Kurianti
Lietuva

2013 metai

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9) 

Bernardo Brazdžionio 1989 m. lapkričio 20 d. laiško faksimilė

Bernardo Brazdžionio 1989 m. gruodžio 11 d. laiško faksimilė

Bernardas Brazdžionis ir Jonas Juškaitis 1989 m. gegužę tuometinėje arkivyskupijos kurijoje, prie Šv. Mikalojaus bažnyčios „Katalikų pasaulyje“ dirbusio Juozo Grikienio nuotrauka

Susitikimas dėl Vytės Nemunėlio kūrinių „Vyturio“ leidykloje 1989 metų birželį. Iš kairės: Bernardas Brazdžionis, Martynas Vainilaitis, Jonas Juškaitis, leidyklos redaktorius Antanas Stanelis

Fotografuota prie „Vilniaus“ viešbučio Brazdžioniams 1989 metais išvykstant į JAV, sukvietus tuos rašytojus, kurių pats B. Brazdžionis pageidavo. Iš kairės: Juozas Girdzijauskas, Martynas Vainilaitis, Kęstutis Nastopka, Jonas Juškaitis, Bernardas Brazdžionis, Henrikas Čigriejus, Jonas Strielkūnas. Judita Vaičiūnaitė ir Onė Baliukonytė atsisakė, Sigitas Geda ir Marcelijus Martinaitis turėjo skubiai išvykti tarnybiniais reikalais. Kadangi Paveikslų galerija paverstoje Arkikatedroje ir Šv. Jonų bažnyčioje prieš didįjį altorių būdavo rengiami sovietiniai baigiamieji Poezijos pavasario vakarai, B. Brazdžionis, 1989 metų laureatas, nesutiko pritarti šiai „tradicijai“ ir jam skirtą kėdę pasistatė altoriaus nuošalėje. Po tokio veiksmo tą patį turėjo padaryti Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius Sigitas Geda (žr. nr. 9). Algimanto Žižiūno nuotraukos

89.XI.20.

Miela Kolege,

netrukus po Jūsų ilgesnio laiško (į kurį nespėjau atsakyti) ką tik (XI.18.) gavau vėl keletą žodžių su įdomia iškarpa iš „Moters“ žurnalo. Labai ačiū! Su ta Pranute, labai miela giminaite, gyvenime teko nemažai bendrauti. O pirmaisiais kom. okupacijos metais likimai buvo ir gerokai susipynę (apie tai ji galėtų kokiam žurnalistui daug papasakoti).¹³⁴

Pastaruoju laiku man su spauda iš Lietuvos savotiškai „sekėsi“. Gavau (gal pačios administracijos atsiųstą „Kat. pasaulio“ nr. 8-tą, bet be tų lapų, kur J. J.¹³⁵ rašo. Ir tik vakar moteris iš „Vyturio“ perdavė tą numerį su nepaprastai gerais žodžiais ir kito J. J. (Jurgio Jankaus) mano rūsčia nuotrauka, dirbančio prie savo stalo, prie kurio ir dabar, ankstų sekmadienio rytą sėdžiu ir rašau šį laišką (kurio mašinėle nebeperrašysiu, kaip paprastai darau, kad greičiau išsiųsčiau, kad neužtruktų).

Kita „sėkmė“ buvo tokia: paprastai reguliariai ir visus „Lit. ir meno“ numerius gaunu oro paštu. Bet š. m. spalio 7 dienõs neatėjo. Už savaitės – kitos gaunu laišką su iškarpa, kurioje J. Girdzijausko rašinys „Poeto malda“. Buvau pritrenktas. „Pažinojau“ autorių kaip formos nagrinėtoją, o čia – apie turinį, ir dar kokį – religinį (šiuo atveju juodu su Jonu J.¹³⁶ sutaria).

Mano buvę draugai (kaip Jonas Šimkus) mane skelbė žmones gąsdindami kaip „kapų ir grabų“ poetą, o dabar – kažkas neįtikėtina! J. Girdzijauskas labai retas vienas iš tų, kurie suprato ir krikščioniškąjį-religinį motyvą, gal geriau mano pasaulėžiūrą, kuri nėra siaurai tik katalikiška, bet kurioje Dievo sąvoka ir religijos supratimas, kaip vakar pokalbyje išsireiškė mūsų poetas Pr. Visvydas, yra humanistinis. Aš jam pritariu, nors sakyčiau, su tam tikru atspalviu. Aš artimesnis Jono ir Juozo interpretacijai.

Bet gana apie aukštąsias sferas. Pats apie savo ideologijas ir savo rašybą neturėčiau kalbėti. Paprastai ir nekalbu ir nekomentuoju. Palieku kitiems. Quod scripsi scripsi.

Skaitėm abu su Aldona Jūsų ankstesnį laišką, pergyvenom dėl Jūsų negerovių ir nesveikatų ir džiaugėmės, kad nors menku trupinėliu padėjo vitaminai. Jei reiktų, galėtume kokiais nors keliais ir vėl padėti. Bet, žiūrėkit, ar negalėtumėt ko nors panašaus rasti pas save, vietoje. Iš vienos viešnios iš Vilniaus sužinojom, kad ji beveik panašiam atvejui vartoja ten gaunamus multivitaminus, kurių paaiškinimą įdedu į šį laišką.¹³⁷

Labai atsiprašau, kad uždaviau rūpestį kolegai J. su laikraščių prenumeratomis. Kai rublį nupigino, dabar už 200 jų nieko gero negausi. Gal reiks reikalus kitaip tvarkyti.

Nuoširdžiai judviejų
Bernardas ir Aldona B.

Ką tik atėjo paštas ir „Mėlyna upė su geltonom salom“. Ačiū! Ačiū!

89.XI.22

¹³⁴ Laiškas rašytas Danutės Žilaitytės vardu, nes ji buvo nusiuntusi iškarpą iš „Moters“ žurnalo, kur poetą prisimena jo giminaitė.

¹³⁵ Straipsnis apie Brazdžionį „Per pasaulį keliauja žmogus“ (rašytas Jono Juškaičio) ir Brazdžionio nuotrauka (fotografuota rašytojo Jurgio Jankaus).

¹³⁶ Kalbama apie Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorių dr. Juozą Girdzijauską ir Joną Juškaitį.

¹³⁷ Turbūt buvo pridėtas sovietinės gamybos multivitaminų informacinis lapelis.

Didžiai gerbiamas,

laiškus rašau kuo trumpesnius, nes reikia, kad būtų kuo skubesni. Rašau tą pačią dieną, kai gavo Danutė. Į Jūsų XI.20 d. laišką jai  atsakau aš, pasiunčiu jos mergautine pavarde, nes taip geriau ištirti, ar esame tame sąraše žmonių, kurių korespondencija su užsienio lietuviais „koreguojama“.¹³⁸

Šis Jūsų laiškas dar daugiau nustebino negu prieš tai (su įgaliojimu, kito negavau). Jeigu iš „Katalikų pasaulio“ mano straipsnis apie Jus net išplėštas, tai matote, komentarų nereikia. O mano siųstieji, atrodo, visi nepasiekė. Po to, kai parašėte, kad negavote 5, 6, 8 Nr. „K. pas.“ ir „Proskynas“ Nr. 1, siunčiau pakartotinai oro paštu ir registruotą „Kat. pasaulio“ 8, 10, 11–12 Nr., „Proskynas“ 1 ir 2 nr. ir laišką. Būtinai parašykite, ar gavote. Stebina, kad ir J. Girdzijausko straipsnis nebuvo praleistas.¹³⁹ Vadinasi, judai, kurie jus bučiavo Lietuvoje ir kurie dabar zuja po išeiviją Amerikoje, keldami intrigas, suinteresuoti, kad nesužinotumėte tiesos. K. Nastopka Jums pasiuntė „Gimtojo žodžio“ numerį su Jūsų vieno eilėraščio analize, naują literatūros vadovėlį mokykloms, kur esate įtrauktas ir Jūs. „Pergalės“ Nr.12 bus jo straipsnis apie Jus. Visi tokios dvasios kaip mano ir Girdzijausko. Mano straipsnis „Katalikų pasaulyje“ turėjo būti Lietuvoje pirmas apie Jus – pasirodyti dar Lietuvoje Jums būnant. Bet žurnalas dėl valdžios daromų kliūčių buvo vilkinamas ligi vasaros galo, vilkinamas ir dabar¹⁴⁰. O apie Jus rašė nešvarūs žmonės sau palankius rašinius. Net Aisčio straipsnis apie Jus iš „Lit. ir meno“, paskutinę valandą, Jums atvykstant, buvo kažkieno nurodymu išmestas, o pakeistas pokalbiu su L. Peleckiu. Daug papasakosiu K. Bradūnui, kai atvažiuos į Lietuvą kitais metais.

Parašykite, ar viską gavote, ką čia išvardijau. „Kat. pasaulio“ 8 nr. pasiunčiau dar K. Bradūnui, A. Vaičiulaičiui. Pasiteiraukite prie progos, gal ir jiems išplėštas atėjo. Siunčiau prieš tris mėnesius „Tarybų Lietuvos rašytojai“ – autobiografijų pirmą tomą. Kiek suprantu, jo visai negavote.

Parašykite, ką gavote, nes tai labai svarbu. Kelsime triukšmą dėl to per spaudą. Renkame duomenis.

Suprantate, kodėl pranešiau, kad nesiųstumėte man įgaliojimų. Man įtartinas ir tas, kurį atsiuntėte. Jei kada atvyksite, parodysiu.

Dėl vitaminų tai viena – mūsiškių sudėtis nėra tokia: visai nėra mineralų. Mums gydytojai tokių patarė ieškotis. Antra – kur gauti net ir mūsiškių? Kol buvo galima laisvai gauti, gaudavome. O dabar – gal juos į Ameriką veža?¹⁴¹ Pas mus buvo vienu tarpu tokia padėtis, kad net paprasčiausio vitamino C trūko. Dabar pradėjo taisytis, tačiau tik tarpais: staiga pasirodo ir tų, kuriuos gamina Rusijoje, staiga nėra nė jokių. Todėl vieno kito kai kada paprašome, nenorėdami vieno apsunkinti, nes mes juos turime vartoti kasdien.

Sveikiname visus su Šventomis Kalėdomis.

J. Juškaitis
Vilnius, 1989.XII.7.

¹³⁸ Žodyje pradedant šią publikaciją („Bernardas Brazdžionis–Jonas Juškaitis. Laiškai 1982–2002 m.“) dėl  pavyzdžio įdėta vieno lapo faksimilė iš KGB pažymos („Spravka“) apie susirašinėjimo sekimą. Dabar jį saugo Lietuvos ypatingasis archyvas („XXI amžius“, 2011 m. Nr. 88, p. 6).

¹³⁹  Žiūr. „Lyra ant gluosnio“, 1998 m., p. 167–177.

¹⁴⁰ Ligi tol neatsimenu, kad kitas koks rašytojas, net užsienio, savo atvykimu taip būtų sujudinęs Lietuvą, kaip B. Brazdžionis. 1989 metais sovietinė valdžia leido Lietuvos Vyskupų Konferencijai įsteigti spalvotą žurnalą „Katalikų pasaulis“ (leido „Katalikų pasaulio“ leidykla 1989–1997 metais). Tai irgi 1989 metų įvykis, kai žurnalas ėjo 100 tūkstančių egz. tiražu. Vilniaus arkivyskupijos kurija tada dar buvo prie Šv. Mikalojaus bažnyčios („XXI amžiuje“, nr. 9, spausdintoje nuotraukoje, kun. Medardas Čeponis yra  jos klebonas). „Katalikų pasaulio“ (ten. pat.) vyr. redaktorius buvo kun. Vaclovas Aliulis MIC, redaktoriaus pavaduotojas  – kun. Virginijus Veilentas, atsakingoji sekretorė, organizavusi žurnalo leidybą, poetė Marija Katiliūtė–Lacrima (žiūr. Visuotinę lietuvių enciklopediją, t. 11, p. 405), redaktoriai Petras Kimbrys ir Kastantas Lukėnas, dailininkė Laima Pučkoriūtė, sekretorė mašininkė ses. Antanina Pošiūnaitė, ūkvedė Joana Snieganienė, buhalterė Janina Vasiliauskienė (nr. 9, buvo parašyta, kad neatpažinta), korektorės Danutė Vainilavičienė ir Stefanija Puodžiūnienė  (abi mirusios), darbuotoja ses. Onutė Šalnaitė.

¹⁴¹ Kas tada Lietuvoje darėsi, atsimena kas tada gyveno.

89.12.11

Mielas Kolega,

labai ačiū už „dalykinį“ laišką. Viskas aišku, viskas tvarkoj. Tik labai gailiuosi, kad turite tiek daug rūpesčio dėl spaudos ir dėl pašto. Atrodo, kad viską siųstą esu gavęs. Tik „K. pas.“ numeryje su Jūsų rašiniu nebuvo kelių puslapių, bet vėliau iš kažko gavau pilną numerį ir nepaprastai dėkingas už turiningą, išsamų ir kolegiškai šiltą rašinį. Mažai kas iš rašytojų (ypač poetų) gali taip kalbėti apie kitą poetą, kad nesusidarytų sau konkurento (o man rodos, kad aš su niekuo nekonkuruoju, eidamas savo keliu ir niekam per kelią nepereidamas...).

Gražių gražiausių Kalėdų švenčių! Kūrybingų naujųjų metų!

Nuoširdžiai – B. B.

P.S. Ką tik, šį laišką parašius, atėjo spaudos banderolė: „Proskyna“, nr. 2 „Kat. gyvenimas“ ¹⁴², nr. 8, 10, 11–12.

Bern. Brazdžionis

¹⁴² Turi būti „Katalikų pasaulis“.

© 2013 „XXI amžius“