2012 m. spalio 5 d.    
Nr. 37
(2012)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kai teisingumas suprantamas dvejopai

Gntaras Visockas

Spalio 1-ąją Seimo konferencijų salėje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavę visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“ atstovai svarstė, kaip „Lietuvoje įveikti neteisingumo įšalą“. Žinoma, konferencijos organizatorių bei dalyvių intencijos buvo gražios. Kas gi gali smerkti tuos, kurie trokšta didesnio ir platesnio teisingumo bei mažesnės korupcijos aukščiausios valdžios koridoriuose? Ir vis dėlto konferencija paliko slogų įspūdį – vien populistiniai lozungai, vien pasigyrimai apie gausėjančias gretas, vien pasižadėjimai daug ir atkakliai dirbti! Konferencijos iniciatoriaus parlamentaro Gintaro Songailos pranešime teigta, jog „vasario mėnesį Lietuvoje kilo visuomeninis judėjimas „Už teisingumą“, kuris gynė neteisėtai atleidžiamus FNTT pareigūnus“, jog „prie šios Sąjūdžio pirmeivių – Nepriklausomybės Akto signatarų – iniciatyvos prisijungė ir kitos visuomeninės jėgos, nebiudžetinės tautinės krypties politinės partijos, vėliau susibūrusios į susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“. Tokiu būdu esą gimė visuomeninis-politinis judėjimas „Už teisingumą Lietuvoje“, kuris galėjo tapti plačiu, Lietuvos piliečius vienijančiu judėjimu, bet sistema, suprask, padarė viską, kad šias pajėgas išsklaidytų, kad visuomenininkus nustumtų nuo pirminio tikslo – kovos su aukšto lygio korupcija ir valdžios savivale. Konferencijoje dalyvavę Kovo 11-osios Akto signatarai, politikai Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Alvydas Medalinskas piktinosi, jog valdžia daro viską, kad šį pavasarį gimęs visuomeninis-politinis darinys būtų ignoruojamas, o informacija apie jį – visaip, visada ir visur blokuojama, todėl šiomis dienomis, kai „valdžios savivalę pajunta net mokytojai ir moksleiviai“, vėl kyla klausimas, „ar galime įveikti neteisingumo įšalą Lietuvoje, kurį pradėjome laužti pavasarį, o jeigu taip, tai ką reikia daryti ir kokias kliūtis įveikti, kad šį tikslą pasiektume“.


Pirmąkart be medalių

Vilniuje iškilmingai pasitikta Londono parolimpinėse žaidynėse dalyvavusi ir į Lietuvą sugrįžusi šalies rinktinė. Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė, kurią sudaro Saulius Leonavičius, Genrikas Pavliukianecas, Marius Zibolis, Arvydas Juchna, Nerijus Montvydas ir Mantas Panovas, treniruojami vyriausiojo komandos trenerio Karolio Levickio, Londono parolimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtą vietą. Kęstutis Skučas plaukimo nugara 50 metrų rungtyje užėmė devintą vietą, plaukimo laisvu stiliumi rungtyje – 13-ąją vietą. Lengvaatletė Ramunė Adomaitienė šuolio į tolį varžybose užėmė ketvirtą vietą, Irena Perminienė rutulio stūmimo varžybose – aštuntą vietą. Mindaugas Bilius rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse užėmė šeštąsias vietas, o Rolandas Urbonas rutulio stūmime liko dešimtas. Beje, per treniruotę M. Bilius diską numetė toliau negu olimpinis rekordas. Lietuvė savanorė Viktorija Misiūnaitė buvo atrinkta garbingam apdovanojimui per uždarymo ceremoniją. Iš 17000 dirbusių savanorių išrinkti tik šeši geriausi.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija