Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

30 metų su keramika

Benjaminas ŽULYS

Kaunas. Neseniai įdomi porceliano darbų paroda veikė Kauno nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Keramikos muziejuje. Čia demonstruoti plačiai mūsų šalies bei užsienio meno pasaulyje žinomos kaunietės keramikės Živilės Bardzilauskaitės-Bergins porceliano darbai. Juose atsispindi filosofinis mąstymas apie meną, gyvenimą, meilę, dvasingumą.

Menotyrininkė Rūta Purvinaitė, kiti keramikos žinovai pastebėjo, kad kolegės Živilės kūrybos pristatyti nereikia, ji gerai žinoma meno pasaulyje. Bet ši diena išskirtinė tuo, kad sukako 30 metų, kai ji baigė tuometinės Vilniaus dailės akademijos Taikomosios dailės fakultetą ir įgijo keramikės specialybę. Po to šešiolika metų dirbo Kauno dailiosios keramikos gamyklos Porceliano ceche. Dabar, kaip įprasta sakyti, yra laisvoji menininkė. Bet iš tiesų tos laisvės – ne kažin kiek. Paakinta veržlaus noro kurti, siekti, skleisti žmonėse grožį bei gėrį, atiduoda tam kone visas dienas ir valandas. Vien tai, kad autorė yra Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus ir Kauno tarybos narė, Kauno keramikos sekcijos pirmininkė, nemažai ką byloja. Menininkė yra iš tų žmonių, kurie visuomeniniais pagrindais dalyvaudami kokioje nors kūrybinėje grupėje, joje aktyviai dirba. Anot menininkių, kaip tik Živilė išjudino Kauno keramikus burtis į vieną gretą, joje aktyviai veikti, dalyvauti įvairiuose renginiuose, dalintis savo patirtimi. Svarbiausia, ji pati rodo tokio aktyvumo pavyzdį. Ji dalyvavo dvylikoje simpoziumų, bet ypač jai reikšmingas, įvykęs 1993 metais Latvijoje, Jurmalos „Dzintari“ Meno centre, nes čia ji susipažino su latviu keramiku Juriu Bergins, po kurio laiko tapusio ne vien kūrybinės veiklos kolega, bet ir gyvenimo bendrakeleiviu. Jis ir tą keramikos parodos dieną buvo šalia, susirinkusiesiems pasakojo apie žmonos darbus, abiejų pasiekimus, rūpesčius, ateities sumanymus, parodas, kitą kūrybinę, organizacinę veiklą, kuri labai plati. Vien parodų būta 20, ši – jau 21-oji. Svarbesnės parodos vyko Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Rygos, Talino galerijose, Vokietijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje... Vien grupinių parodų, kuriose ji dalyvavo, būta apie 70, o iš viso vienokių ir kitokių renginių būta apie šimtą. Visa tai skatina ne vien gėrėtis Živilės aktyvumu, bet ir stebėtis. Tačiau kas menininkę pažįsta, nesistebi, nes žino jos aktyvų gyvenimą, jaunatviškumą. „Kokia jauna Živilė buvo prieš trisdešimt metų, tokia ji ir dabar“, – pastebėjo viena jos kolegė. Dar buvo daugybė publikacijų periodikoje, kur rašoma apie Živilę.

Kaip dažnas mąstantis žmogus Živilė turi savo požiūrį į įvairius gyvenimo reiškinius, supantį pasaulį, į meną ir keramiką. Ji nuolat ieško ir vis ką nors suranda naujo, įdomaus ir prasmingo, bet tarsi sau priekaištauja, kad kai kurios temos seniai gyvavo šalia, bet jų nepastebėjusi, tačiau anksčiau ar vėliau vis tiek jas aptikusi ir savo kūryboje panaudojusi.

Živilė ir Juris gyvena ir dirba pakaunėje, Ramučių gyvenvietėje, turi savo porceliano dirbtuves. Čia talkina ir kompiuteris. Tai ypač svarbu, bet daug kainuoja. Tokiai keramikai reikia ypatingo molio. Jo paieškos, atvežimas – nemažos išlaidos. Vien elektra per metus atsieina apie 12 tūkstančių litų. Per pastarąjį laikotarpį auksas pabrango šešis kartus (kai kurie menininkų darbai būna paauksuoti).

© 2013 „XXI amžius“