|
Tik Dievas mūsų viltis!
Panevėžio vyskupo velykinis laiškas
Brangūs Broliai ir Seserys, tegul Jėzaus Prisikėlimo stebuklas sustiprina visų mūsų tikėjimą, viltį ir meilę, tegul visiems suteikia džiaugsmą ir dvasios ramybę. Tegul prisikėlęs Jėzus ateina į kiekvieno žmogaus gyvenimą, paliečia kiekvieną širdį. Bet Evangelijoje girdėjome: Moterys, atėjusios prie Jėzaus kapo ir radusios ten angelus, nusigando (Lk 24, 5). Angelas tarė moterims: Nebijokite! (Mt 28, 10). Šiuo padrąsinimo žodžiu į visą pasaulį ne kartą kreipėsi popiežiai Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, nes jie žinojo, kiek daug pasaulyje yra baimės, kaip nenoriai pasaulis priima Jėzų, Jo kvietimą, Jo mokslą, Jo raginimus. Baimė ir raginimas nebijoti Šventajame Rašte minima net 274 kartus! Kodėl taip bijo pasaulis? Todėl, kad priimant Prisikėlimą, priimant Dievą, reikia keisti savo gyvenimą. Kaip gi prisikėlęs Viešpats ateina į mūsų skurdų gyvenimą? Tai įvyksta tik priimant Prisikėlimo žinią, per išpažintį atsisakant nuodėmės. Laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui, sako šv. Paulius (Rom 6, 11).
|
|
Prisikėlimo kelias
Kauno arkivyskupijos ganytojų velykinis laiškas arkivyskupijos kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams
Per Velykas mes švenčiame svarbiausią krikščioniškojo tikėjimo slėpinį, ant kurio pastatytas mūsų krikščioniškasis gyvenimas ir būsimojo prisikėlimo viltis. Apaštalas Paulius ragino krikščionis tvirtai tikėti Kristaus prisikėlimu: Krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą (Rom 6, 4). Dėl šios priežasties per Velykas mes džiūgaujame ir giedame: Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes!
|
|
Gyvenime būtina tobulai sekti Kristų
Telšių vyskupų velykinis laiškas Mieli Broliai, Seserys Kristuje, Žemaičių Žemės krikščionys! Mes jums skelbiame Gerą Naujieną apie protėviams duotąjį pažadą: jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų (Apd 13, 3233). Jėzaus prisikėlimas yra mūsų tikėjimą vainikuojanti tiesa; ši tiesa, pirmosios krikščionių bendruomenės įtikėta ir išgyventa kaip svarbiausia tiesa, Tradicijos perduota kaip pagrindinė, drauge su kryžiumi skelbiama esminė Velykų slėpinio dalis:
|
|
Šviesti tikejimu
Šiaulių vyskupo velykinis laiškas
Mielieji broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji! Štai ir vėl nušvito džiugus Prisikėlimo rytas, sukvietęs mus švęsti Kristaus Prisikėlimo iškilmės. Kristaus Prisikėlimas pats nuostabiausias įvykis pasaulyje, visiems labai aiškiai sakantis, kad ir mes kiekvienas prisikelsime ir amžinai gyvensime su Dievu meilės ir tiesos karalystėje. Ypač gyvai tai paliečia mus šiais Tikėjimo metais, nes tik tikėjimas ir pasitikėjimas Prisikėlusiu Kristumi mums užtikrina jau čia, žemėje, tikrąjį prisikėlimą iš klaidų ir nuodėmių. Kas gyvena mirtinoje nuodėmėje, tam mirtis turi parengusi nuodingą geluonį. Prisikėlęs Kristus išrauna mirties geluonį, kad mes galėtume gyventi visavertį ir džiugų gyvenimą. Nuodėmė tūno kiekviename iš mūsų (plg. Jn 8, 7). Privalome esmingai išoperuoti nuodėmę. Turime galutinai atmesti nuodėmę, sunaikinti jos kūną ir daugiau jai nebevergauti (plg. Rom 6, 6).
|
|
Didžioji savaitė ir Velykų tridienis parapijoje
Aira Gurauskaitė
Vilniaus Visų Šventųjų parapijos klebono nusilenkimas altoriui ir parpuolimas veidu žemyn Didžiojo penktadienio apeiga, įprasminanti žmogaus nusižeminimą, mūsų žemiškosios kelionės laikinumą, Bažnyčios liūdesį ir skausmą. Kasmetinis Gavėnios laikotarpis yra tinkamas laikas, vedantis į šventąją Velykų viršūnę. Šiuo laikotarpiu tikintieji, klausydami Dievo žodžio ir atsiduodami maldai, atgaila rengiasi atnaujinti krikšto pažadus. Atgailos dorybė ir praktika būtina velykinio pasirengimo dalis. Tikintieji vaisingai įsitraukia į Gavėnios liturgiją ir Atgailos šventimą, siekdami artintis prie Atgailos sakramento, kad su atnaujinta širdimi galėtų dalyvauti Velykų slėpiniuose. Trečiadienį, prieš pirmąjį Gavėnios sekmadienį, Visų Šventųjų parapijos tikintieji, priimdami barstymą pelenais, įžengė į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, Bažnyčios išlaikytas iki mūsų dienų, įprasmina nusidėjusio žmogaus būseną jis siekia išoriškai išpažinti savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą vedamas vilties, kad Viešpats bus gailestingas. Šis ženklas žymi atsivertimo kelio, nuvesiančio į Atgailos sakramento šventimą dienomis prieš Velykas, pradžią. Didžiąją savaitę Bažnyčia švenčia Išganymo slėpinius, Kristaus įvykdytus paskutinėmis žemiškojo gyvenimo dienomis, pradedant Mesijo įžengimu į Jeruzalę, kurio atminimas pagal senovės paprotį švenčiamas iškilminga procesija. Prieš ją klebono palaimintas tikinčiųjų atsineštas verbas, medžių šakeles parapijiečiai nešasi namo, kad jos nuolat primintų Kristaus pergalę, kurią jie šventė procesijoje.
|
|
|