|
Prezidentės prašoma išgelbėti Garliavos mergaitę
Pirmadienį prezidentūroje buvo gautas grupės žmonių, budėjusių Garliavoje, Klonio gatvėje, kreipimasis į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Kreipimesi rašoma: Kreipiamės į Jus, kaip į Valstybės Vadovę ir kaip į Padorų Žmogų, nebepakeldami kančios, į kurią esame įstumti. Mes, žmonės, budėjusieji, saugodami Garliavos mažametės interesą saugiai gyventi jos mylimoje aplinkoje, neturime jokių asmeninių tikslų, išskyrus šios nuskriaustos mergaitės gerovę. Mes atsiradome šio vaiko sargyboje ne išskaičiavimo vedini, o kovo 23 d. pamatę TV ekranuose akivaizdaus psichologinio ir fizinio smurto prieš vaiką aktus. Argi tame, kad mes, pilietiškai sunerimome, yra kas nors nusikalstamo? Tokių pilietiškų sunerimusių, prašančių mūsų nesitraukti Lietuvoje ir užsienyje buvo labai labai daug, tik betarpiškai savo kūnais dengdami vaiką nuo smurto testovėjo saujelė. Todėl, Jūsų ekscelencija, didesnės pusės Lietuvos piliečių vardu (drąsiai tą sakome, nes nesuskaičiuojama daugybė peticijų, išsiųstų VTAT, bet likusių be atsako, kaip ir raštai į visas įmanomas instancijas, pasirašė nesuskaičiuojami tūkstančiai Lietuvos piliečių) prašome sudaryti sąlygas Lietuvos pediatrų asociacijos specialistams ištirti Drąsiaus Kedžio dukros sveikatos būklę bei suteikti visuomenės, kuri ją saugojo, atstovams galimybę civilizuotai aplankyti mergaitę. Mes su ja bendravome, mūsų vaikai su ja žaidė. Mes aukojome savo laiką, nes matėme jos tikruosius siekius gyventi gimtuosiuose namuose. Akivaizdu, kad tai ne pašalinės įtakos inspiruoti norai, o motyvuotai pagrįstas siekis nebūti išvežtai pas motiną. Mes galime ir norime liudyti daugybinius vaiko asmeninius prašymus: apginti, paslėpti, apsupti... ją. Nevažiuokit namo..., Neikit iš kiemo, kodėl išeinat?! Graudu šiandien vardinti jos prašymus ir gėda prisiminti savo pažadus: Nebijok, viskas bus gerai. Prievarta tavęs niekas neišveš. Bus taip, kaip tu pasakysi. Bus taip, kaip tu norėsi. Tai, kad aš noriu gyvent su dieduku, Neringa ir močiute su [...], o tos vis tiek sako, kad turiu su Laima!.. išrėkė mergaitė, girdint liudininkams gegužės 14 d. pavakare. Tos taip ji vadindavo VTAT specialistes ir pamačiusi jų mašiną įsitempdavo, užsinorėdavo į tualetą. Vargšė mergaitė...
|
|
Yra tik geros ir blogos valios žmonės
Rudenį vėl rinksime LR Seimą. Iki šiol rinkimai buvo bėgimas nuo vilko ir užšokimas ant meškos. Lietuvą valdė pakaitomis: tai senoji nomenklatūra, tai naujoji. Viskas vyko pagal liaudies patarlę: meška su lokiu abudu tokiu. Dirbo ir vadovavo Lietuvai skirtingų pavadinimų partijos, tarytum lenktyniaudamos, kuri daugiau Lietuvai žalos pridarys, kuri daugiau savo piliečių į užsienį privers emigruoti, kuri daugiau Lietuvą praskolins, o kaip tą skolą reikės grąžinti, niekas negalvoja.
|
|
Kreivų veidrodžių karalystėje
Kažkada Klaipėdos kultūros ir poilsio parke buvo Juoko kambarys, tiksliau, kreivų veidrodžių buveinė, kurioje sočiai buvo galima pasišaipyti iš savęs. Mūsų dienomis šio kambario jau nėra, bet už tai turime tokį gyvenimą. Šiandien pro ašaras mes šaipomės iš savęs, iš Tvarkos ir teisingumo, Darbo partijos su nenugalimu agurkichu, įvairiausių atmainų ne tik sveiko proto, bet ir principų neturinčių liberalų, kurie pastoviai garbina kito nuomonę, o tas kitas griauna ne tik Lietuvos teisėsaugą, bet ir valstybę. Netgi analogų su sovietmečiu ieškoti netenka.
|
|
Dar šis bei tas apie mergaitę
Prabėgo daugiau kaip du mėnesiai nuo mergaitės paėmimo iš Venckų namų. Palaipsniui rimsta aistros, vis daugiau žmonių nuo emocinio vertinimo pereina prie loginio. Išsisklaidžius šiam pykčio ir neapykantos rūkui ir gerai įsižiūrėjus į detales kaskart kyla įvairių klausimų net ir man. Nesirengiu vertinti, kas buvo blogas ir kas geras (tiek Laima Stankūnaitė, tiek Neringa Venckienė darė įvairių klaidų, pavyzdžiui, vaiko statymas prieš laužiamas duris), ir nelįsiu į bylos vingrybes, bet kai kuriuos dalykus, vykusius gegužės 17 dieną, manau, verta aptarti.
|
|
|