|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Sūnus palaidūnas (Lk 15, 11-32) Kun. dr. Žydrūnas KULPYS
Palyginimas apie sūnų palaidūną ir laukiantį bei mylintį tėvą mums praskleidžia Dievo ir žmogaus santykių eigą: nors mes dažnai nuklystame ir sukylame prieš Dievą, Jis visada mus myli ir laukia sugrįžtančių. Šis palyginimas dar ir tuo žavus, kad atspindi mums visiems pažįstamas gyvenimiškas patirtis: paauglių maištą; susvetimėjimą, atitolimą nuo šeimos; susižavėjimą naujovėmis ir tolimais kraštais; neatsakingo ir kvailo gyvenimo pasekmes; gimtų namų šilumos prisiminimą; asmeninį susivokimą ir blogų veiksmų apgailėjimą; sugrįžimo ir susitaikymo džiaugsmą; atleidimo jėgą; santykių, paremtų nuopelnais ar ištikima meile, kontrastą. Mes visi daugiau ar mažiau pažįstame ir esame susidūrę su šiais dalykais savo šeimoje ar savo aplinkoje. |
||
|
|
||
Per anksti, šėtonėli, džiūgauji Dr. Julius Gvergždys Kai tiktai Popiežius Benediktas XVI paskelbė, kad atsistatydina, tuojau pat mūsų žiniasklaida pradėjo gandų, spėlionių, vertinimų bei sąmokslo teorijų platinimą. Paminėtina, kad ta informacija buvo platinama su piktdžiugiška potekste, neva, Katalikų Bažnyčioje giliausia krizė, sukelta tų aplinkybių, kad šiandien ji nebesugeba prisitaikyti prie modernaus pasaulio, gilėja tarp pasaulio ir Bažnyčios atsiradusi praraja. Jei ją kas nors ir mato, tai čia Bažnyčia niekuo dėta, nes tą prarają kasa pats modernusis pasaulis, nusigręždamas nuo jos. Bažnyčia nėra lyg kokia senamadiška dama, nebespėjanti žengti koja kojon su šiandienine mada. Ne Bažnyčia turi taikytis prie pasaulio, bet pasaulis, jo žmonės turi paisyti Kristaus paskelbto mokslo, nes aiškiai yra pasakyta: Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis(Lk 21, 33). |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |