|
Maironio pėdsakais
Menantis Maironį
Bronius VERTELKA
|
Prel. Joną Mačiulį-Maironį
prisimenantis Panevėžio
Kristaus Karaliaus Katedros
altaristas mons. Petras Kuzmickas
|
Panevėžys. Dalyvaujantis šv. Mišių
aukoje, klausantis išpažinčių toks šiandien vyriausias Lietuvos
kunigas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros altaristas mons. Petras
Kuzmickas, skaičiuojantis 102-uosius savo gyvenimo metus. Vyriausias
Lietuvos kunigas išsaugojo puikią atmintį, tiksliai atkartoja tai,
ką buvo sakęs prieš keliolika metų (keletą kartų esu jį kalbinęs
ir anksčiau, tuo pats įsitikinau). Dar neseniai jis nueidavo apsipirkti
į centrinį miesto turgų. Šiuo metu neberizikuoja, nes jau pagalbon
tenka pasitelkti lazdelę. Šiaip sveikata nesiskundžia, tik širdis
kartais stipriau plaka. Paklaustas, kaip pavyko sulaukti tokių metų,
monsinjoras šypsojosi: Nerūkiau ir negėriau. Mano gimtajame kaime
darydavo nestiprų naminį alų, bet išgerdavau jo tiktai po stiklinę
kitą. Tai buvo man puikus blaivybės pavyzdys. O mokydamasis Linkuvos
gimnazijoje žaidžiau kvadratą, kumščiasvaidį, kuris vėliau išsilydė
į tinklinį.
|
|
Maironio pėdsakais
Maironiui skirtas penktadienis
Bronius VERTELKA
|
Prie Maironio skulptūrinio
bareljefo šventoriuje
|
KREKENAVA. Birželio 22-ąją Krekenavos
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Mažojoje Bazilikoje vyko lietuvių
tautos dainiaus Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas
renginys Maironis atgyja dainuojamosios poezijos skambesy. Beje,
šioje bažnyčioje Maironis yra ne kartą lankęsis. Prieš tai už prelatą
melstasi šv. Mišiose, kurias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Mažojoje Bazilikoje buvo giedamos giesmės ir dainos pagal Maironio
žodžius, deklamuojamos jo eilės. Dalyvavo maironiečiai ir saviveikliniai
Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) Bočiai Utenos, Rokiškio, Kupiškio,
Panevėžio, Raseinių bendrijų meno kolektyvai. Ypač šiltai sutiktas
buvo iš Maironio gimtinės atvykęs ansamblis (vadovas Konstantinas
Bružikas), atlikęs jam skirtus kūrinius pagal vietos poetų žodžius.
Bočių sąjungos pirmininkas dr. Petras Ruzgus pastebėjo, kad žodį
bočiai pirmasis pavartojo Maironis. Su garbinga Krekenavos krašto
istorija supažindinęs Lietuvos maironiečių bendrijos pirmininkas
Eugenijus Urbonas kalbėjo, jog čia dirbo kun. Antanas Mackevičius
vienas iš 1863 metų valstiečių sukilimo vadų, Krekenavos ir Paberžės
vyrus vedęs į nuožmią kovą su caro kariuomene. Pagiriamųjų žodžių
jis nešykštėjo dabartiniam klebonui kun. dr. Gediminui Jankūnui.
E. Urbonui dirbant Panevėžio V. Žemkalnio gimnazijos direktoriumi,
šis joje mokėsi ir įsiminė kaip poetas, deklamatorius. Maironiečių
vadovas dėkojo renginio vedėjai, LPS Bočiai Utenos bendrijos pirmininko
pavaduotojai Amelijai Katinienei, kilusiai nuo Krekenavos, įteikė
Padėkos raštus, knygutes Panevėžiškiai šneka, Panevėžio krašto
mįslės ir maironiečių leidžiamą laikraštį Sandrava. Pirmasis
tokią dovaną gavo vyskupas J. Kauneckas. Raseinių vidurinę mokyklą
baigusi ir Ukmergėje gyvenanti Zuzana Budaitė-Stunžėnienė įteikė
savo poezijos knygą Po žaibo ženklu ganytojui ir E. Urbonui.
|
|
Maironio pėdsakais
Minėjimas Katedroje
|
Aktoriai Virginija Kochanskytė
ir Petras Venclovas, solistė
Rita Preikšaitė ir pianistė
Rūta Blaškytė Telšių Katedroje
|
Telšiai. Šv. Antano atlaidų metu,
minėdami miesto jubiliejų, Katedros klebono kan. Domo Gatauto iniciatyva
pagerbė šviesų iškiliojo žemaičio prel. Jono Mačiulio-Maironio atminimą,
jo 150-ąsias gimimo metines, gausiai susirinkę į Katedrą literatūrinei-muzikinei
popietei Ant aukuro širdy nešiau. Po didingais Katedros skliautais
skambėjo aktorių Virginijos Kochanskytės ir Petro Venclovo skaitomi
kupini meilės Dievui, Tėvynei, žmonėms Maironio eilėraščiai, laiškai,
ištraukos iš jo pamokslų bei poeto Sigito Gedos sonetai iš ciklo
Maironio mirtis, dainininkės Ritos Preikšaitės ir pianistės Rūtos
Blaškytės atliekamos kompozitorių J. Naujalio, A. Kačanausko sukurtos
dainos, M. K. Čiurlionio kūriniai. Poetinė-muzikinė kelionė vedė
minėjimo dalyvius Maironio gyvenimo ir kūrybos keliais per jo
svajones, siekius, džiaugsmus, darbus, skaudžias patirtis ir išgyvenimus,
atskleidė Dievo ir Tėvynės reikšmę visų mūsų gyvenime.
|
|
Maironio pėdsakais
Maironio lietuvių literatūros
muziejuje atidaryta mansarda
Romas BACEVIČIUS
|
Maironio sesers Kotrynos
vaikaitis Mindaugas Babonas
muziejuje eksponuotoje
parodoje rodo Maironio sesers,
savo senelės Kotrynos Mačiulytės-
Lipčiuvienės nuotrauką
|
Birželio 28-ąją, Maironio mirties dieną (jis mirė
1932 m.), poeto vardu pavadintame muziejaus trečiajame aukšte vyko
mansardos, kurią įrengti svajojo pats tautos dainius, atidarymas.
Muziejaus darbuotojai laiptus, vedančius į mansardą, nubarstė rožių
žiedlapiais, iškėlė vėliavą, perrištą juodu kaspinu. Įrengtą mansardą
pašventino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis žvilgtelėjo pro
mansardos langą ir parodė savo darbo kabineto Kauno arkivyskupijos
kurijoje langą.
|
|
Išnašos
Kilnios iniciatyvos
svarus derlius
|
Romualdas Baltutis
|
Šiaulių pedagoginiame universitete (ŠPU) buvo pristatyti
didelės apimties leidinio Sibiro Alma Mater ketvirtas ir penktas
tomai, kurie leidžiami nuo 2005 metų jo sudarytojo Romualdo Baltučio
iniciatyva. Pastarasis, kaip liaudies priešas, būdamas vos aštuonerių,
1941 metais su tėvais buvo ištremtas į Kalnų Altajaus kraštą. Praleidus
šešerius metus tremtyje, kuriuos paaštrino vykstančio karo sąlygos,
šeima nelegaliai sugrįžta į Lietuvą ir po pusės metų pakartotinai
nutremiama į Kemerovo sritį. Čia tėvas mokytojas Liudas Baltutis
1954 metais atgula amžinam poilsiui. Tik 1989 metais jo palaikai
grąžinami į gimtąjį kraštą, o Kurtuvėnų miestelio viena gatvė pavadinama
Liudo Baltučio vardu, įamžinant iškilaus prieškario vietinės mokyklos
pedagogo atminimą. R. Baltutis, patyręs neeilinius tremtinio daliai
primestus sunkumus, tėvo įkvėptas siekti mokslo, sugebėjo baigti
Tomsko politechnikos institutą ir sugrįžęs į Lietuvą sėkmingai tęsė
ne tik inžinieriaus darbą Šiauliuose, bet ir plėtojo visuomeninę
veiklą. Jis buvo vienas iš Dviračių muziejaus 1980 metais įkūrėjų
Šiauliuose, kuris šiuo metu priklauso Aušros muziejui padalinio
teisėmis.
|
|
Išnašos
Teroras ir naikinimas
Išleista Arvydo Anušausko knyga Teroras 19401958.
Jos pratarmės skaitytojui gali kilti klausimas: koks šios knygos
santykis su pirmąja Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 19401958
metais, išleista dar prieš 15 metų? Ar tai pastarosios papildymas,
remiantis nauja istoriografija, naujais memuariniais bei archyviniais
dokumentais, ar tai naujas tyrimas? Atsakymą, matyt, kiekvienas
skaitytojas formuluos pats ir galbūt nevienodą.
|
|
Išnašos
Paminklas enciklopedija
|
Vincentas ir Bernardas Aleknavičiai
|
Niekada, o niekada savo brangiausiųjų, įgimtųjų
širdažodžių nerašysiu mažosiomis raidėmis: Mama, Tėviškė, Lietuva,
Meilė, Gyvenimas. Niekada nebus liūdna gyventi, šlovinant Gyvybę
ir gyvąją pėdą, žingsnelį, darbą, valią, kol, klasiko žodžiais,
rasis ištvermingųjų, pačią stiklo kalno viršūnę pasiekti bandančiųjų
šviesuolių ir, atradus Laimės žiburį, jo žėrinčia skeveldrėle
norinčių geranoriškai pasidalyti su greta esančiuoju. Laimingi Šakiai
ir Lekėčiai, Klaipėda ir Palanga, Kelmė ir Tytuvėnai visa Lietuva,
kad tarp mūsų brandžiai, tvirtai lietuviškai ir kūrybiškai gyvena,
dirba pirmasis 1990-aisiais atkurtosios nepriklausomos Lietuvos
valstybės Vinco Kudirkos premijos laureatas, Šakių garbės pilietis,
kultūros tyrėjas, vyriausybinės kultūros ir meno premijos laureatas
Bernardas Aleknavičius. Tokiais žodžiais prasidėjo Benardo ir Vincento
Aleknavičių knygos Novužės krašto vaikai ketvirtojo tomo sutiktuvės
Šakių viešojoje bibliotekoje.
|
|
|