|
Įkurkime jaunimo vasaros stovyklą tautiškumui ugdyti
Kudirkos Naumiesčio kraštas vienintelė vieta Lietuvoje, kur sovietmečiu išsaugota, o nepriklausomybės metais sukurta daug paminklų ir kitų atminimo ženklų didiesiems varpininkams: Vincui Kudirkai, Juozui Bagdonui, Jonui Jablonskiui, Pranui Mašiotui. Jų ir kitų Lietuvos varpininkų veikla, ugdant lietuvių tautą atgimimui, atskleidžiama Dr. Vinco Kudirkos muziejaus ekspozicijoje, kurią parengė Lietuvos nacionalinis muziejus. Daugiausia vietos ekspozicijoje skirta V. Kudirkai. Eksponatai liudija žymiausio XIX a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjo, rašytojo, muziko, Varpo redaktoriaus, Tautiškos giesmės, tapusios valstybės himnu, kūrėjo gyvenimą.
Apie Lietuvos himną jau išleistos trys knygos: Lietuvos himnas, Būkim šviesos ir tiesos vaikai, Lietuvos himno gimtinė, bet jų tiražai maži ir mažai ką pasiekia.
Varpininkų rankraščiai į Tilžę buvo siunčiami per Rytprūsių Širvintos paštą. Per Pirmąjį pasaulinį karą senoji Širvinta sunaikinta. Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu sunaikinta ir atstatyta Širvinta. Jai atminti veikia Širvintos istorijos muziejus, įsteigtas mokytojų Spranaičių.
Taigi Kudirkos Naumiestyje yra visos sąlygos įkurti jaunimo vasaros stovyklą tautiškumui ugdyti kurti šviesią ir teisingą Lietuvą.
Antroji stovyklos programos dalis būtų Sudarge knygnešių sostinėje. Į jį didžioji kelionės dalis vyktų valtimis pasieniu Šešupe. Ja ėjo knygnešių keliai į Rytprūsius. Sudarge gyveno visoje Lietuvoje žinomas knygnešys kun. Martynas Sederevičius, vadinamas knygnešių tėvu. Čia jo kapas. Stovyklautojai galės pastovėti prie kunigo ir knygnešystės laikus menančio klebonijos pastato, apleisto, nykstančio, su užkaltomis durimis ir langais. Nors grupelė buvusių sudargiečių deda dideles pastangas jame įkurti Suvalkijos knygnešių muziejų, bet pasiekta kol kas tik tiek, kad jis paskelbtas kultūros paveldo vertybe. Toks muziejus stovyklai labai reikalingas, nes varpininkų veikla be knygnešių būtų buvusi neįmanoma.
Dalis stovyklautojų įsilietų į tautos dvasios ir kultūros žadinimo darbą, mažiau jaunimo išvyktų gyventi į svetimas šalis.
Garsėtų visoje Lietuvoje Kudirkos Naumiestis, Sudargas, Šakių rajonas, stovykla. Stovyklautojų tikrai nepritrūktų, sulauktume jų net iš užsienio. Pagyvėtų miesto gyvenimas. Reikia tik Kudirkos Naumiesčio bendrijai parengti turiningos ir gerai organizuotos stovyklos projektą.
Romas TREIDERIS,
Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininko pavaduotojas,
knygos Lietuvos himno gimtinė autorius
© 2013 XXI amžius
|