2012 m. lapkričio 23 d.    
Nr. 44
(2019)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Į gamtą žvelgia vaiko akimis...

Benjaminas ŽULYS

Kiekvienas menininkas į gyvenimą žvelgia savaip, su savo nuostatomis bei samprata. Ne išimtis – dailininkas Mindaugas Siudikas, kilęs nuo Varėnos, nūnai gyvenantis ir kuriantis Kaune. Neseniai jis istoriniuose Perkūno namuose surengė savo kūrybos darbų parodą, susitiko su miesto meno mylėtojais, savo kūrybos gerbėjais. Šiame susitikime dailėtyrininkė Ona Danutė Jedzinskienė bei kiti svečiai kalbėjo apie Mindaugo kūrybos kelią, jo požiūrį į gyvenimą, labiau išskiriantį gamtos pojūtį, žmogaus ryšį su juo.

M. Siudiko paveikslai – akvarelės, pastelinė, aliejinė tapyba, kreidelės, spalvotų pieštukų linijos – atneša Dzūkijos gamtos gyvybingo alsavimo aidus. Menininko kūrybinio kelio pradžia – M. K. Čiurlionio menų mokykla, kurioje jis gavo pirmus profesionalios tapybos pagrindus. Vėliau – studijos tuometinėje Vilniaus dailės akademijoje, kurioje dar gyvavo poetinė A. Gudaičio tapybos mokykla, pasišventimas kūrybai. Šiuo tikėjimu persmelktas visas Mindaugo gyvenimas. Jo kūryba skleidėsi, tapo gyvybinga, savita, jam gyvenant ir dirbant Varėnoje, gimtinėje. Paveikslų spalvose surasime Dzūkijos gamtos gyvą skambesį, subtilius nedidelių erdvių niuansus. Mindaugo paveikslai nedideli, kameriniai, juose vyrauja peizažo motyvai, gimę iš atidaus aplinkos stebėjimo, medžiai, ežerai, upių pakrantės, pamiškės, sodybos ar jų fragmentai, skęstantys žalumynuose, persmelkti šviesos atspindžių. Šmėsteli ir grėsmingi miško gaisrų vaizdai, nuniokoti kirtimai ar besiveržiantys į gamtą brutalūs industrijos motyvai – metaliniai strypai, aukšti rūkstantys kaminai. Kitą jo paveikslų dalį reikėtų vadinti abstrakčiu požiūriu, kuriam būdinga ekspresyvi ritmika, atlikta spalvotais pieštukais ar kreidelėmis. Žmogus Mindaugo kūryboje yra dažniausiai stebintis, be to, išgyvenantis pasaulio įvairovę, jo grožį, harmoniją. Būtent gamtos pasaulio harmonija, spalvų, formų, šviesos atspindžių ritmiška dermė mažame erdvės plotelyje ir yra Mindaugo kūrybos būdingiausias bruožas. Kiekvienoje parodoje matomas Mindaugo kūrybinės brandos augimas. Jis sumaniai derina akvarelę, pasteles, pieštukus, pasiekdamas išraiškingą šviesos ir spalvos derinį. Jis nuolat ieško įvairovės smulkiais potėpiais, linijomis, lipdo ekspresyvų vaizdą plačiais guašo ar aliejaus štrichais („Jau kovas“, „Žalumos švytėjimas“), bando ir šiuolaikines naujas technologijas („Uola“), realybės ir vizijų pasaulis jo kūryboje siejasi su didžiųjų dzūkų – V. Krėvės, M. K. Čiurlionio – dvasios aidais.

M. Siudiko mokytojai buvo tokie žymūs menininkai, kaip portreto ir peizažo meistras Vladas Karatajus bei kiti. Pats Mindaugas pasakojo, kad dar būdamas antroje klasėje ėmė lankyti piešimo būrelį, vis atidžiau pradėjo žvelgti į gamtą, aptikti joje apsčiai gyvybingumo, grožio paslapčių. Ši savybė – žvelgti į gamtą vaiko akimis – išliko iki šių dienų. Tai skatina dėmesį medžiui, gėlės žiedui, pievai.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija