2013 m. sausio 25 d.    
Nr. 4
(2028)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3)

Atvirukas su Los Andželo vaizdu.
Kitoje pusėje – B. Brazdžionio
laiškas J. Juškaičiui

*88.11.1.

Malonus kolega,

tuojau po laiško atėjo ir abu spaudos vokai. Labai ačiū!

Puikus ir labai įdomus Jono Mikelinsko atsakymas jo anksčiau spausdinto rašinio skaitytojams. Charakteringi nepatenkintų balsai ir argumentai.105

Panašios spaudos (visų numerių ar tik iškarpų) mielai laukčiau. Tai įgalina visą demokratėjančios spaudos nuotaiką pastebėti, liberalėjimo ir atsinaujinimo pastangas bei sunkumus pajusti, kartu su laisviau alsuojančia tauta pagyventi.

Bernardas Brazdžionis

* Šią laiško popieriaus formą gavau iš nepažįstamo gerbėjo.

105 Jono Mikelinsko straipsnis „Rimtai, skaudžiai ir piktai apie tai, kas rimta, arba dar kartą apie tautų draugystę“. To meto Mikelinsko straipsniai „Komjaunimo tiesoje“ yra ir jo publicistikos knygoje „Ave, libertas!..“ (2001 m.).

 

Nuoširdžiai gerbiamas,

rašau kuo greičiau. Gavau du laiškus. Visa, kas įdėta, radau. Viename, be laiško, nuotrauką ir straipsnį iš „Dirvos“106 (jo dar Gedai nesuspėjau parodyti, nes buvo pas mus tokia darbymetė. Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas, kuriame delegatu ir aš dalyvavau107, po to ir prieš tai susirinkimai, jog naktų miegoti nemiegojom. Be to, beveik marinama mano motina, tai man dar papildomi rūpesčiai ir liūdesys, pas ją tenka išvažiuoti iš Vilniaus). Duosiu Gedai nedelsiant perskaityti. Dėl sumanymų, apie kuriuos man rašote, su juo trumpai pasikalbėjau. Sumanymai išsisprendė teigiamai, mūsų naudai. Geda prašė manęs perduoti Jums, kad viskas bus padaryta, kaip kalbėta. Per Kultūros fondą108. Jis parašys plačiau.

Antrame laiške radau du puslapius iš „Lietuvių dienų“. Man labai įdomius. Tokių leidinių labai pageidaučiau. Ten radau ir skelbimą dėl Jūsų išeisiančios knygos užsisakymo. Aš pats ją norėčiau gauti ir su autografu. Rašoma, kad bus siunčiama į Lietuvą. Kaip? Kieno? Kas gaus? Man neaišku. Kaip užsisakyti? Ar tas skelbimas tik pas jus gyvenantiems lietuviams? Ar ir Lietuvai? Tada galėčiau patalkininkauti – rašytojų, studentų, kunigų, kitų inteligentų ir žmonių bent skaičių rinkčiau ir atsiųsčiau, prisidėčiau prie pageidavimo sužinoti, kiek turėtų būti atspausdinta. Ir dar – kaip bus išperkama? Parašykite man ir šiuo klausimu.

Ta proga dar turėčiau vieną prašymą. Nuo spalio 1 d. leidžiama siųsti lietuviškas knygas iš Amerikos į Lietuvą. Taip pat užsisakyti lietuviškus išeivijos laikraščius ir žurnalus. Kad išeivijos spaudą užsiprenumeruoti nebus daroma kliūčių, viešai per televizorių pasakė sekretorius L. Šepetys. Sakė, kad, jeigu kas dėl glavlito kaltės negaus, duotų žinią jam, ir bus sutvarkyta.

Ar negalėtumėte man padėti? Kai buvo A. Vaičiulaitis, aš jam daviau adresą, kaip siųsti knygas aplinkiniais keliais (panašiai, kaip siuntėte J. Keliuočiui). Prašiau jo paties, kad parašytų, perduotų tą adresą Jums, K. Bradūnui, dar vienam kitam. Nežinau, ar perdavė. Parašiau visiems laiškus, nurodžiau ką ne ką iš knygų. A. Vaičiulaitis man parašė, kad, kol pasijudins, truks. Dabar padėtis keičiasi. Galima siųsti tiesiai į Lietuvą. Ar negalėtumėte man pasiųsti išbandymui porą knygų, ką nors iš tų, kur prašiau (jei dar prisimenate)? Galima ir seniau išleistų siųsti, mums jos čia labai reikalingos. Pavyzdžiui, Lietuvių prozos antologiją, (čia ir kitur paryškinta paties B. Brazdžionio – J. J.)109 prieš kelis dešimtmečius išleistą (kiek žinau, berods, Jūsų suredaguotą) su lietuvių poezijos tokia pat antologija. Arba A. Kairio „Trečiuosius vainikus“. Arba „Lietuviškosios enciklopedijos“ 37, paskutinįjį110 papildymų tomą (jo nė Vanagas nematė, dėl to ir netikslumų privėlė, kažin, ar kur Lietuvos kokioje bibliotekoje jis yra, aš neradau niekur, nebent V. Kazakevičius turi, bet pas tą poną mes nevaikštom). „Margu rašto keliu“ nesiųskite, nes turiu. Pradžiai reikėtų siųsti nedaug, porą knygų – patikrintume, kiek valdžia laikosi savo žodžio. Jei pasiųstumėte, parašykite man tiksliai, ką siuntėte ir kada. Su tuo laišku (mūsų valdžios aiškinimu), nurodytais pavadinimais knygų negavęs, galėčiau eiti teisybės ieškot pas valdžią. Todėl verta bandyti. Daug iš karto nereikia, nes, jei dingtų, būtų visiems skriauda. O jei ateitų, tada atpultų aplinkinių kelių painiavos, ir tarčiausi su visais, su kuo tik susirašinėju, – gal kas galėtų ką nors atsiųsti. Aš siuntinėčiau ir jums. Gal nesubankrutuotume, gal užtektų pinigų gerai knygai. O jei subankrutuotume, tai bent šventu bankrotu, kultūros darbui. Kitų bankrotai bus didesni prieš pasaulio galą…

Dar norėčiau užsisakyti pas jus einančių laikraščių ir žurnalų. L. Šepetys, kaip minėjau, per televizorių viešai pareiškė, kad jis įsakęs cenzoriams praleisti, o jei kas negaus, su įrodymais galės ieškoti pas valdžią teisybės. Norėčiau, tik neišmanau, nuo kurio galo pradėti. Mane domina „Aidai“, „Draugas“, „Darbininkas“, „Tėviškės žiburiai“, „Lietuvių dienos“, gal dar ką patartumėte. Kaip užsisakyti? Nežinau, nei kur, nei kiek kainuoja. Kreipiuosi į Jus, rašysiu Bradūnui, Santvarui, Vaičiulaičiui, kad vieno neapsunkinčiau; progai pasitaikius ir Jūs šiuo mano reikalu juos pakalbinkite. Gal pačios redakcijos gali pasiųsti išsimokėjimui? Gal tautiečiai gali man užsakyti? Gal kokie šalpos fondai tam yra? Gal man pačiam kur apsimokėti prenumeratą? Aš (kas domėtųsi) galėčiau užsakyti „Atgimimą“ ar kitą leidinį mainais.

Per Sąjūdžio suvažiavimą stovėjo užsakymų stalas, kur galima buvo užprenumeruoti „Atgimimą“ į užsienį. Reikėjo užpildyti korteles – kas kam siunčia – ir už keturis numerius užmokėti po 5 rublius. Dviem žmonėms tą padariau, bet… neišsiunčiau dar ir šiandien, nes prenumeratorė aiškino, kad, anot jos, „įdėkit į kitus laikraščius“.111 Vadinasi, garantijų nėra, kad siunčiant neišims. Reikalauja spaudą siųsti dabar atviru voku, kad galėtų nepageidautinus išimti. Tą leidinį stalinistai įsiutę drasko ir pas mus. Laukiu, gal patikimesnių galimybių atsiras.

Ar negalėtumėte man bent „Aidus“ su „Draugu“112 padėti užsiprenumeruoti? Arba pradžiai pasiųsti „Aidų“ numerį – kitą: išbandymui, ar gausiu. Su vienu aukštu Vilniaus dvasiškiu kalbėjausi, jis man sakė, kad „Aidai“ jam ateina, gavo tris numerius, siunčia redakcija.

Buvau Rašytojų sąjungos delegatas renkant Sąjūdžio seimą, esu rašytojų išrinktas persitvarkymo grupės Rašytojų Sąjungoje nariu. Turime begales sumanymų ir darbo marias.

Sveikata mano pagerėjo.

Lauksiu laiško, patarimų dėl visų prašymų ir, jei galima, paspirties. Žinoma, knygomis. Būčiau labai dėkingas, kiek galėčiau, nelikčiau skolingas.

Širdingiausiai – J. Juškaitis
Vilnius,
1988.XI.10.

106 Alės Rūtos straipsnis laikraštyje „Dirva“ apie susitikimą su atvykusiais iš Lietuvos 1988 m. rugsėjo 25 d. – „Pensininkai, poetas Geda, Lietuvos nepriklausomybė“, kaip Geda kalbėjo apie Sąjūdį, kad Lietuva tuojau bus nepriklausoma: „Jei mane už tuos žodžius kas griebs, tai griebs visą lietuvių tautą…“, o privačiame pokalbyje dar pasakė – „jūs čia daugiau bijot negu mes Lietuvoj…“

107 „Sąjūdžio Steigiamasis Suvažiavimas, Vilnius 1988 10 22–23, Jonas Juškaitis, delegatas, Nr. 951 (nuo Lietuvos rašytojų sąjungos).

108 Kalbama apie Bernardo Brazdžionio rinktinės „Poezijos pilnatis“ išleidimą.

109 Minimas rinkinys „Po aukštaisiais skliautais“, 1989 m. pridėtas prie Lietuvoje išėjusios „Poezijos pilnatis“.

110 „Lietuvių poezijos antologiją“ gavau iš Vlado Kulboko, „Lietuviškosios enciklopedijos“ 37-tąjį tomą perdavė Stasys Santvaras. Vėliau Juozo Girniaus rūpesčiu gavau visus 37 enciklopedijos tomus.

111 Laiškuose išlikę unikalių prabėgusio laiko detalių.

112 „Draugo“ kultūrinį priedą „Mokslas, menas, literatūra“ laiškais pradėjo siuntinėti arba per atvykstančių rankas perduoti Kazys Bradūnas.

 

1988.12.8

Malonus kolega, ką tik gavau laišką iš XI.20113. Baisiai ilgai ėjo, beveik mėnesį. Kokia čia „perestroika“?!

Dėl knygų: Ieškosiu ir ką radęs tuojau pasiųsiu (senų gerų sunku begauti – išsibaigę. Iš žurnalų „Aidus“ galėtų užsakyti A. V. (jis buvęs redaktorius, jam lengviau); K. Br. galėtų užsakyti „Draugo“ kultūrinį priedą; iš manęs gausite „L. D.“114 ir gal „Darbininką“. S. G. jau žino ir apie mano ketinimus. Kai rašysit, duokit savo telef. Nr., gal kada prireiks žodžiu pakalbėti.

Visokeriopos sėkmės!

Linkėjimų Vidmantei J. Kur ji dingo?115

Mr. J. Juškaitis
232004 Vilnius Vytauto 6-8
a/d 397 Lithuania USSR

113 Turėtų būti ne „iš XI.20“, o iš „XI.10“, todėl „baisiai ilgai ėjo“, matyt, gautas mėnesio gale ar kitą mėnesį.

114 „Lietuvių dienas“ ėmė siuntinėti pats Brazdžionis, „Aidus“ – Leonardas Andriekus, bet „Aidus“ per paštą sulaikydavo cenzūra. 1989 m. vasario 19 d. antisovietinio nusiteikimo rašytojai Vilniuje pasirašėme Lietuvių PEN centro įkūrimo deklaraciją. Kaip toliau buvo su „Aidais“, vertėtų pacituoti pastraipą iš 1990 metais rašyto straipsnio apie Liūnę Sutemą knygoje „Lyra ant gluosnio“: „Ryšių ministru paskyrus Kostą Birulį, ministras paskelbė apie telefono pasiklausymo stočių išardymą ir draudimų panaikinimą Amerikos lietuvių periodikai. Daugiau negu po mėnesio nuo to paskelbimo nuėjau aiškintis dėl „Aidų“ į Vilniaus centrinį paštą – į užsienio korespondencijos paskirstymo kambarį. Moteris pagal sąrašą tikrino laiškus ir ėmė prieštarauti. Tuojau pasirodžiusi antra, jauna, liepė iš viso su manimi nesišnekėti: ryšių ministras pas juos dar neįkėlęs kojos. Suprask: jie dar ne Lietuvos ryšių ministrui pavaldūs. Tai aš padėsiu jam įkelti, atsakiau. Sąjūdžio faksu perduosime į Londone anglų kalba PEN klubo žurnalą, ką čia dabar išgirdau. Po trijų dienų pasipylė kelių metų numeriai. Antspaudai neįskaitomi.“ (p. 189).

115 Minimi Antanas Vaičiulaitis, Sigitas Geda, Vidmantė Jasukaitytė.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija