2012 m. rugsėjo 14 d.    
Nr. 34
(2009)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Sudėtingos Popiežiaus vizito Libane aplinkybės

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
ir Libano maronitų katalikų
patriarchas Bešaras Rahis

Vyskupų Sinodo dokumento pristatymas

Nors dabartinė, penktadienį prasidėsianti popiežiaus Benedikto XVI apaštalinė kelionė į Libaną nėra pirmasis jo vizitas daug rūpesčių visai tarptautinei bendruomenei keliančiame Artimųjų Rytų regione (2006 metais jis lankėsi Turkijoje, 2009 – Šventojoje Žemėje, 2010 – Kipre), tačiau pavojingumo atžvilgiu ji neturi precedento. Iš tikrųjų juk vos už keliasdešimties kilometrų nuo Libano sostinės Beiruto, kaimyninėje Sirijoje, vyrauja visiškas politinis chaosas, vyksta pilietinės kovos, Libaną užplūdę pabėgėliai. Tai, žinoma, kelia grėsmę ir paties Šventojo Tėvo saugumui. Jo pirmtakas Jonas Paulius II lankėsi Libane 1997 metais irgi dėl tuomet vykusių neramumų po priverstinio kelionės atidėjimo trejiems metams (jo vizitas iš pradžių buvo numatytas 1994-aisiais), tačiau dabartinis Popiežius atidėlioti nepanoro. Jis savuoju atvykimu drąsiai neša taikos žinią daug kenčiantiems regiono žmonėms, ypač Artimųjų Rytų krikščionims, kurie, nors turėdami giliausias šaknis, siekiančias pirmųjų apaštalų laikus, dabar yra mažuma ir patiria didelius religinės laisvės suvaržymus bei socialinę diskriminaciją.


Kuo laikome Kristų, to verti esame

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzui rūpėjo sužinoti, ką apie Jį galvoja Jo mokiniai bei kiti izraelitai, todėl, būdamas kelyje, kaip gyvenimo kelionėje, paklausė: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko ir kas Aš jums esu?“ (plg. Mk 8, 27–29). Kai žmonės taria žodžius, kurie apibūdina santykį su daiktais ir aplinkiniais, tada išreiškia savo požiūrį, atskleidžia savo vidinės vertės uždangą, ir paaiškėja, ko jie iš tiesų yra verti. Viešas kalbėjimas, kad Kristus yra Jonas Krikštytojas, Elijas arba tik koks nors pranašas, tai – pasaulio Gelbėtojo nepažinimas ir klaidingas Jo vertinimas, panašus į mūsų visuomenėje įsigalintį požiūrį, bylojantį apie nesveiką tendenciją, jog per Kalėdų šventę reikia į pirmą vietą iškelti antraeilius akcentus – eglučių puošybą ir visokiausių dovanėlių ruošimą, o ne Kalėdų svarbiausią priežastį ir esmę – paties Emanuelio įsikūnijimo šventimą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija