Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Pirmąkart skambėjo naujausias kūrinys

Rūta Černeckienė,

Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonininkė

Iš kairės: Gediminas Purlys, klebonas kun. Julius Meškauskas, Tomas Ambrozaitis, Rūta Černeckienė

Sumos choras giedojo naujausią prof. Gedimino Purlio kūrinį – „Mišias šv. Juozapui“

PLUNGĖ. Kovo 17 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje penktojo Gavėnios sekmadienio Sumos šv. Mišiose vargonavo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios didžiojo choro vadovas profesorius Gediminas Purlys, o choras giedojo naujausią jo kūrinį – „Mišios šv. Juozapui“.

Gediminas Purlys – didis muzikantas, menininkas, kompozitorius, pedagogas, veiklus visuomenininkas, daugybės muzikinių, chorinių bendrijų narys, chorų ir vokalinių ansamblių konkursų žiuri komisijų narys arba pirmininkas, Baltijos šalių chorų švenčių, Žemaitijos rajonų dainų švenčių, Pasaulio lietuvių dainų švenčių dirigentas, meno vadovas. Jis apdovanotas kultūros žymūno ženklu, jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės ženklas. Prof. G. Purlys yra dirbęs su žymiausiais Lietuvos chorinio ir vokalinio meno kolektyvais: Vilniuje –  su mišriu choru „Tauras“, moterų choru „Eglė“, Lietuvos aklųjų draugijos kameriniu choru, Klaipėdoje – su Universiteto choro dirigavimo katedros mišriu ir moterų chorais, St. Šimkaus konservatorijos merginų choru, Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų mišriu vokaliniu ansambliu, Klaipėdos mokytojų namų mišriu choru ir dar daugybe kitų. Visi jo vadovaujami kolektyvai pasiekė aukščiausių įvertinimų konkursuose, šventėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Platų muzikinės kultūros barą prof. G. Purlys išarė ir su mėgėjų meno kolektyvais. Dirbdamas su Kretingos rajkoopsąjungos (vėliau kultūros rūmų) mišriu choru „Gintaras“, jį parengė visoms respublikinėms ir Pasaulio lietuvių dainų šventėms, dalyvavo Baltijos ir šiaurės šalių chorų festivalyje Gotlande (Švedija), daug koncertavo Lietuvos miestuose ir miesteliuose, užsienio šalyse – Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje – pelnė laureatų vardus St. Šimkaus ir J. Naujalio vardo chorų konkursuose. 1986–1997 metais jis vadovavo Plungės kultūros namų kameriniam chorui, koncertavo Žemaitijos miestuose, bažnyčiose ir Rygos Šv. Petro katedroje, dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje. Kelis kartus su Lietuvos kameriniu orkestru atliko A. Vivaldi kantatą „Gloria“ ir V. A. Mocarto karūnavimo „Mišias“, dalyvavo Baltijos ir Šiaurės šalių chorų festivalyje Gotlande (Švedija), XX Klaipėdos „Muzikos pavasario“ koncertuose. G. Purlys nuo 1971 metų dirba aktyvų, atsakingą pedagoginį darbą, kurį pradėjo būdamas Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros chorinio dirigavimo dėstytoju. 1972 metais tapo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto choro dirigavimo katedros dėstytoju, nuo 1975-ųjų – vyr. dėstytoju, nuo 1980-ųjų ėjo docento pareigas, nuo 1985-ųjų buvo docentas, nuo 1992-ųjų – profesorius ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros vedėjas, išugdė apie 100 chorų dirigentų. Grupelė jo mokinių, studentų – Rita Banionienė, Valentina Balčiauskienė, Antanas Pagojus, Vida Saukalienė, Agnietė Lizdenytė, Irena Bakanauskienė, Rūta Černeckienė – darbuojasi Plungėje. Jie su didžiuliu malonumu kovo 17-ąją kartu su Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios Sumos choru giedojo „Mišias šv. Juozapui“, pajuto iš savo dėstytojo akių ir veido šviesos, rankų šilumos palaimą, gilią maldą ir jos prasmę, išsiliejančią giesmėje. Nuostabiausia yra tai, kad šis didis Lietuvos ir pasaulio menininkas savo pėdas įmynė, širdies dalelę atidavė ir atiduoda Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Sumos chorui. Kai vos ne prieš dešimtmetį šis choras liko be vadovo, daug sekmadienių, palikęs savo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios didįjį chorą, prof. G. Purlys skubėdavo į Plungę. Neįtikėtinu skambesiu bažnyčioje sugausdavo vargonai, vėl giedojo choras. Ir iki šiol maestro, atradęs galimybę, aplanko Plungės bažnyčią, su nuoširdžia meile vėl prisiliečia prie kiekvieno choristo, savo didžiulėmis šilumą skleidžiančiomis akimis, kaip jis pats sako, nori apkabinti kiekvieną tikintįjį, myli plungiškius, pasiilgsta jų. Kovo 17-osios Sumos šv. Mišios turėtų išlikti Plungės parapijos istorijoje kaip Mišios, kurių metu pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktos prof. G. Purlio ką tik sukurtos „Mišios šv. Juozapui“, o jų autotrius – ryškiausia Lietuvos muzikos pasaulio asmenybė, kūrėjas, mylintis Dievo namus, gyvąją Bažnyčią, be galo daug dėmesio skiriantis sakralinės muzikos kūrimui ir puoselėjimui.

Sumos choras gieda nemažai G. Purlio sukurtų, harmonizuotų, pritaikytų ar aranžuotų eucharistinių, Gavėnios, Velykų, Advento, Kalėdų giesmių. Tai – vadovo maestro Tomo Ambrozaičio gražios kūrybinės draugystės su savo „šiandienos Didžiuoju Mokytoju“ nuopelnas. Prof. G. Purlys dovanojo savo sukurtas giesmes maestro T. Ambrozaičiui, o šis viską vežė į Plungės bažnyčią ir mokė choristus, kurie, likę be ilgamečio vadovo, liko ir be repertuaro. Choras gieda ir seniau, 1996 metais, jo parašytas „Mišias Marijos, Taikos Karalienės, garbei“. Jas ne kartą giedojo Telšių vyskupijos renginiuose: eucharistiniame kongrese Švėkšnoje, Rainių tragedijai paminėti skirtuose renginiuose, Žemaičių Kalvarijos  atlaiduose ir kitur.

„Mišios šv. Juozapui“ – labai gražios, melodingos, tačiau kartu ir šiuolaikiška muzikine kalba parašytos. Prof. G. Purlys visada labai laukia kiekvieno plungiškio, ypač jaunų žmonių, nes naujasis kūrinys savo harmonija ir intonacijomis skamba neįprastai ir atitinka jauno žmogaus skonį. Aukščiausiojo malonės palytėti, susikaupę, su meile ir pagarba prof. G. Purliui, vadovui T. Ambrozaičiui, visiems tikintiesiems ir Dievo namams giedojo tądien choristai.

Pasibaigus Sumos šv. Mišioms širdingą, meilės sklidiną padėkos žodį tarė Plungės klebonas dekanas kun. Julius Meškauskas, kuris pats būdamas labai iniciatyvus, ieškantis, gėrį ir grožį kuriantis ir skleidžiantis žmogus, visada su dėmesiu ir džiaugsmu priima ir kitų mintis, pasiūlymus, todėl ir tądien tarsi jautriai užgauta smuiko styga skambėjo kiekvienas klebono žodis, kuriuo dėkojo visiems kūrusiems šią šventę Dievo namuose prie Kristaus puotos stalo. Nepakartojamai šiltas jausmas, šviesa užplūdo prof. G. Purlį, choristus, vadovą T. Ambrozaitį, tikinčiuosius. Tai – gražiausia, kas gali vykti, pilnatvė, kurią atskleidžia bendra meninė pajauta, bendras jausmas santykyje su giesme, su Dievu. Prof. G. Purlys dėkojo Dievui ir visiems buvusiems su juo kartu šią išskirtinę jo gyvenime Viešpaties dieną, už šv. Mišias, kuriose skambėjo jo sukurtas ir jam pačiam labai brangus kūrinys – „Mišios šv. Juozapui“. Jas profesorius, kaip vėliau paaiškėjo, yra dedikavęs savo seneliui Juozapui. „Brangieji, kai ilgesys Jums ir šiai šventovei vėl plačiai įsisups mano sieloje, aš vėl atvažiuosiu. Myliu Jus, myliu šią bažnyčią, myliu choristus“, – dėkodamas sakė maestro profesorius, „Mišių šv. Juozapui“ autorius, vargonininkas G. Purlys.

Aukščiausiojo palaimos ir ramybės apgaubti visomis Plungės gatvėmis į savo namus žingsniavo penktojo Gavėnios sekmadienio Sumos šv. Mišiose rekolekcijose dalyvavę parapijiečiai.

Povilo Pilelio nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“