Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Šv. Roko atlaiduose paminėtas bažnyčios varpo 570-metis

Daiva Červokienė

Prie kultūros namų scenos nusifotografavo Elektrėnų kultūros centro mėgėjų teatro ir Kruonio kultūros centro Kalvių skyriaus mėgėjų teatro „Brasta“ aktoriai, suvaidinę N. Erdmano komediją „Savižudis“ ir „Sakmę apie Kalvius“

Semeliškės. Vieno iš seniausių šalyje bažnyčių varpų, esančio Šv. Lauryno bažnyčioje, nuliedinto dar 1442 metais, jubiliejui Semeliškių bendruomenė „Strėva“ skiria kultūrinių renginių savaitę „Nuo Lauryno iki Roko“.

Varpo istorijos detalės

Apie Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios varpinėje esantį varpą daug rašo ne vienas šalies informacinis leidinys. Tai – respublikinės reikšmės kultūros paminklas, antras pagal senumą varpas Lietuvoje (seniausias, datuojamas 1420 metais, saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Šis 53 cm aukščio, 55 cm skersmens, 123 kg sveriantis varpas yra įtrūkęs, dėl to jau nenaudojamas, nors vyriausieji semeliškiečiai dar prisimena, kaip jis kviesdavo į pamaldas. Varpas buvo nuliedintas 1442 metais ir dedikuotas Vytautui Didžiajam. Manoma, kad jis galėjo kabėti kurioje nors Vidurio Lietuvos arba dabartinės Baltarusijos ribose buvusioje Rytų Lietuvos bažnyčioje. Žinoma, kad 1915 metais varpas buvo evakuotas į Rusiją, o 1927 m. sausio 25 d. atgabentas į Semeliškes. Šį varpą matome ir Semeliškių herbe bei vėliavoje.

Bendruomenėse

Per Žolinę – rekordinis 33 metrų žolynų vainikas

Daiva Žilytė

Iš kairės: Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Beižionių seniūnas Mindaugas Makūnas, Trakų rajono administracijos direktorė Asta Kandratavičienė, Elektrėnų savivaldybės etnokultūrologė Onutė Šakienė, Beižionių bažnyčios vargonininkė Jeneta Ališauskienė, Elektrėnų verslininkė bei literatė Onutė Kulbokienė ir kiti su žolynų vainiku

BEIŽIONYS. Po šv. Mišių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčioje kaimo gyventojai pirmą kartą susirinko švęsti Žolinių kaimo kultūros namuose.

Šioje seniūnijoje vasaromis gyvenanti žolininkė Birutė Martišienė papasakojo apie vaistingus ir prieskoninius augalus, jų gydomąsias savybes, naudą organizmui. Beižionietė mokytoja pensininkė Anelė Ramanauskienė, atsinešusi šūsnį vaistingųjų augalų pasakojo, kaip anksčiau šiuos augalus vadino ir kaip jais gydėsi, Elektrėnų savivaldybės etnokultūrologė Onutė Šakienė kalbėjo apie Žolinių prasmę ir tradicijas, žurnalistė Daiva Červokienė – apie rengiamą monografiją apie buvusį Semeliškių valsčių, į kurio teritoriją įėjo ir dabartinė Beižionių seniūnija, bei apžvelgė žymiausius šalies žolininkus.

Bendruomenėse

Džiaugsmo diena

Lina Šidiškienė

Kun. Kazimieras Skučas (dešinėje) sveikina į Žolinės atlaidus atvykusią Gražiną Landsbergienę, centre – Europarlamento narys Vytautas Landsbergis

PAŽĖRAI. Į Žolinės šventę čia gausiai susirinko žmonių. Visų dėmesys buvo  atkreiptas į atvykstančią pilną svečių karietą. Klebono kun. Kazimiero Skučo dėka, žmonės galėjo iš arti pabendrauti  su Europos parlamento nariu prof. Vytautu Lansbergiu, su jo žmona Gražina, buvusiu garsiu krepšininku Sergiejumi Jovaiša, Seimo nare Vince Vaidevute Margevičiene, rajono tarybos nare Regina Lukoševičiene ir kitais. Po iškilmingų šv. Mišių šalia bažnyčios esančioje pievelėje šventės dalyvių laukė Alšėnų kultūros centro darbuotojos, pasiruošusios pradžiuginti  puikiu koncertu. O jį pradėjo Pažėrų folkloro ansamblis, pritarė Mastaičių vokalinė grupė „Senieji draugai“. Alšėnų kultūros centro linijinių šokių merginos savo energingu šokiu iškvietė į aikštę ansamblį „Šeduvos bernai“, kuriam neliko abejingas nei mažas, nei senas, kartu dainavo, šoko, žaidė. Po koncerto dar ilgai žmonės nesiskirstė, grupelėmis šnekučiavosi, džiaugėsi vieni kitus susitikę, dalinosi džiaugsmais ir rūpesčiais.

