2012 m. spalio 5 d.    
Nr. 37
(2012)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Apsisprendimų valandai artėjant

Eugenijus Ignatavičius

Jau čia pat spalio 14-oji – lemtinga Lietuvai diena. Nuo mūsų žmonių išmintingumo ir protingo pasirinkimo priklausys visų mūsų tolimesnis kelias – žengsime pirmyn ar murgdysimės vietoje... Laukia ne tik rinkimai į Seimą, bet ir ne mažiau svarbus referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Kaip tik šie klausimai ir buvo aptariami rugsėjo 22 d., Genocido muziejaus salėje įvykusioje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) valdybos iniciatyva surengtoje konferencijoje. Programoje buvo aptariami ir kiti klausimai: fotoalbumo „Laisvės šviesa“ pristatymas, bendrijos filialų finansavimas, dviejų kelionių į Sibirą įspūdžiai.

Pirmasis pasisakė konferencijos svečias, Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Jis apžvelgė mūsų kaimynės Rusijos valdžios tikslus bei laikyseną Lietuvos atžvilgiu. Dabartinė Rusijos Vyriausybė, visų pirma prezidentas V. Putinas, ištikimai vykdo savo įsipareigojimą – atkurti Stalino laikų dydžio imperiją. Neatsisako kėslų dujų ir naftos pagalba laikyti Rusijos energetinėje priklausomybėje Baltijos valstybes, o vėliau galbūt jas ir susigrąžinti. Tai liudija ne tik įvairūs provokaciniai incidentai dėl vizų į Rusiją išdavimo ir trukdžiai ruošiantis statyti VAE Lietuvoje, nes, kai Lietuva jau buvo bepasirašanti sutartį su Pietų Korėjos firma, po V. Putino apsilankymo Seule mūsų partneriai iškart atsitraukė. Ką gi, jie turi ekonominių interesų Krasnojarsko krašte. Dabar, artėjant sutarties pasirašymui su aprūpinta moderniausia technologija ir daugiau kaip 40 metų patirtį turinčia Japonijos firma „Hitachi“, taip pat jaučiama Rusijos įtaka. Nors per dešimtį metų iki šiol visos partijos buvo sutarusios, kad Lietuva turi tapti atominės energetikos šalimi, opozicija staiga suabejojo – užmiršo savo įsipareigojimus bei anksčiau pasirašytas sutartis. Nors referendumas turės tik patariamąją galią, tačiau nutarimas vis tiek pakenkė statybos partneriams – Estijai ir Latvijai – tvirtai apsispręsti, ir Japonijos firmos „Hitachi“ vadovai suspendavo galutinius sprendimus, laukdami dėl jiems nesuprantamos priežasties rengiamo referendumo.

Plačią ir išsamią informaciją bei kruopščiai paruoštus mokslininkų patvirtintus dokumentus apie būtinumą Lietuvai statyti atominę elektrinę pateikė VAE išorinių reikalų direktorius Sigitas Baltuška. Ši elektrinė Lietuvai reikalinga ir būtina dėl energetinio saugumo, naudos visuomenei, verslui ir kiekvienam gyventojui, Lietuvos energetinės sistemos integracijos sinchroniniam darbui kontinentinės Europos tinkluose. Mums reikia išsivaduoti nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Dabar rusai stato atominę prie Lietuvos sienos, Karaliaučiaus krašte, o kitą finansuoja Baltarusijai Astrave, 30 km nuo Vilniaus, tiesiog Lietuvą „užminavo“ atominėmis elektrinėmis iš Rytų ir Vakarų. Pateikti dokumentai aiškiai ir pagrįstai įrodo, jog būtų nusikaltimas nepasinaudoti pirmą kartą Lietuvos istorijoje tokiomis didelėmis investicijomis. Tik turėdami savo AE, mes galėsime susijungti su Vakarų elektros tinklais, pagaliau išsivaduotume iš priklausomybės nuo Rusijos, kuriai dabar per metus už dujas ir elektrą sumokame 1 milijardą 700 trūkstančių litų.

