2012 m. rugpjūčio 24 d.    
Nr. 31
(2006)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Pas ką mes eitume be Jėzaus?

Kun. Vytenis Vaškelis

Visuomet aktualus Dievo žodis mus moko ir įspėja: „Nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto (...) ir tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu!“ (2 Tes 2–3). Šių žodžių tiesos šviesoje prisimename šių metų rugpjūčio 21 dienos vakarą, kai Vilniuje nešvankybėmis pagarsėjusi skandalingoji Lady Gaga surengė antikrikščionišką šou koncertą, kurio metu, remiantis žiniasklaidos informacija, savaip iškraipė ir pasityčiojo iš Kristaus nukryžiavimo scenos, atvirai propagavo gašlumą ir homoseksualumą, skatino angliškai keiktis žiūrovus ir skelbėsi, kad užvaldys Žemę...

Šiuo renginiu Lady Gaga dar kartą patvirtino, kad yra „nedorybės žmogus, prieštarautojas, kuris sukyla prieš visa, kas dieviška ir šventa, ir pats sėdasi Dievo šventykloje, dėdamasis Dievu“ (2 Tes 2, 3–4). Todėl šis jos surengtas šou vaidinimas vertinamas vienareikšmiškai: tai destruktyvus ir ypač jaunimo moralę smukdantis renginys, vedantis į dvasinių vertybių pasirinkimo aklavietės labirintus.

Šio sekmadienio Evangelija byloja apie Jėzaus mokinius, kurių didelė dalis atsitraukė nuo Jo ir pasuko savais keliais. Jiems Jo žodžiai buvo pernelyg kieti (Jn 6, 60). Jis kalbėjo apie save kaip antgamtinį valgį, ir jie Juo nepatikėjo. Jėzus atvirai klausdamas dvylikos mokinių – „Gal ir jūs norite pasitraukti?“, – bandė jų ištikimybę, bet, ačiū Dievui, jie pasiliko, nes ar įmanoma rasti kažką geriau negu Kristus? Kai Jis siūlo savo draugystę, tada jos atsisakymas būtų tolygus žmogaus viso gyvenimo bankrotui.

Tačiau galime būti savaip drauge su Juo, tai yra formaliai priklausyti Bažnyčiai ir sakyti, kad tikiu į Jėzų Kristų, bet savo širdyje nebūti vienybėje su Juo. Jei įsileidžiame į vidų nuodėmę ir bandome bendrauti su savo Viešpačiu, tada dviem šeimininkams netarnausi, nes blogis su Gėriu nesibičiuliauja. Be abejo, galbūt kai kas sau mano, kad nieko blogo, jei, pavyzdžiui, per šventes išgeria per daug svaigalų, retkarčiais žiūri nepadorius vaizdus ir sau teisinasi, kad dauguma šiuolaikinių filmų rodo erotines scenas, todėl neįmanoma jų išvengti... Bet kokie su sąžine daromi kompromisai yra kelias vidinę atskirtį nuo Jėzaus. Tai neištikimų Jo mokinių širdies pozicija tiesos atžvilgiu. Išties nepalyginti geriau sau prisipažinti, kad esame silpni, kažkurį laiką apsvarstyti, kas mums kelia vidinę sumaištį ir įtampą, paskui atsitokėti ir su atgaila sugrįžti pas Jį negu nekreipti jokio dėmesio į savo sužeistą kalčių sąžinę ir toliau veidmainiauti – gyventi taip, lyg nieko neįvyko.

„Vieną dieną, tarsi pabusdamas iš ilgo sapno pažvelgiau į nuostabiąją Evangelijos tiesos šviesą ir pamačiau, kokia tuščia šio pasaulio kunigaikščių išmintis“, – rašė šv. Bazilijus Didysis, ir šių žodžių tiesa demaskuoja ant Kryžiaus nugalėto pasaulio kunigaikščio melą.

Dvylika apaštalų, išskyrus Judą Iskarijotą, liko ištikimi Jėzui. Ar, atsidūrę blogio akivaizdoje, išliksime tiesoje? Tai priklausys nuo mažų dalykų, kurie mums kasdien liudys, jog tikrai ateis metas raškyti prinokusius dieviškos malonės geradarybių vaisius.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija