangulis“ (Baisogala), pramoginės muzikos orkestrui, armonikierių ansambliui, parašė ir aranžavo daugybę dainų ir giesmių (visos jos pagal puikius ir prasmingus tekstus, dažnai ir pagal paties kompozitoriaus). V. Malinauskas sukūrė iškilmingas šv. Mišias „Dievui ir Tėvynei“ (2009), kurias ypatingai įvertino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Baisogalos parapijos Švč. Trejybės bažnyčioje pirmą kartą jas atliekant aukojęs šv. Mišias. Kompozitorius parašė kantatą „Ji amžinai gyva“ (2007), išleido aštuonias knygas (ruošiama devintoji), sukūrė apie 50 kūrinių kaimo kapeloms, kelis videofilmus apie Baisogalą, jos žmones, muzikantus, kurių gražiausias „Baisogala saulės ir žiedo spindesy“. Kompozitorius skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse folkloristų konferencijose Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, dirigavo respublikinėse Dainų šventėse. Su „Žvanguliu“ V. Malinauskas apkeliavo bemaž visą pasaulį.

Vakaro scenarijų rengė dramos kolektyvo vadovė Vilija Kaščionienė kartu su V. Malinausku.

Iš pradžių Baisogalos bažnyčioje aukotos šv. Mišios „Dievui ir Tėvynei“, kurių metu giedojo Baisogalos bažnyčios ir kultūros namų mišrus choras bei Rozalimo (Pakruojo raj.) moterų choras „Gaudulė“, griežė smuikininkės – kompozitoriaus duktė Loreta Malinauskaitė-Visockienė ir Jūratė Stakvilevičienė – bei instrumentinė grupė.

Po šv. Mišių kultūros namų mažojoje salėje V. Malinauskas improvizavo fortepijonu ir atliko savo mylimą dainą „Atmintis“ (Petro Gaulės žodžiai). Čia buvo surengta jo kūrybinės veiklos paroda, sveikino buvę mokiniai, bendramoksliai, draugai. Labai gražiai jis buvo pasveikintas pirmųjų mokinių iš Pociūnėlių (Radviliškio r.) mokyklos, kurioje jis, 19-metis mokytojas, subūrė mokinių ansamblį „Brio“. Paskui vyko koncertas, lydimas filmų ištraukų. Kompozitoriaus kūrinius atliko Pociūnėlių moterų ansamblis, Baisogalos kolektyvai – moterų ansamblis, vyrų ansamblis „Daina-Va“, ansamblis „Dainoriai“, armonikierių ansamblis bei liaudies kapela „Žvangulis“. Renginį vedė dramos kolektyvo dalyviai. Beje, koncerte aktyviai dalyvavo ir pats kompozitorius.

Po to vyko formalūs sveikinimai ir apdovanojimai. Kompozitorius V. Malinauskas buvo apdovanotas Lietuvos Seimo Garbės raštu, Lietuvos liaudies kultūros centro, Radviliškio raj. bei Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus 6-os rinktinės Garbės šaulio ženklu (už dainą „Baisogalos šauliai“) ir kitais apdovanojimais.

Šventę užbaigė kompozitoriaus sukurta padėkos giesmė „Ačiū Dievui“, kurią giedojo visa salė. Renginys buvo nuostabus, o V. Malinauskas vertas tokio pagerbimo.

Kodėl kaimo kompozitorius toks populiarus? Pirmiausia, šis žmogus gamtos apdovanotas talentu, organizaciniais gabumais, puikiu skoniu, intelektu (tai didžiausia Dievo dovana), įspūdinga išvaizda. Antra priežastis – jo nepaprastas darbštumas, pasišventimas veiklai. Kompozitorius labai daug keliauja po Lietuvą, užrašo dainas ir net pats vežioja savo atlikėjus iš gretimų kaimų į Baisogalą repetuoti ir koncertuoti. Jis – tikras darboholikas.

Jį tokį išugdė puikūs tėvai. Jie mažens pajuto jo talentą, skatino muzikavimą, o mama Alfonsa Duraitė-Malinauskienė (1914–2009) – Rozalimo bažnyčios choro primadona, iki gilios senatvės atsidavusi muzikai, – buvo jo pirmoji įkvėpėja. Jo dėdė (mamos brolis) buvo žinomas smuikininkas. Taigi genai veikia.

Vieniems V. Malinauskas – puikus kompozitorius, kitiems – labai geras muzikos vadovas ir atlikėjas, bet visiems jis – nuostabus, komunikabilus, taktiškas, įdomus žmogus, nuširdus, geras draugas.

Rozalimo kraštas davė Lietuvai daug talentingų žmonių: išeivijos literatą Bronį Railą, poetą Henriką Radauską, skulptorę Elvyrą Radauskaitę, dailininką Joną Švėgždą, pasaulinio garso dainininką Stasį Eidrigevičių, kompozitorių Vilimą Malinauską. Matyt, tokia jau ten derlinga žemė.

V. Malinauskas gyvena ne Vilniuje ar Kaune, o Baisogaloje. Čia puiki vieta jo kūrybai, o jis pats dainuoja: „Ak kaip Lietuvoj gražu“. Labai gražu Baisogaloje, prašome apsilankyti.

Baisogala,
Radviliškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija