Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Lietuvos vyskupų laiškas popiežiui Benediktui XVI

Jūsų Šventenybe,

Mus giliai sujaudino pasiekusi žinia apie Jūsų sprendimą atsistatydinti iš apaštalo Petro Įpėdinio tarnystės. Dėkojame Jums, kad turėjome tokią nuostabią Dievo dovaną Jus matyti kaip Kristaus Bažnyčios Vadovą. Pagarbiai ir su meile priimame Jūsų ilgai svarstytą, tikėjimo ir maldos šviesoje subrandintą sprendimą, melsdami Jums visokeriopos Dievo palaimos ir jėgų tęsti savo tarnystę Bažnyčiai nauju būdu.

Apie Šventojo Tėvo sprendimą

Virpančiomis širdimis klausėmės Popiežiaus Benedikto XVI kalbos, kurią jis pasakė sukviestiems į konsistoriją kardinolams. Šventasis Tėvas paskelbė tai, ko pasaulis šimtmečiais nebuvo girdėjęs:

Daug kartų sąžinėje Dievo akivaizdoje apsvarstęs, įsitikinau, jog mano jėgos, dėl senyvo amžiaus, jau nepakankamos, kad galėčiau deramai vykdyti Petro tarnystę. (...) Dėl to, puikiai suprasdamas šio sprendimo rimtumą, būdamas visiškai laisvas, pareiškiu, jog atsisakau Romos Vyskupo, Šventojo Petro Įpėdinio tarnystės, man kardinolų patikėtos 2005 m. balandžio 19 d., taip kad 2013 m. vasario 28 d. 20.00 val. Romos sostas, Šventojo Petro sostas, bus laisvas, ir tie, kam priklauso, turės sušaukti konklavą naujo popiežiaus išrinkimui. (...) Kiek tai liečia mane, taip pat ir ateityje norėsiu iš visos širdies maldai skirtu gyvenimu tarnauti Šventajai Dievo Bažnyčiai.

2012 metų Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai

Kunigaikščio Gedimino apdovanojimų iškilmėse (iš kairės): Paluknio seniūnė Marija Golubovska, Trakų ligoninės direktorius Arkadijus Goldinas, savivaldybės administracijos direktorė Asta Kandratavičienė, mokytoja metodininkė Renata Joknienė, Trakų rajono mero pavaduotoja Teresa Solovjova, monsinjoras Vytautas Kazimieras Sudavičius, meras Vincas Kapočius, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė

Sausio 18 dieną Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato muziejaus salėje iškilmingai įteikti Kunigaikščio Gedimino vardo apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems Vilniaus regiono verslininkams ir visuomenininkams už jų indėlį 2012 metais. Didžiojo Kunigaikščio Gedimino apdovanojimo komiteto pirmininkas Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius  teigė, kad per televiziją dažnai pamatome įvairių sričių žvaigždes ir žvaigždutes, tačiau į eterį nepatenka tie žmonės, kurie savo kasdieniu darbu gerina kitų žmonių gyvenimą. Profesorius džiaugėsi, kad vėl yra proga pagerbti pačius iškiliausius Vilniaus krašto žmones, kurie labiausiai savo darbu, savo laiko sąskaita kuria gėrį, grožį, gyvenimo gerovę ne tik sau, bet ir savo aplinkai.

Lietuvos kultūros sostinės – Panevėžys, Joniškis ir Telšiai

Kultūros ministras Šarūnas Birutis, atsižvelgęs į vertinimo komisijos išvadas, nustatė savivaldybių eiliškumą, kurios bus tituluojamos Lietuvos kultūros sostinėmis. 2014 metais Kultūros sostine taps Panevėžys, 2015 metais – Joniškio rajono savivaldybė, 2016 metais – Telšiai.

„Būti Lietuvos kultūros sostine ne tik garbė, bet ir pareiga. Savivaldybėms, tapusioms Kultūros sostinėmis, teks didelis uždavinys. Jos turės skatinti lietuvius ir šalies svečius didžiuotis Lietuvos tvirta kultūrine tapatybe, unikaliomis tradicijomis ir paveldu“, – sako Š. Birutis.

Kultūros ministerija įvertino dvi dešimtis kūrėjų

Kultūros ministras Šarūnas Birutis 20 kūrėjų ir vienai įstaigai įteikė Kultūros ministerijos premijas.

Už geras edukacines programas, puikų darbą su vaikais ir jaunimu 10 tūkst. premija paskatinta viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras. Nuo 2,4 tūkst. iki 5,85 tūkst. litų premijos skirtos Klaipėdos universiteto bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus vedėjai Džeinarai Kaunaitei, Gelgaudiškio (Šakių r.) kultūros centro direktoriui Edgarui Pilypaičiui, tautosakos pateikėjai Janinai Bikinienei, žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktorei Daliai Antaninai Rastenienei, folkloristui Kazimierui Kalibatui, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotojai Virginijai Šiukščienei, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro Keramikos, skulptūros restauravimo dirbtuvių ekspertei Bronislavai Kunkulienei. Premijomis už publicistinius kūrinius apdovanoti Kornelijus Platelis, Monika Krikštopaitytė, Mindaugas Nastaravičius. Ministerijos premiją už tautinę toleranciją atsiėmė poetė ir žurnalistė Indrė Valantinaitė, Balio Buračo fotografijos meno premija atiteko fotomenininkui Arūnui Baltėnui. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis apdovanotas Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui. Ministerijos premijas taip pat pelnė Šiaulių dailės galerijos vyresnysis specialistas Andrius Grigalaitis, teatro „Žalia varna“ įkūrėja Aurelija Čeredaitė, Kauno rajono vaikų folkloro ansamblio „Serbentėlė“ vadovė Daiva Bradauskienė. Aktorė Virginija Kuklytė pelnė Jaunojo menininko metų debiuto premiją, kompozitorius Mykolas Natalevičius, vizualaus meno kūrėjas Liudvikas Buklys ir aktorius Darius Petrovskis įvertinti Jaunojo kūrėjo premijomis. Ceremonijoje taip pat įteikti trys Muziejų metų diplomai. Metų muziejaus rinkimuose nugalėjo Rokiškio krašto muziejus, antrą vietą užėmė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vila, trečiąją – Europos centro muziejus „Europos parkas“.

Įsimintiniausias 2012 metų Kauno menininkas

Įsimintiniausias 2012 metų Kauno miesto menininkas rašytojas Donaldas Kajokas

Kauno menininkų bendruomenė pirmadienį vykusio iškilmingo vakaro metu nusilenkė įsimintiniausiu 2012 metų miesto menininku išrinktam rašytojui Donaldui Kajokui. Įsimintiniausią menininką Kauno menininkų namų Meno kolegija rinko jau 15-ąjį kartą. Kandidatus – per 2012 metus reikšmingus darbus sukūrusius įvairių sričių dailininkus – siūlė Kauno kūrybinės sąjungos.

Įteiktos  Lietuvos nacionalinės premijos kūrėjams

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas šešiems šalies menininkams. Pasak Prezidentės, savo valstybę kiekvienas kuriame kasdien – dirbdami, kurdami ar mokydamiesi.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos šiemet įteiktos skulptoriui Vladui Vildžiūnui už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat už modernios nacionalinės skulptūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą; literatūrologui, literatūros kritikui Kęstučiui Nastopkai – už pasaulinį pripažinimą pelniusius lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną; scenografui Vitalijui Mazūrui – už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta; architektui Eugenijui Miliūnui – už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą; vizualaus meno kūrėjui Žilvinui Kempinui – už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą; dirigentui Modestui Pitrėnui – už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą. Šalies vadovė pasveikino šių metų laureatus, padėkojo už svarų indėlį puoselėjant Lietuvos kultūrą ir garsinant šalį visame pasaulyje.

Jaunimo organizuotos eitynės Kaune

Jaunimas tvarkingai nešė patriotinius šūkius

Vasario 16-osios popietę jaunimo organizuotos šventinės eitynės Kaune iš pradžių sutraukė keletą šimtų žmonių, o netrukus prisijungė ir per tūkstantį dalyvių. Į pirmąsias gretas rikiavosi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) merginos ir vaikinai. Buvo dalijamasi plakatais, vėliavomis, sustatoma darni kolona, tačiau pasirengimą ir vis prisijungiančius žmones akylai stebėjo policija. Iš pradžių atrodė, kad policijos buvo netgi daugiau nei eisenos dalyvių. Buvo ir keletas provokatorių. Plakatą eitynių dalyviams prieš nosį iškėlė ir kolonai neleido pradėti žygiuoti kažkoks lietuvis, pasivadinęs „žemaičiu“, kurį visą laiką globojo iš Amerikos atvykęs žydų sionistų veikėjas Katzas. Kolonos pašonėje stoviniavo dvi mergaitės, iki akių užsidengusios veidus šalikais ir laikančios flomasteriu išmargintą popieriaus lapą, kuriame buvo raginama nedalyvauti renginyje, nes tai yra „fašistinės eitynės“.

Universiteto auditorija pavadinta profesoriaus Prano Dovydaičio vardu

Prof. Pranas Dovydaitis (1886–1942)

Prieš Vasario 16-osios šventę, vasario 14-ąją, Kauno Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultete (Gimnazijos g. 7) Kaune vyko Prano Dovydaičio auditorijos atidarymo iškilmės. Jose dalyvavo VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka, fakulteto dekanas Benas Ulevičius, prof. P. Dovydaičio giminaičiai, ateitininkų atstovai, svečiai. Auditoriją šventino prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, prieš tai priminęs P. Dovydaičio reikšmę. Prelatas citavo P. Dovydaičio žodžius, jog žymūs asmenys lieka vadais ne tik gyvi būdami, bet ir išėję Amžinybėn, ir apibūdino jį buvus ne tik profesoriumi mokslininku, bet ir giliu kataliku. Istorikas Z. Ivinskis apie P. Dovydaitį yra sakęs, kad tai buvo Dievo ginklanešys. Sukalbėjus maldas prelatas pašventino auditoriją.

Įteiktos VDU Garbės daktaro regalijos

VDU Garbės daktaras kan. prof. hab. dr. Marek Chmielewski iš Liublino katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto

Vasario 14 dieną Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko renginiai, skirti universiteto įkūrimo progai paminėti. Katalikų teologijos fakultete atidaryta Profesoriaus Prano Dovydaičio auditorija, vėliau įteikti profesorių, docentų ir daktarų diplomai, įteiktos VDU Garbės daktaro regalijos. Iškilmingame VDU Senato posėdyje, vykusiame Didžiojoje auloje, buvo įteikti atitinkami diplomai naujiems VDU profesoriams, docentams ir daktarams. Posėdyje pagerbti jaunieji mokslininkai bei nusipelnę universiteto darbuotojai, buvo suteiktos Nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus stipendijos.

Kauno verslo centras įtrauktas į neįprasčiausių Europos statinių sąrašą

Verslo centras „1000“ Kaune – vienas iš neįprasčiausių Europos pastatų

Kaune esantis verslo centras „1000“ pateko į cnn.com sudarytą neįprasčiausių Europos pastatų vienuoliktuką. Į jį įtrauktos tokios įžymybės, kaip Briuselio „Atomiumas“ ar garsiojo architekto Gaudi namas „Casa Mila“. Visą šio dešimties aukštų pastato fasadą puošia tarpukariu sukurto tūkstančio litų banknoto atvaizdas, išgraviruotas ant daugiau kaip 4000 verslo centro langų. Cnn.com atkreipia dėmesį į tai, kad statinys ypač įspūdingai atrodo naktį, kada sušvinta nepaprastomis spalvomis.

Vasario 16-osios Akto signatarų atminimo lentos

Vasario 14-ąją, ketvirtadienį, Kauno technologijos universiteto (KTU) II rūmų (K. Donelaičio g. 20) II aukšto fojė atidengtos atminimo lentos, skirtos įamžinti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarų prof. Mykolo Biržiškos (1882–1962) ir prof. Prano Dovydaičio (1886–1942) atminimą.

KTU II rūmuose 1929–1940 m. buvo Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetai, čia darbavosi abu signatarai. Prof. M. Biržiška buvo Lietuvos universiteto rektoriumi, prorektoriumi, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, dėstė senosios lietuvių literatūros kursą.

Lietuvai kelią į laisvę atvėrė žmonių vienybė

Vasario 15-ąją Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems perdavė gėlių vainikus, kurie buvo padėti ant Lietuvos Valstybės atkūrimo aktą pasirašiusių signatarų kapų.

„Šiandien jau mes esame liudytojai, kaip dvidešimties žmonių vienybė pakeitė mūsų dabartį, atvėrė kelius laisvei ir nepriklausomybei. Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis įpareigoja nepamiršti iškilių mūsų tautos atstovų veiklos ir gyvenimo istorijų. Kaip nepamiršo šalies mokyklos, pavadintos signatarų vardais, žmonės, vykstantys į tolimas ekspedicijas, menininkai, kūrėjai, iniciatyvus jaunimas, signatarų tėviškių žemę puoselėjančios krašto bendruomenės“, – sakė Lietuvos vadovė. Pasak Prezidentės, pilietinę atsakomybę ugdančios iniciatyvos yra reikalingos ir būtinos, kad išliktume aktyvia bendruomene, sąmoninga tauta ir demokratiška valstybe, suvoktume Nepriklausomybės Akto reikšmę ir toliau kurtume šalies ateitį.

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos politikus, verslininkus, gyventojus, katalikus, visus geros valios žmones dėl finansinės paramos projektui

Veprių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčia

Visuomeninė organizacija (VO) „SOS-Vepriuose“ – labdaringa organizacija, remianti Veprių bendruomenės poezijos, Joninių šventes, vaikų ir jaunimo projektus, globojanti senelius, propaguojanti Veprių krašto istorinį palikimą, globojanti istorinius paminklus, telkianti gyventojus bažnyčių paminklų atstatymo darbuose.

Šiuo metu organizacija įgyvendina Veprių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčios 100-mečiui paminėti projekto antrąjį etapą. 66 metus bažnyčioje neskambėjo varpai, kuriuos sudaužė hitlerininkai Antrojo pasaulinio karo metu (bokštas susprogdintas 1944 m. liepos 24 d.).