Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Popiežiaus kalėdinė dovana – knyga apie Jėzaus vaikystę

Mindaugas BUIKA

Naujos Šventojo Tėvo knygos itališkasis leidimas

Teologinių įžvalgų aktualumas

Prasminga, kad gražiu sutapimu šių Tikėjimo metų liturginiu Advento metu planetos katalikai turi galimybę susipažinti su evangelinių pasakojimų apie Dievo Sūnaus įsikūnijimą ir pirmuosius žemiškojo gyvenimo etapus teologiniu bei egzegetiniu vertinimu, kurį pateikia pats popiežius Benediktas XVI. Naujoji jo knyga „Jėzaus vaikystė“ (it. k. „Liufanzia di Gesie“) formaliai Vatikane pristatyta lapkričio 20 dieną (nors buvo parašyta anksčiau ir jau spalį eksponuota didžiojoje Frankfurto knygų mugėje), ir iš karto publikuota devyniomis kalbomis milijono tiražu 50 pasaulio šalių. Veikalas jau baigiamas versti į daugelį kitų kalbų (ir į lietuvių kalbą) ir netrukus kaip ankstesnės dvi Šventojo Tėvo knygos bendru „Jėzus iš Nazareto“ pavadinimu išplis po visus kontinentus, taps pasauliniais bestseleriais. Pirmoji tritomio dalis, kurioje kalbama apie Jėzaus viešą gyvenimą nuo krikšto Jordano upėje iki Atsimainymo stebuklo, buvo publikuota 2007 metų pavasarį popiežiui Benediktui XVI minint savo 80-ąjį gimtadienį. Antroji dalis, skirta Atpirkėjo kančios ir Prisikėlimo apmąstymui, išleista tik 2011 metais Gavėnios metu (jos rašymas užtruko, nes Popiežius, 2009 metais atostogaudamas kalnuose, buvo susilaužęs ranką, o knygų rašymui dėl didžiulio užimtumo jis dabar gali skirti tik laisvesnį vasaros laiką).

Atgaila – nuolatinė gyvenimo kaita

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai šio Advento sekmadienio Evangelija Jono Krikštytojo lūpomis skelbia pranašo Izaijo žodžius, kviečiančius ne tik izraelitus, bet ir mus atgailauti – dvasia atsinaujinti,  – iš naujo pamąstykime, kaip galėtume konkrečiai į savo ir aplinkinių širdis Viešpačiui tiesinti kelius (plg. Lk 3, 4), kad leistume dieviškai malonei mumyse visada augti.

Nors per Sutaikinimo sakramentą susitaikome su Dievu, savimi ir artimu, patiriame neišmatuojamus laisvės polėkius ir sugrąžintos ramybės džiaugsmą, bet šito neužtenka. Mūsų vidinis atsivertimas į Kristų tęsiasi visą gyvenimą, nes visi savyje juntame pirmapradės kaltės sužeistos žmogiškos prigimties trapumą ir patiriame pagundas išklysti iš tiesos kelio, arba, užuot Viešpaties laisvėje tęsę tarnystę Jam, neretai pradedame pataikauti savo netikrajam ego.