Bendruomenėse

Miesto vėliavos, herbo ir himno šventė   

Lina Kovalevskienė

Grupė renginio dalyvių prie Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčios Giedriaus Petkausko nuotrauka

DŪKŠTAS. Kovo 14 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl Dūkšto miesto herbo patvirtinimo, o liepos 14-ąją Dūkšte surengta vėliavos, herbo ir himno pagerbimo šventė. Seniūnas Vytautas Kazėnas džiaugiasi, kad idėja turėti miesto herbą ir vėliavą jau įgyvendinta. Sidabrinių vandenų fone besisupanti raudona valtelė, plukdanti žalią pušaitę, – toks nuo šiol bus Dūkšto simbolis, įprasminantis gražią šio krašto gamtą, jo ežerus ir pušynus.

Bendruomenėse

Bažnyčios šimtmetis

Marytė Beleckienė

Viekšnalių bendruomenės geradariai visokeriopai pagelbėję, rengiant bažnyčios šimtmečio šventę

VIEKŠNALIAI. Pačiame vasaros įkaršty tik prasidėjus rugpjūčiui Švč. Mergelės Marijos Globos parapija sukvietė kraštiečius į didžiausius šios bažnyčios Atsimainymo atlaidus, kuriuose šiemet iškilmingai paminėtas Viekšnalių Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios 100-metis. Į šventę prigužėjo gausybė svečių, sugrįžo daug kraštiečių. Viekšnalių parapijos klebono kun. Virginijaus Palionio iniciatyva iškilmingas šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos Višakio Rūdos parapijos klebonas kun. Vidmantas Striokas, kuriam savo giesmėmis talkino Luokės folklorinis ansamblis „Šatrija“ (vadovė V. Benešienė). Po šv. Mišių viekšnališkių šviesuolių kūrybą skaitė ir sakralinės muzikos koncertą vedė aktorė Virginija Kochanskytė. Iškilmių metu pašventintas šiai intencijai pastatytas parapijiečių D. ir R. Gužauskų paminklinis akmuo. Šventėje neliko pamiršti labiausiai prisidėję bendram labui.

Bendruomenėse

Bažnyčios šimtmetis – tarsi visuotinis regėjimo ženklas...

Ričardas PASILIAUSKAS

Klebonas kun. Juozas Fakėjavas ir vyskupas Juozas Žemaitis MIC

BAGOTOJI. Rugpjūčio 3-iąją miestelis šventė savo Šv.Antano Paduviečio bažnyčios 100 metų jubiliejų. Šia proga Bagotosios bažnyčioje aukotos iškilmingos šv. Mišios, kurių koncelebracijai vadovavo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, kunigai dr. Žydrūnas Kulpys, dr. Kęstutis Kėvalas, Ignas Plioraitis, Gediminas Marcinkevičius, Tadeus Vallian ir buvęs šios parapijos klebonas mons. Gintautas Kuliešius. Pamoksle vyskupas priminė visą amžių skaičiuojančios Bagotosios bažnyčios istoriją. 1911–1912 metais tikintieji slapta nuo carinės Rusijos valdžios per labai trumpą laiką pasistatė medinę bažnyčią. Ji pastatyta klebono kunigo Simono Garmaus rūpesčiu už parapijiečių lėšas. Statė Kauno rangovas Boleslovas Pravdinskis. Visa tai kainamo 6500 aukso rublių. Daugelį darbų atliko patys parapijiečiai. Tokia statyba, suprantama, nepatiko vietos valdininkams. Juos teko gerai pavaišinti ir dar į kišenes įdėti.

Bendruomenėse

Prasminga Žolinė

Jonas PETRONIS

Rajono savivaldybės mero pavaduotojos Stasės Goštautienės nuoširdžiausi sveikinimai premijos laureatui Donatui Čepukui

ZARASAI. Žolinė mieste visada įspūdinga šventė – Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos tituliniai atlaidai. Tačiau ši diena svarbi ne tik tikintiesiems. Jau šeštą kartą Zarasuose tą dieną švenčiama ir miesto šventė. Prasminga susitikti, pabendrauti su giminėmis, draugais, artimais ir brangiais žmonėmis. Žolinė Zarasuose švenčiama ypač pakiliai. Ir sutampanti su šia svarbia švente miesto šventė suteikia šioms iškilmėms dar didesnio, iškilmingumo, prasmingumo.

Bendruomenėse

Nuo maldų iki fontano

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Ąžuolo vainikas Jurgiui Kairiui

ŠILALĖ. Net dvi dienas Šilalės miesto žmonės gyveno šventine nuotaika. Mat, rugpjūčio 14–15 dienomis šilališkiai šventė savo miesto 479-ąjį gimtadienį, kuris sutapo su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) iškilme.

Dar gerokai prieš šią šventę Šilalės parapijos tikintieji, išgirdę iš savo parapijos klebono dekano kan. dr. Algio Genučio priminimą, kad šv. Mišios yra svarbiau už visas pasaulines šventes, rugpjūčio 14-osios vakarą gausiai rinkosi į Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje aukojamas šv. Mišias, o prasidėjus Šilalės miesto šventei, prie Vlado Statkevičiaus muziejaus, esančio miesto skvere, vyko sceninis vakaras „Vertimai – virksmai“. Jo dalyviai ir autoriai buvo M. K. Čiurlionio styginių kvartetas, pianistė Živilė Karkauskaitė, skaitovai aktoriai Saulius Bagaliūnas ir Petras Venslovas.