2012 m. lapkričio 3 d.    
Nr. 41
(2016)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kanonizacijos iškilmė Romoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI teikia
Komuniją kanonizacijos iškilmėje
dalyvavusiam stebuklingai išgijusiam
dvylikamečiui Džeikui Finkboneriui
per šv. Kateri Tekakvitos užtarimą

Evangelizacija – kelias į šventumą

Veiklus ir ištikimas dalyvavimas naujojoje evangelizacijoje yra kelias į šventumą visiems tikintiesiems, nepriklausomai nuo jų atstovavimo vienam ar kitam bažnytinės bendruomenės luomui. Galbūt taip reikėtų suvokti tą šiuolaikinį kontekstą, kuriame vyko popiežiaus Benedikto XVI vadovauta metinė kanonizacijos iškilmė. Spalio 21 dieną, Misijų sekmadienį, Romos Šv. Petro aikštėje susibūrus šimtatūkstantinei ir įvairiatautei piligrimų miniai, per aukotas specialias šv. Mišias buvo paskelbti septyni nauji šventieji – du kunigai, dvi vienuolės ir net trys pasauliečiai, gyvenę XVII, XIX ir XX amžiuose, priklausę vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, filipiniečių ir amerikiečių tautoms, kai kurie iš jų tikėjimą paliudiję aukščiausia kankinystės auka. Netrukus po Tikėjimo metų atidarymo ir naujajai evangelizacijai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos metu buvo kanonizuotas kankinystę patyręs jėzuitas misionierius kunigas Žakas Bertju, jaunas kankinys pasaulietis Pedras Kalungsodas, vienuolijos steigėjas kunigas Džovanis Batista Piamarta, vienuolijos steigėja sesuo Karmelio Kalno Marija Sales Barangveras, pranciškonė raupsuotųjų globėja Mariana Kop, amerikietė indėnė pasaulietė Kateri Tekakvita ir mistikė pasaulietė Ana Šefer.


Mūsų didžioji privilegija – mylėti

Kun. Vytenis Vaškelis

Kodėl mylėti Meilę – Dievą – reikia įsakymo? Todėl, kad ne veltui sakoma: tik žmogui mirus, jo savimeilė išleidžia paskutinį atodūsį. Kadangi mes egoistiškai mylime save dažniau ir labiau negu mums atrodo, Viešpats trokšta, kad mes, nusigręždami nuo pataikavimo savo įnoriams, veidu atsigręžtume į Jį, ir pirmiausia stengtumės kuo giliau Jį pažinti, su Juo bendrauti, į Jį panašėti ir Jį „iki ausų“ įsimylėti.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija