2012 m. liepos 13 d.    
Nr. 28
(2003)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė

 

Šiame numeryje:

„Varpas“ prisimena

Visuomeninės
komisijos 2012 m.
gegužės 17 d. smurto
aktui Garliavoje
ištirti išvados 

Prezidentės prašoma
išgelbėti Garliavos
mergaitę

Yra tik geros
ir blogos valios
žmonės

Kreivų veidrodžių
karalystėje

Dar šis bei tas
apie mergaitę

Alytiškiai –
Europos centre

Galėjome pažinti
protu ir širdimi

Bažnytinių
chorų draugystė

Jaudinantis vakaras

Prisiminimai
prieš Žvirgždaičių
bažnyčios šventinimą

Įšventinta 11 diakonų
ir kunigas

Pašaukimų pastoracijos orientyrų pristatymas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI, kaip
Romos vyskupas, per Pašaukimų
sekmadienį, kasmet pašventina
naujus kunigus savo diecezijai

Nuolatinis iššūkis Bažnyčiai

Plataus tarptautinės katalikiškos žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio susilaukė Vatikane paskelbtas Katalikiškojo ugdymo kongregacijos dokumentas „Pastoraciniai orientyrai pašaukimų į kunigišką tarnystę skatinimui“, kurio reikšmę reikėtų vertinti naujosios evangelizacijos uždavinių ir artėjančių Tikėjimo metų perspektyvoje. Birželio 25 dieną Šventojo Sosto spaudos biuro salėje surengtame pristatyme, dalyvaujant minėtos dikasterijos vadovams – prefektui lenkui kardinolui Zenonui Grocholevskiui, sekretoriui prancūzui arkivyskupui Žanui Lui Briugė OP ir jo pavaduotojui italui monsinjorui Andželui Vinčensui Zaniui – buvo paaiškinta, kad šis direktyvinis dokumentas pradėtas rengti 2008 metais, reaguojant į nacionaliniams episkopatams išsiuntinėtos anketos atsakymus bei gautus pasiūlymus.


Atlaidai  Žemaičių Kalvarijoje

Nuo liepos 1-osios iki 12-osios Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijoje, vyko Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Šiame nedideliame Žemaitijos miestelyje atlaidai švenčiami dar nuo XVII amžiaus, kai čia įsikūrė dominikonai.

Mažoji Žemaičių Kalvarijos Bazilika svečius pasitiko suremontuotomis grindimis bei tvarkomais bokštais, tačiau atlaidų metu statybos darbai sustabdyti.


Dangus ranka pasiekiamas?

Kun. Vytenis Vaškelis

Dar nė ketverių metų neturėjusio berniuko Koltono asmeniniai išgyvenimai, užrašyti jo tėvo Todo Berpo ir Lynnos Vincentos (beje, kai kurioje lietuviškoje virtualioje žiniasklaidoje klaidingai rašoma – Lynnas Vincentas), yra pateikiami 2012 metais išleistoje knygoje „Dangus tikrai yra“. Koltonas per apendikso operaciją buvo trumpai atsiskyręs nuo kūno ir atsidūrė dangiškoje aplinkoje. Paskui jis papasakojo matytus dalykus, kurie atitinka Šventojo Rašto tiesas ir leidžia su nuostaba plačiau „pasidairyti“ po mūsų būsimosios Tėviškės buveines.


1987-ųjų birželis: Lietuvos Krikšto jubiliejinės iškilmės Romoje

Irena Petraitienė

Pal. arkiv. Jurgis Matulaitis

Minint palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacijos 25-ąsias metines, prasminga žvilgtelėti į netolimą istorinį tarpsnį. Kokios nuotaikos 1987-ųjų birželio pabaigoje vyravo Šventajame Soste, vykstant Lietuvos Krikšto 600-ųjų metinių minėjimo iškilmėms.

Kilnioji lietuvių tauta, brangi mano pirmtakams ir ypatingai artima mano širdžiai, turi pagrindo didžiuotis savo praeities ir dabarties istorija Europos krikščioniškųjų tautų šeimoje. Iš tiesų Lietuva yra Romos Bažnyčios jauniausioji duktė, juo brangesnė, prisiminus, kaip dosniai ir stipriai ji yra paliudijusi savo tikėjimą, šventumą ir ištikimybę Apaštalų Sostui, niekada šios ištikimybės neatsižadėdama, nepaisant įvairių nepalankių aplinkybių ir patirtų kančių jos krikščioniškosios istorijos amžių bėgyje. Tokiais žodžiais popiežius Jonas Paulius II pasveikino 1987 m. birželio 24 d. popiežiškajame Grigaliaus universitete vykusio tarptautinio seminaro „Krikščionybės kelias Lietuvon“ dalyvius.


Bendruomenėse

Paminklas įamžino seminarijos atminimą

Birutė Nenėnienė

Kalba paminklo pastatymo
iniciatorius Gižų seniūnas
Romas Kučiauskas

Svarbi vyskupijos vieta

Gižai – parapijos ir seniūnijos centras, įsikūręs maždaug pusiaukelėje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli kelio, vedančio į Lietuvos–Rusijos pasienį su Kaliningrado sritimi. Lygiame Suvalkijos peizaže medžių lajose tarsi slepiasi neogotikinio stiliaus bažnyčios bokštai. Istoriniai šaltiniai teigia, kad šioje vietovėje pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1774 metais. Po gero pusšimčio metų ji sudegė. Gižų dvarininko A. Viečekovskio rūpesčiu (1847–1850 m.) pastatyta iki dabartinių laikų mažai pakitusi išliko šv. Antano Paduviečio titulo bažnyčia.


Mortuos voco, vivos plango

Mirusiuosius šaukiu, gyvus apverkiu (V. Mykolaitis-Putinas)

Kasdien mus pasiekia milžiniškas srautas žinių apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, vyksta įvairūs minėjimai ir jubiliejai.

Deja, ne visos žinios būna džiaugsmingos, nemažai ir skaudžių. Kažkaip pamirštama, kad ant tėvynės laisvės aukuro sudėta daug ašarų, kraujo ir gyvybių. Netekome daugiau nei 700 tūkst. žmonių. Vien partizanų Lietuvos miškuose žuvo apie 22 tūkst.. Dalis pateko į nelaisvę ir buvo KGB rūsiuose sušaudyti arba kentėjo lageriuose. O kiek grėsmingų naktų ir dienų 1991 metais, vaduojantis iš sovietų, budėta prie Seimo ar kitų objektų Vilniuje. Žmonės meldėsi, giedojo, dainavo... Jie visi buvo pasiryžę kovoti ir nepasitraukti.


Dvasinė konferencija su aktore

Klier. Žilvinas Treinys

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos bendruomenė dvasinės konferencijos metu susitiko su įžymia Lietuvos teatro aktore Doloresa Kazragyte, kuri dalinosi savo gyvenimo, tikėjimo ir atsivertimo patirtimi.

Garsi aktorė pabrėžė susirinkusiems, kad aktoriaus profesija yra kažkuo panaši į kunigo pašaukimą, nes aktoriai, vaidindami scenoje taip pat kelia žmogaus dvasią. D. Kazragytė akcentavo, kad ji gimė Rusijoje, bet nebuvo tremtinių vaikas, kad užaugo ateistinėje šeimoje, nes jos tėvai buvo įsitikinę komunistai revoliucionieriai, ypač mama, kuri šiai ideologijai paaukojo savo gyvenimą, tačiau tuo tikėjo nuoširdžiai ir naiviai, kad tokiu būdu pasaulis gali tapti geresnis, teisingesnis, todėl, anot aktorės,  prasidėjus II Pasauliniam karui, jos tėvai – lojalūs komunistai, – traukdamiesi kartu su sovietų kariuomene, pabėgo į Rusiją. Aktorė savo mamą prisimena kaip pasišventusią vargšams, išdalindavusią jiems visą turtą, nieko sau nepasilikdavusią, visada besivadovavusią bibline taisykle savo gyvenime, tačiau ištikimą sovietinei ideologijai, nors gyvenimo pabaigoje apsidžiaugusią, kad jos duktė įtikėjusi. Net ir vardą Doloresa tėvai dukrai išrinko garsios Ispanijos respublikonų lyderės komunistės Dolores Ibaruri garbei. Kai aktorė 1980 metais pasikrikštijo, suprato, kad šis vardas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „skausmingoji“.


Valstybė arba egzistuoja, arba jos nėra

Gintaras Visockas

Tikriausiai visi girdėjome žinią, jog Estijoje griežta laisvės atėmimo bausme nuteistas aukšto rango slaptųjų tarnybų karininkas. Mintyse turimas buvęs Estijos Saugumo policijos KaPo bendradarbis Aleksiejus Dresenas. Harju apskrities teismas pripažino jį kaltu dėl tėvynės išdavimo ir žinybinės informacijos perdavimo Rusijai. Bausmė – reali, griežta. Su Rusijos slaptosiomis tarnybomis neteisėtai susibičiuliavęs Estijos pilietis pasmerktas kalėti 16 metų. A. Dreseno žmona taip pat pripažinta kalta dėl valstybės išdavimo ir žinybinės informacijos perdavimo Rusijai. Tačiau Estijos teisėsauga šnipo žmonai buvo kur kas švelnesnė. Moteris nuteista lygtine šešerių metų laisvės atėmimo bausme, priskaičiuojant penkerių metų bandomąjį laikotarpį. Beje, tai jau antrasis sėkmingas Estijos kontržvalgybos žingsnis demaskuojant Rusijos slaptosioms tarnyboms dirbančius saviškius. Prisiminkime Estijos piliečio Hermano Simo išdavikišką odisėją. H. Simas pasiekė neįsivaizduojamų aukštumų. Tarnauta ir Estijos kriminalinėje policijoje, ir Estijos gynybos štabe, taip pat darbuotasi itin slaptuose NATO štabuose. Už nuopelnus Estijai apdovanotas išskirtiniais ordinais. Atlyginimas ir pensija – solidūs. Regis, ko daugiau benorėti? Paaiškėjo, kad H. Simas talkino Maskvai. Ir ilgokai. Tačiau 2008-ųjų rudenį vis tiek buvo suimtas. Po metų Harjumos apskrities teismas paskelbė nuosprendį – 12,5 metų kalėjimo su turto konfiskavimu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti ir į datas, kada šnipai buvo suimti, kada Estijos teismas paskelbė nuosprendžius. Tarp sučiupimo ir nuteisimo – labai nedidelės laiko atkarpos, maždaug – vieneri metai (2008-ųjų antroje pusėje suėmė, o 2009-aisiais jau skelbiamas nuosprendis). Toks operatyvumas lyginant su Lietuvos teisėsaugos vėžliškais žingsniais atrodo įspūdingai. Šiuos pavyzdžius prisiminti verta kuo dažniau, ypač tomis akimirkomis, kai mūsų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas bandys girti Lietuvos VSD darbuotojus pasiekus įspūdingų rezultatų. Gal tie pagyrimai – tikrai ne iš kelmo spirti, bet Estijos pavyzdžiai turėtų mus bent jau priversti mąstyti, kodėl šiauriniai kaimynai per paskutiniuosius keletą metų sugebėjo sugauti net du aukšto rango šnipus, o mūsiškė kontržvalgyba – nė vieno? Gal Lietuvoje, skirtingai nei Estijoje, svetimoms valstybėms talkinančių piliečių nėra nė vieno? O gal lietuviškieji džeimsai bondai mus dar nustebins kvapą gniaužiančiomis operacijomis? Gal mūsiškiai žvalgai ir kontržvalgai atlieka kur kas sudėtingesnius, rizikingesnius žygius nei estai, tačiau šito tiesiog negali papasakoti? Dar neatėjo tam tinkama proga? Gal papasakos po kokių penkiasdešimties ar šimto metų?

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija