2013 m. sausio 11 d.    
Nr. 2
(2026)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Tų dienų aidai...

Alfredas Girdziušas

Laisvės gynėjai

Tos sausio dienos daug vardų turi. Tos kruvinos kančių dienos laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą pavadinimą – Sausio 13-oji.

Kada ji prasidėjo? Gal 1987 metų rugsėjį prie Šv. Onos bažnyčios Vilniuje, gal po metų rugsėjo 28 dieną buvusiame A. Puškino skverelyje, kada omonininkai talžė su lazdomis susirinkusius vilniečius, gal 1990 metais per „didžiojo spalio“ „paradą“, kai sovietiniai desantininkai, atstatę automatus, skynė kelią „šlovingajai“, „nenugalimajai“ „raudonajai“ armijai, o Vilniaus Šiaurinio miestelio generolas Uschopčikas prieš desantininkų kolonas šauniai kilojo dar nesukruvintas letenas?..


Skandalas Medininkų žudynių byloje: prarasta itin svarbi vaizdajuostė

Gintaras Visockas

Kuo toliau, tuo baisiau. Būtent tokios mintys kyla prisiminus 2012-ųjų gruodžio 14-osios Lietuvos Apeliacinio teismo posėdį, kuriame buvo pratęstas Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas. Būtent tą dieną paaiškėjo, jog mūsų Generalinė prokuratūra nebeturi svarbaus Medininkų skerdynių bylos įkalčio. Tiksliau kalbant, nebeturi buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko Vyto Petruškevičiaus nufilmuotos Medininkų žudynių vietos apžiūros vaizdajuostės.


TS-LKD Politikos komitetas nerimauja...

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis tęsia pastangas sušaukti neeilinį partijos suvažiavimą. Jis būtų svarbus tuo, kad partijos vadovybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl pralaimėtų Seimo rinkimų. Lapkričio 19-ąją, šeštadienį, posėdžiavęs TS-LKD Politikos komitetas, kuriam vadovauja partijos garbės pirmininkas V. Landsbergis, negailėjo karčių žodžių esą nepasiteisinusiai TS-LKD partijos rinkimų taktikai ir jos kūrėjams, griežtai įvertino po Seimo rinkimų susidariusią padėtį, parengė „elgesio taisykles“ parlamentinei TS-LKD frakcijai. Politikos komitetas paragino kuo skubiau surengti neeilinį TS-LKD suvažiavimą, jame patvirtinti partijos veiklos naujomis sąlygomis strategiją ir krašto moralinės krizės įveikimo programą. TS-LKD Politikos komitetas konstatavo, kad džiūgavimai dėl Seimo rinkimuose laimėtos antrosios vietos tėra „tariama pergalė, dėl kurios apsigaudinėjame“. Nors gauta daugiau balsų negu pranašauta, jų nepakanka apsaugoti Lietuvą nuo „laimėjusių blogesnių už mus partijų kenkimo valstybei“. Politikos komitetas įvardijo nemažai taktinių klaidų, sutrukdžiusių konservatoriams pasiekti geresnių rezultatų. Viena jų – darbo su tautinėmis mažumomis, ypač Vilniaus krašto nelietuviais, stoka. Dėmesio pritrūko ir pensininkams. „Jeigu ir buvo būtinybė pensijas mažinti, reikėjo tą dalyką daugiau aiškinti ir daugiau atjautos parodyti“, – tada konstatavo komitetas. Didelę žalą TS-LKD skyriuose ir vadovybėje, Politikos komiteto nuomone, daro vertybinių nuostatų nepaisymas ir per didelis moralinis „liberalizmas“. Politikos komitetas įsitikinęs, kad šiuo metu TS-LKD frakcija Seime turi būti itin susitelkusi, organizuota, „kad nors kai kuriuos dabartinės daugumos blogus darbus pajėgtų stabdyti“. Buvo siūloma, kad naujajai valdančiajai daugumai nesutikus opozicijai leisti vadovauti „galimą valdžios savivalę varžantiems komitetams“, frakcijos nariams rekomenduota nedalyvauti „jokioje tokio Seimo ir jo komitetų bei komisijų vadovybėje“. Viena V. Landsbergio komiteto posėdžiui parengtų tezių skelbė: „Istoriškai gresia Antrosios Respublikos pabaiga“. Esą šiuo metu TS-LKD labiausiai turi rūpėti, kas liks iš Lietuvos ir iš partijos. Buvo padaryta teisinga išvada: „TS-LKD nėra tik viršūnėlė ar Seimo frakcija. Jei partija nori susivokti savyje ir toliau egzistuoti, net atgimdama, o ne kaip priedas prie triumfuojančių sukčių ir korumpuotos nomenklatūros, būtinas nedelsiamas suvažiavimas“. Iškart po tokio Politinio komiteto pareiškimo A. Kubilius pradėjo aiškinti, kad „pasitarimai partijoje vyksta nuolat“. Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma prieštaravo komiteto išsakytam raginimui atsisakyti postų Seimo komitetuose. Esą negavus parlamentinės kontrolės postų apskritai derėtų atsisakyti visų pareigybių Seime, ir tada „patys rodytume teisinio nihilizmo pavyzdį“. Savaime suprantama, dosniai apmokami postai visada labiau vilioja nei tikrasis principingumas. Politikos komiteto pasiūlymas dėl tokio suvažiavimo atsimušė į TS-LKD pirmininko A. Kubiliaus ir jo aplinkos priešinimąsi. Dabar V. Landsbergis pripažįsta, kad partijos vadovybė tokio suvažiavimo nenumato, ir šiuo klausimu „nuomonių pasikeitimas tęsiasi“. Pagal TS-LKD įstatus, suvažiavimas yra aukščiausia partijos valdymo institucija. Tarp suvažiavimų aukščiausias valdymo organas yra partijos taryba, todėl V. Landsbergio šalininkai sausį joje bandys kelti neeilinio suvažiavimo idėją. V. Landsbergis neatsako, ar tarybos posėdyje tikisi iškelti raginimą sušaukti neeilinį suvažiavimą. Jis tik išreiškė mintį, jog kiekvienas žmogus „iš ko nors ko nors tikisi“. Galima spėti, kad nepaisant to, jog V. Landsbergis nėra aiškiai pasakęs, kad, konservatoriams pralaimėjus rinkimus, partijos lyderis, buvęs premjeras A. Kubilius turėtų atsistatydinti, tačiau sprendžiant iš Politikos komiteto priimamų sprendimų toks siekis būtų nuoseklus. Matyt, todėl A. Kubilius su savo artimiausia aplinka priešinasi ir suvažiavimo sušaukimui, ir pralaimėjimo rinkimuose nagrinėjimui.


Šimtametė turtą paaukojo bažnyčiai   

Pivašiūnuose pagerbta
šimtametė Veronika Tumėnaitė

Naujieji metai Alytaus rajono Pivašiūnų parapijos senelių globos namuose prasidėjo ypatingu gyventojos Veronikos Tumėnaitės 100 metų jubiliejumi.

Šimtametę pasveikino rajono meras Algirdas Vrubliauskas, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė, Pivašiūnų seniūnė Rima Čelkonienė, „Sodros“ Alytaus skyriaus direktorius Valerijus Vencius, Pivašiūnų bažnyčios klebonas mons. Vincas Baublys, Labanoro bažnyčios klebonas kun. Jurgis Kazlauskas, globos namų darbuotojai.


Apdovanoti Kauno geradariai

Kauno meras Andrius Kupčinskas
Jono Vileišio medalį įteikia
profesoriui prelatui
Vytautui Steponui Vaičiūnui

Kaunas pagrįstai gali didžiuotis žmonėmis, kurie myli savo miestą, neatlygintinai atlieka įvairius gražius darbus, pasižymi bendruomeniškumu, noru puoselėti gėrį ir grožį, užjaučia nelaimingus, nuskriaustus ir sergančius. Šiems geradariams meras Andrius Kupčinskas sausio 3-iosios, ketvirtadienio, vakare įteikė „Gerumo kristalus“. Pasiūlyta daugiau nei 50 asmenų, tačiau pagal apdovanojimo nuostatus „Gerumo kristalai“ gali būti įteikti 30-čiai. Šis tradicinis apdovanojamas teikiamas nuo 2001 metų. Pirmaisiais metais šie apdovanojimai buvo vadinami „Gerumo plytomis“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija