Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Valstybė nepamiršo laisvės kovotojų

Kostas PRANAITIS

Laisvės kovų dalyvis Petras Gražulis (antras iš kairės) įsitikinęs, jog už tikrąją Lietuvos Nepriklausomybę dar reikia gerokai pakovoti. Šalia (iš dešinės): Julija Ambrasienė, Gintaras Šidlauskas ir Seimo narys Valentinas Mazuronis

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje kelioms dešimtims asmenų, jų giminėms bei artimiesiems buvo įteikti Kario savanorio bei Laisvės kovų dalyvio statuso pripažinimo pažymėjimai, liudijantys apie jų dalyvavimą ginkluotose pasipriešinimo kovose prieš sovietinę okupaciją 1941–1990 metais.

Dokumentus iškilmingoje aplinkoje įteikęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos pirmininkas, istorikas Gintaras Šidlauskas teigė, jog per pusę amžiaus mūsų šalyje vykusi atkakli kova su pavergėjais dėl Nepriklausomybės nebuvo beprasmė – sudėtos aukos padėjo pasiekti Laisvę. Vieni, pasak G. Šidlausko, ginklu kovojo kruvinais pokario metais, kiti Laisvės kovą tęsė ir giliu sovietmečiu, dalyvaudami pogrindinėje veikloje.

„Mūsų valstybė, atgavusi Nepriklausomybę, yra dėkinga visiems savo kovotojams – partizanams, jų ryšininkams, pogrindinės literatūros ir spaudos kūrėjams bei platintojams, visiems, kas prisidėjo ginklu ar žodžio drąsa iškovoti Nepriklausomybę. Siekiant pagerbti šių asmenų žygdarbius valstybės vardu jiems įteikiami Kario savanorio bei Laisvės kovų dalyvio statuso pripažinimo pažymėjimai. Deja, daugumai iš jų šių dokumentų nepavyks atsiimti – nemaža dalis žuvo įnirtingose karo ir pokario kovose, kiti mirė nespėję sulaukti laisvos Lietuvos“, – sakė G. Šidlauskas.

LGGRTC komisijos vadovas išvardijo bemaž  apie pusę šimto partizaninio judėjimo dalyvių pavardžių. Dauguma jų žuvo Laisvės kovose dalyvaudami Dainavos, Tauro, Didžiosios kovos, Vytauto ir kitose apygardose. Panevėžio krašto partizanų brolių Klemenso ir Konstantino Marčiulaičių, uteniškio Petro Baltrūno, kauniškio Dominyko Gaigalo, švenčioniškio Juozo Pumpučio ir daugelio kitų žuvusiųjų kovotojų Kario savanorio pažymėjimai buvo įteikti jų giminėms ar artimiesiems.

Tarp jauniausių Laisvės kovų dalyvių buvo žinomas politikas ir disidentas Petras Gražulis. Laisvės kovų dalyvio statuso pripažinimo pažymėjimą gavęs Seimo narys pripažino per pastaruosius keletą metų patyręs daug nuoskaudų ir užgauliojimų iš kai kurių patriotinėms partijoms atstovaujančių veikėjų. Pernai rudenį pavydo ar nesveikų asmeninių ambicijų apimti 14 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių, atstovaujančių konservatorių-krikščionių demokratų ir kitoms partijoms, visuomenei išplatino šmeižikišką raštą, kuriame bandyta ne tik įžeisti Petrą Gražulį, bet ir sumenkinti jo indėlį dalyvaujant antisovietinėje veikloje. Pats parlamentaras pasidžiaugė, kad jo veikla nepriklausomoje valstybėje pagaliau buvo įvertinta ir pripažinta. „Visus savo gražiausius jaunystės metus pašvenčiau kovai už Lietuvos laisvę, aktyviai gyniau Bažnyčios bei žmonių teises, teko patirti daug smurto, neteisybės“, – teigė P. Gražulis.

Lietuvos Laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininkė Julija Ambrasienė, atvykusi pasveikinti P. Gražulio, teigė taip pat likusi patenkinta, kad buvo įvertinti jos bendražygio nuopelnai Tėvynei ir tautai tais gūdžiais sovietiniais laikais.

„Dauguma šalies gyventojų, ypač tie, kurie buvo neabejingi Lietuvos laisvei, neabejotinai žinojo, kad Dzūkijos krašte gražioje daugiavaikėje šeimoje gimęs ir užaugęs P. Gražulis liko neabejingas tam, kas vyko okupuotoje Lietuvoje, ir nuo jaunų dienų įsijungė į pogrindinę veiklą. Tik aklas ar kurčias galėjo nežinoti, kad Petras buvo aktyvus Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų komiteto ir Žmogaus teisių gynimo Helsinkio grupės narys. Jis aktyviai dalyvavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ (LKBK), kitos uždraustos pogrindinės spaudos leidime ir platinime, kovojo už tikėjimo laisvę, vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų grąžinimą iš tremties. Kiek jėgų ir pastangų buvo įdėta siekiant atstatyti bolševikmečiu sudegintą Gargždų bažnyčią! Visus Petro nuopelnus sunku išvardyti, už visa tai jam teko daug kartų atkentėti, patirti žiaurų smurtą. Dar prieš Atgimimą jis buvo įkalintas Mordovijos lageryje už tai, kad išdrįso neiti į karinius okupantų mokymus. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 77-ajame numeryje galima paskaityti, kur ir ką nuveikė P. Gražulis. Džiaugiuosi, kad jis neliko abejingas ir šiais laikais – aktyviai dalyvauja įvairiuose religiniuose, patriotiniuose renginiuose, daug prisidėjo įamžinant sovietinės valdžios nužudyto kunigo Broniaus Laurinavičiaus atminimą“, – teigė J. Ambrasienė.

Autoriaus nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“