Mokslininkų įrodyta, kad atominė energija yra pati pigiausia ir švariausia, pavyzdžiui, naudojant akmens anglį vienos kWh elektros gavimui į orą išmetama 955 g anglies dvideginio, o išgauti vieną kWh elektros naudojant uraną išmetama tik 4 g šios medžiagos. Biokuro ar anglies energijos naudojimas būtų keleriopai brangesnis. Gąsdinama, kad Lietuva prasiskolins amžiams. VAE pastatymas kainuotų apie 17 milijardų litų, Lietuva turėtų mokėti šešis milijardus litų per devynerius metus. Kitą sumos dalį dengtų Latvija, Estija ir „Hitachi“ firma. Europos Komisija ir JAV pritaria šiam projektui, o daugelis bankų ketina suteikti palankius kreditus.

Priešininkai sako, jog japonai statys senos technologijos niekam nereikalingą reaktorių. Taip nebus – reaktorius bus montuojamas pats moderniausias, prižiūrint Lietuvos komisijai. Dar sakoma, kad reaktorius mūsų šaliai bus per didelis, ir Lietuva neturės kur dėti elektros energijos. Lietuvai jos gali dar ir pritrūkti net ir pastačius elektrinę, nes elektros energiją bei pelną teks dalintis proporcingai pagal įnašus su statybų partneriais. Pagaliau dalį jos bus galima naudoti ir apšildymui, kuris bus pigesnis nei Rusijos dujomis. Užsienio reikalų ministras A. Ažubalis paragino rinkimų metu vieningai balsuoti už VAE statybą Lietuvoje, pasinaudoti pirmąkart istorijoje Lietuvai suteikiamomis tokiomis milžiniškomis užsienio kapitalo investicijomis. Statant atominę elektrinę būtų sukurta 6000 darbo vietų, o pastačius dirbtų tik 500 specialistų. Elektra būtų pigesnė nei dabar ir sava, o ne svetima, būtų išvengta diktato iš užsienio.

V. Miliauskas pristatė neseniai išleistą albumą „Laisvės šviesa“. Jame gausu nuotraukų ir kitos medžiagos apie bendrijos veiklą per visą jos gyvavimo laikotarpį. Tai dailininko R. Dichavičiaus meniškai sukomponuotas ir apipavidalintas albumas, išleistas 1500 egzempliorių tiražu.

Įdomu buvo išgirsti šiaulietės, buvusios tremtinės Elžbietos Bagdonienės įspūdžius apie jos kelionę su dukra šią vasarą į tremties vietą, kaimelį Krasnojarsko krašte. Kelionę organizavo pati, susisiekė su tremtyje likusiais pažįstamais, užsitikrino nakvynę ir susitikimus. Ji sužavėta ten likusių bičiulių ir nepažįstamų lietuvių priėmimu, paslaugumu ir vaišingumu. Ypač nustebino gražiai gyvenanti Petro Žilinsko šeima, jo vaikų, tapusių verslininkais, dosnumas, pagarba. Puikiai įrengtas dviaukštis medinis namas, ištaigingas restoranas, moderni firma – automobilių servisas, galvijų ferma. Pas jį dirba net 200 darbininkų. Šeimininkas užsimojęs pirkti 500 ha žemės, nes ji ten pigi. Atvykėlės aplankė ne tik buvusius tremtinius, bet ir pabuvojo trijuose miestuose – Altajuje, Krasnojarske, Irkutske.

LPKTB Vilniaus skyriaus pirmininkas V. Miliauskas Jakutsko tremtinių iniciatyva su devynių žmonių grupe, kurioje buvo Seimo narių bei dainininkė Rasa Juzukonytė susitiko ir aptarė bendradarbiavimo klausimus, kapinių tvarkymą su ten gyvenančiais jakutais ir lietuviais, kurių Jakutske yra 200.

Konferencijos rezoliucijoje pritariama balsavimui už VAE statybą, siūloma dailininką R. Dichavičių, dažnai talkinantį tremtiniams, pasiūlyti kandidatu Nacionalinei premijai gauti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija