2012 m. lapkričio 3 d.    
Nr. 41
(2016)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Skaičiai ir faktai apie naująjį Seimą

Vienmandatėse apygardose laimėjo socialdemokratai

Sekmadienį vykusių Seimo rinkimų antrajame ture iš viso dalyvavo po 35 Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškeltus pretendentus, 28 socialdemokratai, 9 „Drąsos kelio“ kandidatai, 7 Tvarkos ir teisingumo, po 6 Liberalų sąjūdžio ir Lenkų rinkimų akcijos, 4 išsikėlę patys, po 2 liberalcentristus bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovus. Daugiausia vietų vienmandatėse apygardose Seime gaus socialdemokratai – 22, antri – TS-LKD – 20, treti – Darbo partija – 11. Tvarkos ir teisingumo partija laimėjo penkias vietas, Liberalų sąjūdis ir save išsikėlę – po tris, Lenkų rinkimų akcija – dvi, vieną – LVŽS. Atkakliausia kova tarp dviejų varžovų vyko Pajūrio, Plungės–Rietavo ir Baltijos apygardose. Pajūrio apygardoje TS-LKD atstovas Pranas Žeimys surinko tik 45 balsais daugiau už Genovaitę Krasauskienę iš Darbo partijos. Plungės–Rietavo apygardoje TS-LKD atstovas Jurgis Razma 53 balsais pralenkė Mindaugą Jurčių iš Darbo partijos. Baltijos apygardoje Darbo partijos kandidatas Raimundas Paliukas surinko 68 balsais daugiau už Liberalų sąjūdžio atstovą Artūrą Šulcą. Šilutės–Pagėgių apygardoje socialdemokratas Artūras Skardžius gavo 170 balsų daugiau už Tvarkos ir teisingumo atstovą Kęstutį Komskį. Šiose apygardose balsai bus perskaičiuoti.

Balsavo tik 35,86 proc. rinkėjų

Seimo rinkimų antrajame ture dalyvavo tik 35,86 proc. rinkėjų (pirmajame ture – 52,92 proc.). Aktyviausiai balsuota Naujamiesčio apygardoje – rinkimuose dalyvavo 46,15 proc. rinkėjų, antri – Raseinių apygardos – 43,95 proc., treti – Šilalės–Šilutės apygardos rinkėjai – 41,83 proc. Mažiausiai rinkėjų atėjo balsuoti Naujosios Vilnios apygardoje – tik 27,23 proc., Marių – 28,05 proc., Suvalkijos – 28,85 proc., Kaišiadorių–Elektrėnų – 30,92 proc. Jei pažvelgtume į konkrečias apylinkes, tai čia rastume dar didesnį skirtumą. Iš didžiųjų miestų daugiausiai rinkėjų balsavo Naujamiesčio apygardos Liubarto apylinkėje – 54,53 proc., Taurakalnio – 53,98 proc., o mažiausiai – Naujosios Vilnios apygardos A. Kojelavičiaus apylinkėje – 21,40 proc. ir Lietuvių namų apylinkėje – 22,26 proc. Danės apygardos Jūreivių apylinkėje balsavo 95,03 proc. rinkėjų jūreivių. Tačiau net 20,06 proc. biuletenių jie sugadino. Rajonuose aktyviausiai balsavo Varėnos–Eišiškių apygardos Jančiūnų apylinkėje – 67,48 proc., Širvintų–Vilniaus apygardos Mažųjų Lygainių apylinkėje – 67,10 proc. ir Geisiškių – 67,03 proc.

Beveik 50 tūkstančių rinkėjų sugadino biuletenius

Stebina negaliojančių biuletenių skaičius. Jei po pirmojo rinkimų turo, kai daugiamandatėje apygardoje buvo galima tarp gausaus partijų skaičiaus pasiklysti ir netgi netyčia biuletenius sugadinti, negaliojančių biuletenių buvo 4,23 proc. Dabar, kai vienmandatėje apygardoje reikėjo pasirinkti tik iš dviejų kandidatų, visoje Lietuvoje buvo net 5,48 proc. negaliojančių biuletenių (po pirmojo turo, kai rinktasi iš gausaus kandidatų skaičiaus, buvo 5,69. proc. negaliojančių biuletenių). Daugiausiai negaliojančių biuletenių rasta Lazdynų (14,24 proc.), Senamiesčio (11,54 proc.), Naujosios Vilnios (11,4 proc.) apygardose. Mažiausiai biuletenių sugadino Šilalės–Šilutės (1,92 proc.) ir Kelmės (2,28 proc.) apygardų rinkėjai. Visoje Lietuvoje buvo tik kiek daugiau kaip 40 apylinkių (daugiausia – Pakruojo–Joniškio apygardoje), kur nesugadintas nė vienas biuletenis. Visoje Lietuvoje biuletenius sugadino 47926 rinkėjai. Daugiausiai – Naujosios Vilnios apygardos Dvarčionių apylinkėje – net 25,08 proc., – Lazdynų apygardos Vilkpėdės apylinkėje – 22,37 proc., Skroblų apylinkėje – 22,19 proc. Rajonuose daugiausia negaliojančių biuletenių buvo Širvintų–Vilniaus apygardos Kernavės apylinkėje – 23,58 proc., Gelvonų – 22,0 proc., Riešės – 20,57 proc. Nepatingėjusieji dalyvauti rinkimuose, bet nė už vieną nebalsavusieji balsavimo biuletenius gadino tikriausiai todėl, kad jiems nepatiko nė vienas iš dviejų kandidatų. Negaliojančiuose biuleteniuose buvo užrašomos ne tik nežinia kokios pavardės, bet ir atitinkami „komplimentai“ abiems kandidatams, partijas pašiepiantys piešiniai.

Daugiau kaip pusė – iš dabartinio parlamento

Į naująjį Seimą perrinkta daugiau kaip pusė dabartinio parlamento narių. Dar apie dvi dešimtis sugrįžta į Seimą po ilgesnės ar trumpesnės pertraukos. Išrinktųjų Seimo narių statistika rodo, kad rinkėjų valia į naująjį parlamentą pateko 76 kadenciją baigiančio parlamento atstovai. Neperrinkti 63 Seimo nariai. Tiesa, apie dvi dešimtys jų to nė nesiekė. Iš Seimo išeinantiems politikams bei jų padėjėjams teks mokėti išeitines kompensacijas. Tam prireiks 3–4 mln. litų. Tarp perrinktų Seimo narių daugiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovų – 28. Į naująjį Seimą išrinkta 20 dabar jame esančių socialdemokratų, 10 Darbo partijos atstovų, po 7 – Tvarkos ir teisingumo partijos bei Liberalų sąjūdžio narius, 2 Lenkų rinkimų akcijos atstovai, po 1 – „Drąsos kelio“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą. Preliminariais duomenimis, 19 išrinktųjų naujojo Seimo narių po ilgesnės ar trumpesnės pertraukos grįžta į tautos atstovybę.

Jei išrinktieji atsisakytų Seimo nario mandatų

Nors Seimo nariais išrinkti socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, dar neaišku ar jie tikrai dirbs Seime. Visi jie yra europarlamentarai ir kurį mandatą pasirinkti – Europos ar Lietuvos – spręs tik įvertinę visas aplinkybes, ypač galimybę tapti ministrais. Europarlamentaras yra ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Jei Z. Balčytis ir V. Blinkevičiūtė atsisakytų dirbti Seime ir liktų Europos parlamento nariais, naujojo Seimo nariais taptų socialdemokratai Orinta Leiputė ir Gintautas Mikolaitis. Jei Europos parlamente liktų dirbti Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas, Seimo nare taptų Vilija Filipovičienė. Jei europarlamentaru liktų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas V. Tomaševskis, Seimo nariu taptų Zbignevas Jedinskis. Tačiau jei kuris nors iš minėtų asmenų atsisakytų europarlamentaro mandato, Briuselyje juos turėtų pakeisti kažkas kitas iš tos pačios partijos. V. Tomaševskį europarlamente pakeistų Gabriel Jan Mincevič, V. Uspaskichą – K. Daukšys (bet ne tik jis, o ir toliau sąraše einantys Vydas Gedvilas, Šarūnas Birutis jau irgi išrinkti Seimo nariais, todėl galbūt Darbo partijos atstovą europarlamente keistų Justina Vitkauskaitė). Keisčiausia padėtis būtų socialdemokratų sąraše, nes pirmasis jame į Europos parlamentą nepatekęs yra 82 metų Aloyzas Sakalas, o kas antrasis, kai iš toliau įrašytų dešimties devyni dabar išrinkti Seimo nariais, o dar vienas jau miręs? Pirmasis iš neišrinktųjų į Seimą yra Alvydas Šedžius. Beje, Seimo nario mandato gali atsisakyti ir bet kuris kitas daugiamandatėje apygardoje išrinktas. Pavyzdžiui, jei Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Remigijus Ačas ir toliau norėtų būti Raseinių rajono meru, jis turėtų Seimo nario mandato atsisakyti, o į Seimą pagal sąrašą patektų kitas šios partijos atstovas – Rimas Antanas Ručys. Klaustukai ir ties dviem Liberalų sąjūdžio pavardėmis. Vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas dar nežino, ką pasirinks – Seimą ar darbą Klaipėdos uosto direkcijos vadovo kėdėje. O pagal sąrašą į Seimą išrinktas Kęstutis Glaveckas prieš rinkimus viešai pareiškė nebenorintis dar vienos kadencijos. Šių dviejų liberalų sprendimo turėtų nekantriai laukti du bendražygiai – Seimo senbuvis Arminas Lydeka bei geriausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė. Beje, po rinkimų K. Glaveckas lyg ir pakeitė savo nuomonę. Rinkėjų palaikymo sulaukęs politikas nutarė Seime dirbti dar vieną kadenciją. Persigalvoti K. Glavecką privertė rinkėjų pirmumo balsai. Jį palaikė daugiau kaip 14 tūkst. Liberalų sąjūdžio rinkėjų, todėl jis partijos sąraše pakilo iš 11-osios į 6-ąją vietą. Taigi V. Čmilytė šansų tapti Seimo nare tada neturėtų.

Niekada anksčiau nebuvusių Seimo nariais naujajame parlamente iš viso bus 45. Tačiau kai kuriuos jų sudėtinga pavadinti politikos naujokais, pavyzdžiui, ligšiolinį teisingumo ministrą Liberalų sąjūdžio atstovą Remigijų Šimašių arba buvusią Vaiko teisių kontrolierę socialdemokratę Rimantę Šalaševičiūtę. Jie turi pakankamai daug politinio darbo patirties.

Kur pasuks neparlamentinės partijos atstovė ir išsikėlę patys?

Į naujos kadencijos Seimą pateko viena neparlamentinės partijos atstovė ir trys nepartiniai kandidatai. Jiems jau netrukus teks rinktis, prie kokios politinės jėgos šlietis parlamente. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikė Rima Baškienė Seime darbuosis jau trečią kadenciją iš eilės. Dabartiniame Seime ji visą laiką dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje. Ar toks politinis darinys apskritai egzistuos naujos kadencijos parlamente, dar anksti spręsti. Viena didžiausių rinkimų sensacijų – Linas Balsys. Buvęs prezidentės patarėjas gana netikėtai Karoliniškių vienmandatėje įveikė konservatorę Danutę Bekintienę, 2004 ir 2008 metais laimėjusią šioje apygardoje. Nors L. Balsys veikiausiai pelnė nemažos dalies dešiniųjų pažiūrų rinkėjų simpatijas, labai abejotina, ar vienas aršiausių Visagino atominės elektrinės priešininkų sumanys prisišlieti prie konservatorių arba liberalų. Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys į rinkimus ėjo siekdamas neprileisti prie Seimo Vito Matuzo – konservatoriaus, kurio korupcijos bylą gvildeno Panevėžio STT. Planas pavyko su kaupu – V. Matuzas net nepateko į antrąjį turą, o P. Urbšys rinkimus laimėjo triuškinančia persvara. Tikimybė, kad jis jungsis prie V. Matuzo bendražygių konservatorių frakcijoje veikiausiai artima nuliui. Vis dėlto P. Urbšys viešai palaikė iš posto išverstą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos buvusį direktorių Vitalijų Gailių, o pastarasis į Seimą pateko kaip Liberalų sąjūdžio kandidatas. Tikrosios buvusio Panevėžio STT vadovo politinės simpatijos ir antipatijos tikriausiai paaiškės tik jam davus Seimo nario priesaiką. Prienuose vienmandatėje aiškiai laimėjo Andrius Palionis – tragiškai avarijoje žuvusio socialdemokrato Juozo Palionio sūnus. Būtent socialdemokratai, užsitikrinę didžiausią frakciją Seime, gali bandyti prisivilioti šį prieniškių simpatijas užkariavusį politiką. Beje, Danės apygardoje laimėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Naglis Puteikis buvo ne tik partijos sąraše, bet ir išsikėlęs pats, todėl partijos valios vykdyti neprivalo.

„Drąsos kelio“ frakcija

Nė vienas iš devynių „Drąsos kelio“ partijos atstovų, patekusių į antrąjį turą, vienmandatėse apygardose nelaimėjo (visur jų konkurentai buvo TS-LKD atstovai). Nė vieno Seimo nario mandato antrajame ture neiškovojusi politinė jėga greitai gali tapti balsų medžiotojų taikiniu. Pagal Seimo statutą, frakcijai suformuoti reikalingi bent septyni Seimo nariai. Būtent tiek vietų Seime daugiamandatėje apygardoje iškovojo „Drąsos kelias“. Jei politiniai konkurentai pervilios bent vieną būsimąjį parlamentarą, frakcija subyrės. O gal į šią frakciją ateis kas nors iš nepartinių? Jei kuris nors iš „Drąsos kelio“ nutartų atsisakyti mandato, pirmas „už brūkšnio“ yra žinomas žurnalistas Gintaras Aleknonis. Jam vietą Seime būtų užtikrinusi bent vieno iš „Drąsos kelio“ lyderių pergalė vienmandatėje, tačiau tiek N. Venckienė, tiek J. Varkala, A. Patackas, ir A. Stancikienė pralaimėjo konservatoriams. Kiti trys šiame sąraše yra Stasys Brundza, Audrius Nakas ir Audronė Skučienė.

„Veteranai“

Kadangi naujojo Seimo rinkimuose nedalyvavo nuo 1990 metų Lietuvos parlamente dirbęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas, pasikeitė Seimo „veteranai“. Jais tapo socialdemokratai Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas ir Algimantas Salamakinas bei TS-LKD partijos atstovas Andrius Kubilius, Seime dirbantys nuo 1992-ųjų, taigi jau 20 metų. Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas (Seime dirba nuo 1990-ųjų, bet 1992–1996 metais buvo padaręs pertrauką) ir TS-LKD narys Emanuelis Zingeris (pertrauką buvo padaręs 2000-2004 metais) 18 metų esantys Seimo nariais.

Giminės

Kadenciją baigiančiame Seime dirbo keli artimi giminės: tėvas ir sūnus Valentinas ir Andrius Mazuroniai, žmona su vyru Inga ir Arūnas Valinskai, Rūta Rutkelytė ir Kęstutis Glaveckas, o Artūras Zuokas žmonai Angelei net Seimo nario mandatą „padovanojo“ – šiam atsisakius dirbti Seime į jo vietą pagal sąrašą pateko žmona. Naujajame Seime irgi bus artimų giminių. Vėl Seime dirbs tėvas ir sūnus Valentinas ir Andrius Mazuroniai (abu iš Tvarkos ir teisingumo partijos), žmona ir vyras Živilė ir Jonas Pinskai (abu iš Darbo partijos), sesuo ir brolis Virginija Baltraitienė (iš Darbo partijos) ir Eugenijus Gentvilas (iš Liberalų sąjūdžio).

Turtingiausieji

Turtingiausi Seimo nariai paprastai skaičiuojami pagal deklaruotą turtą, kurio turtuoliai turi milijonus. „XXI amžius“ mano, kad teisingiausia būtų paskaičiuoti kitaip ir paminėti, kad „Drąsos kelio“ atstovė Aurelija Stancikienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Sergejus Jovaiša ir socialdemokratas Edvardas Žakaris yra turtingiausi Seimo nariai – jie turi po penkis vaikus. Keturis vaikus nurodė turį Darbo partijos atstovai Viktoras Uspaskichas, Artūras Paulauskas ir Jonas Pinskus. Yra tokių, kurie nenurodė savo šeimos sudėties, bet tarp jų turbūt nėra turtingesnių už šiuos Seimo narius.

Naujojo Seimo posėdį turėtų pradėti vyriausia 76-erių TS-LKD atstovė

Naujojo Seimo pirmąjį posėdį, kaip ir prieš ketverius metus, turėtų pradėti vesti konservatorė Vida Marija Čigriejienė. Konstitucija nustato, kad pirmąjį naujosios kadencijos Seimo posėdį iki bus išrinktas parlamento pirmininkas veda vyriausias amžiumi Seimo narys. Lapkričio viduryje į posėdžius susirinkusiame naujajame Seime tai turėtų būti Panemunės vienmandatėje apygardoje išrinkta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė V. M. Čigriejienė, kuriai spalio pradžioje sukako 76 metai. Jai jau teko 2008 metų lapkričio 17-ąją apie 12 valandų vesti pirmąjį tuomet išrinkto Seimo posėdį iki parlamento vadovu iš antro karto buvo išrinktas Arūnas Valinskas. Parlamentarė puikiai susitvarkė su šia nelengva misija. V. M. Čigriejienė Seimo nare buvo dvi paskutiniąsias kadencijas nuo 2004 metų. Beje, jei V. M. Čigriejienė nebūtų buvusi išrinkta Seimo nare, tada vyriausiu Seimo nariu būtų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Juzefas Kvetkovskis. Jam – 73 metai. Trečias pagal amžių yra TS-LKD atstovas 72 metų Arimantas Dumčius, ketvirtas – 71 metų socialdemokratas Bronius Pauža.

Jauniausieji

Jauniausias ką tik išrinktame Seime – pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą patekęs Viktoras Fiodorovas, kuriam sausio 29-ąją sukako 25-eri. Antras yra Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas 29 metų Arūnas Dudėnas, trečia – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė 30 metų Agnė Bilotaitė, ketvirtas – keturiomis dienomis už ją vyresnis Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys. Pagal Konstituciją, į Seimą negali būti renkami jaunesni nei 25 metų amžiaus Lietuvos piliečiai.

Naujojo Seimo nariai

Į naujos kadencijos Seimą iš viso išrinkta 140 narių. 70 išrinkta vienmandatėse apygardose, likusios 70 vietų Seime paskirstytos pagal partijų kandidatų sąrašus. Dar vienas Seimo narys bus išrinktas Zarasų–Visagino apygardoje vėliau vyksiančiuose rinkimuose.

Pateikiame visą išrinktųjų Seimo narių sąrašą (partijos – pagal turimų mandatų skaičių, pavardės – pagal abėcėlę; skliausteliuose – vienmandatės apygardos, kuriose laimėjo šie kandidatai):

Lietuvos socialdemokratų partija – 38 mandatai: Vytenis Povilas Andriukaitis (Žirmūnų ap.); Zigmantas Balčytis; Mindaugas Bastys (Šakių ap.); Juozas Bernatonis; Vilija Blinkevičiūtė; Bronius Bradauskas (Kaišiadorių–Elektrėnų ap.); Algirdas Butkevičius (Vilkaviškio ap., išrinktas pirmame rate); Arūnas Dudėnas; Edmundas Jonyla (Raseinių ap.); Benediktas Juodka; Gediminas Kirkilas; Kristina Miškinienė (Lazdijų–Druskininkų ap.); Albinas Mitrulevičius (Marijampolės ap.); Arvydas Mockus (Saulės ap.); Alma Monkauskaitė (Kelmės ap.); Antanas Nesteckis; Juozas Olekas (Suvalkijos ap.); Marija Aušrinė Pavilionienė; Bronius Pauža (Jurbarko ap.); Milda Petrauskienė (Utenos ap.); Darius Petrošius (Tauragės ap.); Domas Petrulis (Aukštaitijos ap.); Raminta Popovienė (Kauno–Kėdainių ap.); Juras Požela; Giedrė Purvaneckienė; Julius Sabatauskas (Alytaus ap.); Algimantas Salamakinas (Radviliškio ap.); Vytautas Saulis (Rokiškio ap.); Valerijus Simulikas (Dainų ap.); Rimantas Sinkevičius (Jonavos ap.); Algirdas Sysas; Artūras Skardžius (Šilutės–Pagėgių ap.); Eduardas Šablinskas; Rimantė Šalaševičiūtė; Irena Šiaulienė; Birutė Vėsaitė; Aleksandras Zeltinis (Biržų–Kupiškio ap.); Edvardas Žakaris (Aušros ap.).

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 33 mandatai: Mantas Adomėnas;Vilija Aleknaitė-Abramikienė; Arvydas Anušauskas (Senamiesčio ap.); Audronius Ažubalis (Šeškinės ap.); Agnė Bilotaitė; Vida Marija Čigriejienė (Panemunės ap.); Rimantas Jonas Dagys (Šilainių ap.); Irena Degutienė (Naujamiesčio ap.); Arimantas Dumčius (Kalniečių ap.); Donatas Jankauskas (Kauno kaimiškoji ap.); Sergejus Jovaiša; Rasa Juknevičienė (Žaliakalnio ap.); Vytautas Juozapaitis; Liutauras Kazlavickas; Dainius Kreivys (Fabijoniškių ap.); Andrius Kubilius (Antakalnio ap.); Rytas Kupčinskas (Aleksoto–Vilijampolės ap.); Kazimieras Kuzminskas (Dainavos ap.); Vincė Vaidevutė Margevičienė (Centro ap.); Kęstutis Masiulis; Antanas Matulas (Pasvalio–Panevėžio ap.); Naglis Puteikis (Danės ap., buvo išsikėlęs pats); Jurgis Razma (Plungės–Rietavo ap.); Paulius Saudargas (Justiniškių ap.); Kazys Starkevičius (Pramonės ap.); Algis Strelčiūnas (Lazdynų ap.); Valentinas Stundys; Stasys Šedbaras; Egidijus Vareikis; Arvydas Vidžiūnas; Emanuelis Zingeris; Pranas Žeimys (Pajūrio ap.); Rokas Žilinskas.

Darbo partija – 29 mandatai: Virginija Baltraitienė (Kėdainių ap., išrinkta pirmame rate); Šarūnas Birutis (Ignalinos–Švenčionių ap.); Saulius Bucevičius (Akmenės–Joniškio ap.); Valentinas Bukauskas (Telšių ap.); Petras Čimbaras (Molėtų–Švenčionių ap.); Kęstutis Daukšys; Sergejus Dmitrijevas; Vytautas Gapšys; Jolanta Gaudutienė; Vydas Gedvilas; Loreta Graužinienė; Viktoras Fiodorovas; Jonas Kondrotas; Raimundas Markauskas (Dzūkijos ap.); Dangutė Mikutienė (Trakų–Elektrėnų ap.); Petras Narkevičius (Nevėžio ap.); Raimundas Paliukas (Baltijos ap.); Artūras Paulauskas; Jonas Pinskus; Živilė Pinskuvienė; Audronė Pitrėnienė (Skuodo–Mažeikių ap.); Ričardas Sargūnas (Anykščių–Kupiškio ap.); Valdas Skarbalius; Vitalija Vonžutaitė; Darius Ulickas; Sergejus Ursulas (Naujosios Vilnios ap.); Viktoras Uspaskichas; Mečislovas Zasčiurinskas; Zita Žvikienė.

Tvarkos ir teisingumo partija – 11 mandatų: Remigijus Ačas; Kęstutis Bartkevičius (Mažeikių ap.); Petras Gražulis (Gargždų ap.); Vytautas Kamblevičius; Kęstas Komskis; Andrius Mazuronis; Valentinas Mazuronis; Jolita Vaickienė (Kretingos ap.); Ona Valiukevičiūtė; Julius Veselka (Ukmergės ap.); Remigijus Žemaitaitis (Šilalės–Šilutės ap.).

Liberalų sąjūdis – 10 mandatų: Petras Auštrevičius; Vitalijus Gailius (Pakruojo–Joniškio ap.); Kęstutis Glaveckas; Eugenijus Gentvilas; Algis Kašėta (Varėnos–Eišiškių ap.); Dalia Kuodytė; Eligijus Masiulis (Marių ap.); Gintaras Steponavičius; Remigijus Šimašius; Dalia Teišerskytė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 8 mandatai: Vanda Kravčionok; Juzefas Kvetkovskis; Michalas Mackevičius; Jaroslavas Narkevičius (Vilniaus–Trakų ap., beje, jo nėra partijos sąraše daugiamandatėje apygardoje); Zdislavas Palevičius; Leonardas Talmontas (Vilniaus–Šalčininkų ap., išrinktas pirmame rate, bet jo nėra partijos sąraše daugiamandatėje apygardoje); Rita Tamašunienė (Širvintų–Vilniaus ap., bet jos nėra partijos sąraše daugiamandatėje apygardoje); Valdemaras Tomaševskis.

„Drąsos kelio“ partija – 7 mandatai: Povilas Gylys; Vytautas Antanas Matulevičius; Algirdas Vaclovas Patackas; Aurelija Stancikienė; Jonas Varkala; Valdas Vasiliauskas; Neringa Venckienė.

Išsikėlę save – 3 mandatai: Linas Balsys (Karoliniškių ap.); Andrius Palionis (Prienų–Birštono ap.); Povilas Urbšys (Vakarinė ap.).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1 mandatas – Rima Baškienė (Šiaulių kaimiškoji ap.).

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija