2012 m. liepos 7 d.    
Nr. 27
(2002)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Okupacija

Dr. Rūta Gajauskaitė

Pagal Tarptautinės teisės apibrėžimą, okupacija – laikinas priešininkų teritorijos užėmimas, įvedant karines pajėgas. Priešininkas – viena ar kita konflikto šalis, karu siekianti išspręsti ginčą. Laikinas teritorijos užėmimas trunka iki ginčo išsprendimo. Okupuotos teritorijos negalima įjungti į vienos ar kitos šalies sudėtį, okupuotiems gyventojams negalima taikyti prievartos. Pažeidus šias tarptautinės teisės normas, okupantams grėsė politinė, baudžiamoji, materialinė ir moralinė atsakomybė. Niurnbergo procesas – vienas iš tokių atsakomybės įgyvendinimo pavyzdžių. Iki Molotovo–Ribentropo pakto išviešinimo tiek už II Pasaulinį karą, tiek ir jo pasekmes buvo kaltinama tik Vokietija. Šio pakto pripažinimas Europos Sąjungoje (ES) sulygino abu okupantus, tačiau tik politine prasme, bet be tolygios atsakomybės už pasekmes.

Lietuva XX amžiuje iškentėjo keturias okupacijas – rusų, lenkų, vokiečių ir vėl rusų. Beje, visi okupantai deklaravo savo gerus tikslus, t. y. Lietuvą gelbėjo vieni nuo kitų. Politinės atsakomybės (desovietizacijos) išvengimas lėmė visų užsilikusių okupantų ir kolonistų bei jų kolaborantų (išdavikų) pasilikimą politiniame ir pilietiniame Lietuvos gyvenime. Tai praktiškai pasireiškia tik visų iškabų pakeitimu, nepakeičiant okupacinio režimo esmės.

Skaičiuojame. Persikrikštijusi komunistų partija subyrėjo į 40 partijėlių ir sėkmingai dalyvauja rinkimuose, užuot uždraudus komunistams dalyvauti bet kokiose politinėse ir visuomeninėse organizacijose, užuot kaltus už lietuvių genocidą nubaudus baudžiamąja atsakomybe, tačiau neįvykdžius desovietizacijos, jie – ne kalėjimuose, o Europarlamente lepinasi.

Okupantiniai kolonistai, anksčiau lepinęsi privilegijomis už mūsų „išvadavimą“ bei „kultūrinimą“, dabar reikalauja privilegijų, dangstydamiesi mažumų skriaudimu. Maža to, jie, dar pabandę pakartoti okupaciją „šliaužiančiąją“ arba su autonomijos priedanga, gavo leidimą įkurti politines organizacijas!

„Snoro“ banko bankrote vis nenustatoma žala – ar 0,5 ar 7 milijardai? Ištisus 20 metų Rainoldij Šarkin dėka visi užsieniniai bankai Lietuvoje plėšė iš mūsų piliečių po 10 proc. už palūkanas, kai savose valstybėse negalėjo imti daugiau nei 3 proc.! Tai paskaičiuokite, kiek milijardų buvo „legaliai“ išplėšta iš mūsų kišenių ir išvežta iš Lietuvos?!

Šiandieninė aktualija – Atominė Elektrinė (AE) – vis siejama su realia Lietuvos nepriklausomybe nuo „Ivano vamzdžio“. O radioaktyvusis kuras iš kur? Iš ten pat – iš Rusijos. Ir nėra ko „pudruoti akių“ Ševaldino kyšiais. Lietuva turi Žemaitijos terminių vandenų resursus 100 metų! Ir jokio vamzdžio mums nereikia. Ši alternatyvi energija intensyviai slepiama nuo Tautos ir netgi žlugdoma, nors ją remia ES.

Jau nekalbama apie tokius Lietuvos ekonomikai „ekonomiškus“ sprendimus, kaip „Mažeikių naftos“ pardavimas per JAV „Williamsą“ Rusijos „Brudnui“, o iš jo – Lenkijai bei vėjo jėgainių parko pardavimas Rusijai. Tai – strateginių energetinių objektų pardavimas buvusiems okupantams! Todėl mes mokame tiek už benziną, tiek už elektrą brangiausiai visoje ES, esame skurdžiausiai gyvenantys visoje ES. Nedesovietizuoti okupantų koloborantai (išdavikai) stengiasi palikti Lietuvą be lietuvių, savo nuodėmes primesdami kitiems, esą Rusijos naudai dirba tie, kurie prieš AE pasisako ir Lietuvą nuo Rusijos radioaktyvių pasekmių gelbsti! Mes puikiai žinome apie klasikinėmis pinigų plovyklomis tapusias statybas. O čia juk XXI amžiaus Klondaikas – milijardinės sumos... Prieš tokias sumas – jokių kliūčių! Tik krizės duobė ir neatstatytos pensijos bei algos. O apie kompensacijas net nekalbama – AE puota maro metu yra svarbiau! Turimų jėgainių Lietuvoje yra tris kartus daugiau nei reikia ūkiui. Visos elektrinės jau šiandien dirba tik trečdaliu pajėgumų, nes elektros energijos nėra kur dėti. Rusija be konkurencijos pardavinėja daug pigesnę energiją, o su ja Lietuva konkuruoti nepajėgė, nepajėgia ir nepajėgs. Tai kam mums tokia neperspektyvi gamybos šaka? Lietuvai tokios nereikia. Jos reikia tik mūsų priešams, kad valstybę sužlugdytų. Likę nedesovietizuoti okupantų kolaborantai vykdo šią politiką.

Vien apklausų rezultatai rodo katastrofišką padėtį teisėsaugoje – tik 12 proc. gyventojų pasitiki teismais, o likę 88 proc. – nedesovietizuoti okupantinio režimo prievartos įrankiai. Paskutiniai įvykiai Kauno pedofilijos byloje tai patvirtina. Kol buvo VRM ministras Raimundas Palaitis, nebuvo nei Klonio gatvės apgulties, nei Garliavos bei trijų kaimų teritorijų atitvėrimo nuo visos Lietuvos. Be Prezidentės dekreto būtent Artūras Melianas įvedė „tiesioginį valdymą“ tame rajone. Be to, į atitvertą teritoriją įvedė specialias sukarintas riaušių malšinimo 240 policininkų pajėgas ne prieš Dekanidzės ar „Vilniaus brigados“ smogikus, ne prieš kontrabandininkus, o prieš teisėjos imunitetą turinčią Neringą Venckienę, prieš imuniteto teise ginamus teisėjos šeimos narius, prieš mažylę nuo pedofilų saugančius kaimynus. Štai tokia 240 elektrošokais ir dujomis ginkluotų vyrų armija buvo mesta prieš įstatymų saugomą šeimą! Kompetentinga visuomeninė komisija, ištyrusi visą medžiagą, nustatė, kad Klonio gatvės šturmas buvo ir smurtinis, ir prievartinis D. Kedytės paėmimas, nors teismo sprendimu bei tarptautiniais ir Lietuvos įstatymais draudžiama naudoti prievartą prieš vaikus.

Seimo komisija svarstė ne A. Meliano pašalinimą (pats tikrai neatsistatydins) iš ministro posto už panaudotą smurtą ir prievartą prieš mažametę, o N. Venckienės imuniteto atėmimą už teisėtą savigyną prieš smurtą. Kaip elgiamasi su paprastais žmogeliais, jei su teisėja šitaip? Taigi skamba visa spauda apie keliuose girtų policininkų traiškomus vaikus ir suaugusius, į „psichuškes“ uždaromus verslininkus, į savižudybę stumiamus sąžiningus darbuotojus... Tuo metu 12 NATO valstybių delegavo į pratybas tik 200 savo kareivėlių, o va A. Melianas į Klonio gatvę pasiuntė 240 „specnazų“...

Nedesovietizuotoje Lietuvoje sambo vicečempionas užlaužia teisėjai rankas ir dar patraukia ją baudžiamojon atsakomybėn už savigyną! VRM ministras A. Melianas be Prezidentės dekreto įveda tiesioginį valdymą trijuose Lietuvos kaimuose, įveda savo sukarintas pajėgas ir dar pareikalauja iš teisėjos apmokėti išlaidas?! Lietuvos teisėtvarkoje atsiranda naujadaras – „privati antstolė“, kurios nurodymus vykdo valstybinė VRM. Ta antstolė nepaiso aukščiausių pareigūnų – Seimo narių – reikalavimų ir neteikia filmuotos medžiagos apie mažylės „neprievartinį ir nesmurtinį ėmimą“ specialiai komisijai. Tai vis neįvykdytos desovietizacijos mutacijos pasekmė.

Desovietizaciją galime ir privalome įvykdyti per Parlamento rinkimus rudenį. Padarykime antrą stebuklą – kaip išsirinkome 90 Sąjūdžio deputatų kadais, taip dabar išsirinkime 100 „Drąsos kelio“ kandidatų. Leiskime jiems užbaigti okupaciją persikrikštijusių komunistų ir svetimų partijų eliminavimu, sustabdyti Tautos turto parceliavimą, įšaldyti amžiaus statybų (AE, Valdovų rūmų, stadionų) planavimą ir uždrausti užsienio bankų 10 proc. plėšikavimą. Tada tikrai atsiras duonos ir sugrįš į Tėvynę emigrantai. Tada nebeliks okupantinių mažumų ir jų „sorošinių“ gynėjų – pasibaigs privilegijos ir reikės atsakyti pagal įstatymus bei laikytis mūsų Konstitucijos. Tada privatūs antstoliai nebus aukštesni už Seimo narius, o teisėjų imunitetai nebus laužomi policininkų. Visi bus lygūs prieš įstatymą.

Pagal teisėjos N. Venckienės per ketverius kovos metus atliktus brolio ir dukterėčios gynimo darbus, surašytus 200 pareiškimų, akivaizdu, kad ji ir pagal kvalifikaciją, ir pagal kompetenciją, ir pagal operatyvų vykdymą pajėgi atstatyti Lietuvos teisėsaugą ir teisėtvarką. Suteikime jai ir 100 „Drąsos kelio“ sąrašo kandidatų Seimo narių mandatus, balsuodami rinkimuose rudenį.

Kito kelio nėra.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija