2013 m. kovo 22 d.    
Nr. 12
(2036)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Seimo narės N. Venckienės imunitetą sprendžianti komisija susiduria su kliūtimis

Partijos „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė, kurios teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą sprendžia Seimo laikinoji tyrimo komisija, sulaukė gausaus rėmėjų būrio, kurie suplūdo į minėtos komisijos posėdį. Šiame posėdyje parlamentarė galėjo atvirame posėdyje išdėstyti savo argumentus. Komisijos posėdis prasidėjo diskusija, ar šis turi būti uždaras, mat parlamentarai anksčiau buvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir norėjo užduoti su ja susijusių klausimų. Pagaliau komisijos nariai nusprendė, kad pirmoji posėdžio dalis bus atvira. Savo kalbą pradėjusi N. Venckienė teigė, kad gegužės 17 d., kai buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą motinai, smurtas buvo panaudotas tiek prieš ją pačią, tiek prieš vaiką. N. Venckienė neigė generalinio prokuroro Dariaus Valio teiginius, kad ji gegužės 17 d. Garliavoje, kai buvo vykdomas vaiko perdavimas motinai, puolė L. Stankūnaitę. „Nesuprantu, kuriame momente aš Stankūnaitei įkandau ar įspyriau. (...) Ten yra prokuratūros interpretacijos. (...) Vaiko teisių tarnybos darbuotojos gąsdino vaiką, (...) o vaikas verkė. Kameras nusukę jie, naudodami prievartą prieš vaiką ir mane, vaiką išsinešė“, – aiškino N. Venckienė. Kadangi prokuratūra Seimo komisijai nepateikė gegužės 17 d. vaizdo įrašo, o tai, pasak N. Venckienės, tik įrodo, kad teisėsauga slepia tiesą ir nori su ja susidoroti. „Jeigu jūs pamatytumėte tą vaizdo įrašą, tai pakrauptumėte“, – komisijos posėdyje aiškino „Drąsos kelio“ lyderė. Antroji posėdžio dalis buvo uždara, nes liberalė Dalia Kuodytė pasiūlė rengti išvis uždarą posėdį ir tik “darbiečiui” Mečislovui Zasčiurinskui pasiūlius buvo nuspręsta pirmąją posėdžio dalį daryti atvirą, o „įslaptinti“ antrąją posėdžio dalį, kaip to reikalavo liberalė D. Kuodytė, supažindinta su slaptąja ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jau anksčiau Seimo komisija prašė prokurorų pateikti jų darytą operacijos vaizdo įrašą, tačiau prokurorai jo nepateikė. Pretekstas: įraše matosi nukentėjęs nepilnametis asmuo ir tokia bylos medžiaga yra neviešinama. Štai kaip rafinuotai ir lengvai panaudojami sukurti įstatymai suversti kaltę nekaltiems.

Praėjusią savaitę pradėjusi dirbti Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija dėl „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnės Neringos Venckienės teisinio imuniteto nutarė prokurorų pateikiamą medžiagą peržiūrėti uždarame posėdyje. Komisija buvo pasiruošusi peržiūrėti vaizdo įrašą iš N. Venckienės brolio Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo mergaitės mamai Laimutei Stankūnaitei operacijos. Tačiau vaizdo įrašo komisijos nariai tada nepamatė. Prokurorų teigimu, vaizdo įrašas parlamentarams perduotas nebuvo dėl to, jog buvo „būtina apsaugoti mažametės teises“. Prokurorės N. Raugienės teigimu, Seimo nariai gavo 209 puslapių bylos medžiagą, ir to visiškai pakanka. Komisijos pirmininkas Vytautas Saulis pabrėžė, kad vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas mažametės mergaitės perdavimas motinai Garliavoje, Seimo nariai prašė, tačiau vietoje to gavo minėto įrašo rašytinį variantą – stenogramą. Dalį Seimo komisijos narių papiktino prokurorų atsisakymas duoti prašytą vaizdo medžiagą.

Kitą dieną Seimas nutarė pakeisti parlamento laikinosios tyrimo komisijos sudėtį. Nuspręsta konservatorių Kęstutį Masiulį šioje komisijoje pakeisti Venskienės ir visos pedofilijos bylos dar labiau neapkenčiančiu Mantu Adomėnu. Siūlymą dėl prokuratūros prašymo komisija turi parengti iki kovo 25 dienos.

Politinės partijos „Drąsos kelias“ primininkas Jonas Varkala išplatino viešą laišką, kuriame ragina Seimo laikinąją komisiją dėl Seimo narės N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo prie tyrimo medžiagos prijungti nesumontuotą vaizdo medžiagą, kuri, jo teigimu, atskleistų, kas iš tikrųjų vyko 2012 m. gegužės 17 d. Klonio g. 5, Teleičių k., Kauno raj., ir Visuomeninę komisiją ištirti 2012 metų gegužės 17 dienos smurto akto Garliavoje išvadas. Kreipimasis adresuotas Prezidentei, Seimo pirmininkui, Premjerui ir komisijai. J. Varkalos teigimu, Gintaro Kryževičiaus garsi frazė, kad N. Venckienė yra „pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje” dar tuo metu, kai ji buvo teisėja, yra tiesioginis nurodymas būsimiems prokurorų sprendimams kurpiant bylas, ir teismams neobjektyviai ir tendencingai spręsti visas bylas, susijusias su N. Venckienės asmeniu. Tai šiuo metu ir daroma. Todėl, pasak jo, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turėtų atsistatydinti. J. Varkala reikalauja, kad G. Kryževičiui rekomendaciją teikęs pareigūnas arba teiktų Aukščiausiojo Teismo pirmininką atstatydinti arba atsistatydintų pats. Pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo pirmininką skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. J. Varkala pareiškime rašo: „Ši neleistina ir susirūpinimą kelianti padėtis valstybėje turi būti ryžtingai išspręsta nedelsiant, siekiant ne deklaruojamos, o iš tikrųjų teisinės valstybės. Ar leistina teisinėje valstybėje atmesti visuomenės garbių piliečių, signatarų, Konstitucijos kūrėjų, žymių teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų, kaip Visuomeninės komisijos, atliktą tyrimą ir pateiktas išvadas dėl 2012 metų gegužės 17 d. smurto įvykių Klonio gatvėje, o palikti tik susikompromitavusios bei 15 proc. visuomenės pasitikėjimo teturinčios teisėsaugos išvadas? Nesprendžiamos problemos ir toliau didina visuomenės nepasitikėjimą teisėsaugos sprendimais vadinamojoje pedofilijos byloje, nusinešusioje ne vieną gyvybę, kuri iš esmės iki šiol neištirta dėl teisėsaugos pareigūnų kaltės. Kyla natūralus klausimas, ar ši „byla žudikė“ nereikalauja dar vienos aukos.

Pažvelgus kelis dešimtmečius atgal, su politiškai neįtinkančiais asmenis buvo susidorojama, kriminalizuojant jų kovą su sistema. Tas faktas, kad buvusiai apygardos teismo teisėjai, o dabar Seimo narei N. Venckienei staiga inkriminuojama dešimtys baudžiamųjų veikų, leidžia konstatuoti, kad byla POLITINĖ, tačiau kriminalizuojama, norint užslėpti politinį jos pobūdį, nes veikiama principu – „duokite žmogų, o bylą sukurpsime“.

N. Venckienė ketina į teismą dėl šmeižto paduoti generalinį prokurorą Darių Valį dėl jo viešų teiginių, kad ji esą priešinosi teismo sprendimo perduoti mažametę D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukrą motinai vykdymui, smurtavo prieš L. Stankūnaitę. Vaizdo įrašas praėjusią savaitę nebuvo pateiktas ir nepateiktas net užvakar, trečiadienį. Taip norima atimti tikrus liudijimus iš N. Venckienės, o žodiniais „liudijimais“ siekiama ją sukompromituoti. Seimo narė užsiminė, jog nereikėtų atmesti galimybės, kad minėtas vaizdo įrašas galėtų būti suklastotas ir tada pateiktas parlamento komisijai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija