|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Pasieniečio žūties metinės Rūta Averkienė
Varėnos rajone pagerbta pirmoji Lietuvos okupacijos auka prieš 72 metus birželio 15-osios naktį žuvęs Lietuvos kariuomenės atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys, Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas. Ūtos kaime, A. Barausko tarnybos ir mirties vietoje, kur prieš septynerius metus šalia kelio išaugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas paminklas, amžinai priminsiantis šioje vietoje nutrūkusią pasieniečio pirmosios okupacijos aukos gyvenimo giją, susirinko daug garbingų svečių: europarlamentaras Vytautas Landsbergis, vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, Seimo narys Algis Kašėta, Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius, A. Barausko dukra Ona Brasiūnienė, kiti jo artimieji, Kaniavos seniūnijos seniūnė Janina Pavilonienė, Varėnos seniūnijos seniūnas Juozas Balevičius, Lietuvos kariuomenės bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai, Ūtos, Dubičių, Rudnios bendruomenių nariai. Prie gėlėmis papuošto kuklaus paminklo stovėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės garbės sargyba. Kitapus kelio stovi namas, kuriame buvo pasienio sargybos būstinė ir dirbo bei su šeima gyveno A. Barauskas. Šis namas mena sargybos viršininko tragišką žūtį. Lietuvos okupacijos aukų ir A. Barausko atminimas buvo pagerbtas tylos minute ir trimis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT)Varėnos rinktinės pareigūnų paleistomis salvėmis. Susirinkusieji pirmąją sovietų okupacijos auką pagerbė padėdami gėlių prie paminklo. Čia buvo padėtas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės gėlių vainikas. Saksofono ir trimito melodija Aleksandro Barausko atminimą pagerbė žymus saksofonininkas Petras Vyšniauskas su sūnumi Dominyku. Seimo narys Algis Kašėta paminėjo, jog A. Barausko auka prasidėjo politinio, karinio elito naikinimo, vėliau vyko ir paprastų lietuvių izoliavimas, įkalinimai, žudymai, trėmimai, partizanų žūtys, lietuvių emigracija į Vakarus. Pasak Seimo nario, nerealu tikėtis, kad dabartinė Rusija pripažintų Lietuvos okupacijos ir genocido faktą. Labai simboliška, kad A. Barausko palaikai atgulė Perlojos, kurios gyventojai visais laikais priešinosi okupantams, kapinėse. Tokie žmonės, kaip A. Barauskas, įpareigoja mus visus. Europarlamentaras V. Landsbergis, trumpai apžvelgdamas sovietinės okupacijos pradžios įvykius Lietuvoje, paminėjo, jog kokiais laikais begyventume, ir A. Barausko, ir kitų, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimas turi būti savaime suprantamas dalykas ir tai turi tapti valstybės politikos dalimi. Šie kruvini pokario įvykiai taip pat turi būti įpareigojimas visiems, kurie ir dabar stovi valstybės sargyboje, sakė europarlamentaras. Vidaus apsaugos ministras Artūras Melianas pasidžiaugė VSAT vadovybės rūpesčiu kasmet prasmingai pagerbti pirmosios Lietuvos okupacijos aukos A. Barausko atminimą. Varėnos rajono savivaldybės meras E. Jankevičius, reikšdamas užuojautą A. Barausko dukrai O. Brasiūnienei bei kitiems artimiesiems, sakė: Jūsų likimas paženklintas skaudžia netektimi, tačiau ta netektis pavyzdys visiems mums, kaip reikia mylėti ir ginti savo Tėvynę. Rajono vadovas paminėjo, jog labai simboliška, kad ir A. Barausko žūties, ir Gedulo ir vilties dienos datos yra viena šalia kitos, nes ir beprasmė A. Barausko mirtis, ir neišmatuojamo masto Lietuvos žmonių genocidas svarbus istorinis faktas, liudijantis pusę amžiaus trukusią Lietuvos okupaciją. Meras paminėjo, kad Varėnos kraštas ypatingai paženklintas skaudžiais Lietuvos istorijos pėdsakais. Šiame kaime didvyriškai einant tarnybą žuvusio A. Barausko drąsą kiek vėliau tūkstančiais aukų atkartojo pokario Dzūkijos partizanai, dešimtimis tūkstančių šviesiausi mūsų krašto žmonės, gyvuliniuose vagonuose išvežti į Sibiro šaltį, badą, nežinią, mirtį. Šių žmonių dėka šiandien mes esame laisvi, nepriklausomi, mes galime mokytis, tobulėti. Bet svarbiausia yra tai, kad galime puoselėti lietuvybę, didžiuotis, kad esame lietuviai ir nebijoti, kad kas nors mus ištrems, nuskriaus ar nubaus. VSAT vadas pulkininkas Vainius Butinas paragino visus pasieniečius būti vertais A. Barausko vardo. A. Barausko dukra O. Brasiūnienė vėl prisiminė pačią tragiškiausią jos gyvenimo dieną ir dėkojo visiems, kas prisidėjo ir kasmet prisideda pagerbiant jos tėvelį. 2005 m. gegužės 10 d. Lietuvos Prezidento dekretu A. Barauskas (po mirties) buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įamžindama jo atminimą, 2006 m. birželio 15 d. Varėnos rinktinės Dubičių užkardai suteikė Aleksandro Barausko vardą, vienai iš VSAT Pasieniečių mokyklos Medininkuose auditorijų taip pat suteiktas A. Barausko vardas. A. Barausko žūties metinių paminėjimo proga vyko tradicinis estafetinis bėgimas nuo valstybės sienos iki žūties vietos Ūtos kaime. Jį laimėjo VSAT Vilniaus rinktinės komanda. Vėliau visi vyko į Perloją. Čia buvo padėtos gėlės ant Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventoriuje palaidoto A. Barausko kapo, šv. Mišias aukojo parapijos klebonas Ąžuolas Miliauskas. Paskui pasieniečiai surengė šventę visuomenei. Parodomąją programą demonstravo VSAT kinologai ir jų tarnybiniai šunys. Čia pat veikė VSAT technikos ir ginkluotės paroda. Renginio dalyviams koncertavo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Varėnos rinktinės pareigūnai visus susirinkusiuosius vaišino koše.
Varėnos rajonas
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |