2012 m. lapkričio 23 d.    
Nr. 44
(2019)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kai „Sodra“ tikrina ligonių sveikatą

Gintaras Visockas

Kokiai institucijai Jūs priskirtumėte „Sodrą“? Vadovaujantis sveiko proto logika Valstybinio socialinio draudimo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priskirtinas būtent prie mus ginančiųjų institucijų. Juk būtent „Sodra“ mums moka pensijas ar išmokas ligos atveju, padeda senatvės ir nelaimės atvejais. Ir vis dėlto neskubėkime liaupsinti „Sodros“, nes ši įstaiga, pasirodo, kartais gali tapti persekiojančia, įtarinėjančia, bejausme tarnyba. Tai, ką teko išvysti šių metų lapkričio 16-ąją, ne tik nustebino, bet dar ir pašiurpino. Nejaugi tokie dalykai įmanomi? Nejaugi konfliktinių situacijų ar įtarimų demokratinėje šalyje neįmanoma išpainioti civilizuočiau, pagarbiau? Praėjusį penktadienį buvau pakviestas į Vilniaus Justiniškių Šeimos gydytojų kabinetą, kad pats įsitikinčiau, kokia veikla pastaruoju metu vis dažniau užsiima „Sodros“ Vilniaus skyriaus darbuotojai. 14 valandą Justiniškių Šeimos gydytojų kabinete buvo surengtas Gydytojų konsultacinės komisijos posėdis. Jame, be bendrosios praktikos gydytojos Irenos Ubartienės, dalyvavo dar dvi gydytojos. Į posėdį buvo pakviesta ir čia besigydanti Albina Kavaliauskaitė. Būta itin keisto posėdžio. Mat, lapkričio 16-ąją trys aukštos kvalifikacijos ir didelę darbo patirtį turintys medikai buvo verčiami užsiimti jiems nebūdinga veikla. Jie buvo priversti ieškoti ne jiems savo sveikatą patikėjusios A. Kavaliauskaitės efektyviausių gydymo būdų, o teisintis „Sodros“ Vilniaus skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Kaluinaitei, kodėl jie minėtai pacientei nusprendė pratęsti nedarbingumo lapelį. Iš pirmo žvilgsnio viskas gal ir teisėta, pagrįsta, reglamentuota. „Sodros“ atstovė turėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Laurinaičio pasirašytus būtinus raštus. Lapkričio 12-ąją jis buvo pasirašęs štai tokį dokumentą: „... vyriausiosios specialistės Vilmos Kaluinaitės teikimu prašome iškviesti šį asmenį – Albiną Kavaliauskaitę – į artimiausią Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį ir dalyvaujant vyriausiajai specialistei Vilmai Kaluinaitei įvertinti jos sveikatos būklę bei darbingumą“. Lapkričio 16-osios pavedime juodu ant balto išdėstyta: „Vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (...) punktais, pavedu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Kaluinaitei, VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto patikrinti medicininius dokumentus bei nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą bei tęsimo pagrįstumą“. Nuostabą kelia tai, kad šiame pavedime nėra nurodyta paciento, kuriam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pavardė ir laikotarpis, per kurį išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Tai sukėlė įtarimą. Galima manyti, jog A. Laurinaitis abejoja visų gydytojos I. Ubartienės išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumu arba leidžia raustis po medicininius dokumentus specialistei V. Kaluinaitei savo nuožiūra. Kad tikrinimai nėra smerktinas dalykas, nes piktnaudžiavimų pasitaiko visur ir visada, nesiginčysime. Bet ar galimi bent menkiausi įtarimai šiuo konkrečiu atveju? Leiskite paklausti, kodėl „Sodra“ nusprendė patikrinti A. Kavaliauskaitę gydančios šeimos gydytojos I. Ubartienės nustatytą ligos diagnozę, jei preteksto nepasitikėti daktarės kompetencija nėra jokio. Plataus profilio medikė I. Ubartienė pluša nuo pat 1975-ųjų. Jos darbo stažas – per trisdešimt metų. Per šį laikotarpį – jokių nuobaudų, įspėjimų, papeikimų. Tad gal esama įtarimų, jog pacientė A. Kavaliauskaitė labai dažnai ir ilgai serga? Vėlgi – nieko panašaus. Nuo 2010-ųjų – vos keturi nedarbingumo lapeliai. Beje, tikrai ne ilgesni nei kelios savaitės. Be to, vienas nedarbingumo lapelis buvo parašytas dėl nepilnamečio jos vaiko ligos (A. Kavaliauskaitė viena augina nepilnametį sūnų). Tad preteksto įtarti A. Kavaliauskaitę simuliuojant ligą ar piktnaudžiaujant ligonio teisėmis nėra, nebent nuspręstume, jog VšĮ „Karoliniškių poliklinikoje“ dirbanti A. Kavaliauskaitė neturi teisės susirgti arba jai neleistina slaugyti susirgusio nepilnamečio sūnaus.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija