2013 m. vasario 1 d.    
Nr. 5
(2029)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kardinolo J. Glempo darbų atmintis

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Juzefas Glempas

Popiežiškasis nuopelnų pripažinimas

Galima tvirtai sakyti, jog su kardinolo Juzefo Glempo mirtimi Lenkijos Katalikų Bažnyčioje baigėsi beveik tris dešimtmečius trukusi „Glempo era“, kurios svarbiausiais etapais buvo paskutinieji komunistinio jungo metai ir demokratijos atkūrimas strategiškai svarbiausioje Rytų Europos šalyje. Įžymusis ganytojas po sunkios plaučių vėžio ligos mirė sausio 23-iąją, eidamas 84-uosius metus, ir po penkių atsisveikinimo dienų su didelėmis iškilmėmis, dalyvaujant daugiau kaip 60 kardinolų ir vyskupų, buvo palaidotas Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje. Šventajam Tėvui laidotuvėse atstovavo Vatikane dirbantis lenkas kardinolas Stanislavas Rylko, kuris vadovauja Popiežiškajai pasauliečių tarybai. Pagerbiant daug Bažnyčiai ir tėvynei nusipelniusį velionį hierarchą, kuris nuo 1981 iki 2004 metų nepertraukiamai buvo renkamas Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininku, iki 2006 metų vadovavo Varšuvos arkivyskupijai ir, dėl amžiaus atsistatydinęs specialiu popiežiaus Benedikto XVI potvarkiu, dar iki 2009-ųjų pabaigos (kol sukako 80 metų) išlaikė Lenkijos primo titulą, prezidento Bronislovo Komorovskio nurodymu, valstybinė vėliava ant viešųjų įstaigų pastatų buvo nuleista iki pusės stiebo.


Žiūrėjimo malonumą kontroliuojant

Kun. Vytenis Vaškelis

Visi suprantame, kad šis gyvenimas per trumpas, kad jį švaistytume bergždžiai. Deja, žmogus iš prigimties apdovanotas protu ir sąžinės jautrumu, kad galėtų atskirti blogį nuo gėrio, dažnai elgiasi visai neracionaliai ir nemotyvuotai. Antai kai daugybė žmonių ypač vakarais ilgam „prilimpa“ prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų, laikas tarsi įgyja naują pagreitį, nes žiūrovų smegenys be paliovos yra „bombarduojamos“ didelės raiškos virtualiais vaizdais, kurie ne tik ištrina ribas tarp realaus gyvenimo ir fiktyvių dalykų, bet kaip narkotikai užliūliuoja jų sąmonę, įmurkdo į pramogų ideologizuotos industrijos juslinių malonumų pelkę, ir jie, praradę bet kokį budrumą, negrįžtamai pražudo neįkainuojamos vertės Dievo dovanotas vienintelio gyvenimo laisvės bei laiko atkarpas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija