2012 m. gruodžio 29 d.    
Nr. 49
(2024)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Kronika

Į Kalėdų šviesą

Bronius VERTELKA

Parodos „Į Kalėdų šviesą“
autorė Alfreda Petrulienė

Keli A. Petrulienės
ant medžio tapyti angelai

„Labai gyvi angelai, kiekvienas iš jų turi savo charakterį, savo pašaukimą, savo misiją. Ir nemačiau nė vieno tinginiaujančio ar nuobodžiaujančio. Visi labai rimti. Tai yra dvasinės būtybės. O tai sukurti galėjo tiktai labai tiesus ir labai doras žmogus“, – apie parodą „Į Kalėdų šviesą“ ir jos autorę Alfredą Petrulienę kalbėjo Alizavos, Palėvenėlės bei Salamiesčio parapijų administratorius kun. Justas Jasėnas. Parodos atidarymas vyko gruodžio 6-ąją, ji veikia Kraštotyros muziejaus fojė.

A. Petrulienė yra kilusi iš Plungės rajono, nuo Kulių. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Kartu užsiėmė tapyba, lankė A. Švėgždos dailės studiją. Yra tapiusi ir popieriuje, ir ant drobės. Nuo 1997-ųjų ji – Tautodailininkų sąjungos narė, jai suteiktas meno kūrėjos statusas. Alfredos darbus matė ne vien Panevėžio, bet ir kitų kraštų žmonės. Ji surengė daugybę savo parodų, tačiau ant medžio tapytų angelų – pirmoji.

Kai Alfreda vienoje sodyboje išsirinko seną, nuo laiko pajuodusią lentą, tų namų šeimininkė nusistebėjo: kam tokią, jeigu yra naujų? A. Petrulienė sako, jog negalinti tapyti angelų pagal užsakymą ir širdimi jaučia, kada imtis teptuko. Kuriant turi atsirasti vidinis dialogas. „Tas, kuris žiūrės mano darbelius, ne apie mane turėtų galvoti. Tegu jam tai būna kaip dar vienas žingsnelis į tą dangiškąją šviesą“, – kalbėjo parodos autorė.

Pažįstantys tapytoją, vertino ją kaip ypatingo darbštumo žmogų. Ji – kaip kertinis muziejaus akmuo, daugiau kaip 30 metų tyrinėja gelmių gelmes. Nors baigė istoriją ir diplominį darbą parašė apie Vilniaus senienų muziejų, vis dėlto pasirinko archeologės darbą: Panevėžio krašte ištyrinėjo apie 30 kapinynų, pilkapių, kur mūsų protėvių gyventa nuo V iki XII–XIII amžių, nustatė Panevėžio pačios seniausios bažnytėlės vietą. Tyrinėdama Venslaviškių kapinyną, išaiškino, kad dešiniajame Nevėžio krante gyveno žmonės seniau, nors manoma, kad miestas įsikūrė 1503-iaisiais. Iš Žemaitijos kilusi Alfreda ištekėjo už aukštaičio Arvydo, dabar garsaus medžio drožėjo. Užaugino sūnų.

Tą pavakarę muziejuje skambėjo miesto Muzikos mokyklos kanklininkių ansamblio „Ašarėlė“ (vadovė Rima Mureikienė) atliekami kūriniai. Jie atitiko Advento dvasią.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija