2013 m. gegužės 31 d.    
Nr. 22
(2046)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Jei valstybė nepriklausoma

Kai vilkas pakliūva į šunų gaują, nepasiduoda, ne tik iltis rodo, bet jomis ginasi. Kai vilkas iš bandos grobia avį, įkibęs jai į sprandą bėga miško link, avis į pražūtį bėga drauge; nusikaltimo auka dalyvauja nusikaltime (jei avis nebėgtų, jos gulinčios vilkas neįstengtų į mišką nutempti).

Išklausius Eglės Kusaitės baigiamąją kalbą teisme, N. Venckienei bei niekuo nenusikaltusiems Garliavos budėtojams keliamų bylų akivaizdoje, įvertinus pasitikėjimo nuosmukį mūsų teisėtvarkos ir teisėsaugos sistema, tampa aišku, kad šiai sistemai reikia priešintis. Sistemos palaikymas prilygtų dalyvavimui nusikaltime.

Vilniaus apygardos teisme, įsikūrusiame buvusiuose KGB rūmuose (simboliška!), 2013 m. gegužės 30 d. buvo skelbiamas sprendimas E. Kusaitei, kaltinamai ketinimu Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje įvykdyti teroro aktą.

Savo paskutiniame žodyje teisme E. Kusaitė savo kaltę argumentuotai paneigė, savo ir savo artimųjų vardu padėkojo visiems ją palaikiusiems žmonėms, buvusiems politiniams kaliniams, rezistentams, visuomenės veikėjams, žmogaus teisių gynėjams, tvirtino, kad jų dėmesys šiai bylai jai buvo svarbi moralinė parama.

Kai sovietinis okupantas teisdavo laisvės kovotojus, prie teismų rinkdavosi žmonės ir tyliu budėjimu išreikšdavo teisiamųjų palaikymą, protestuodavo, savaip rodė savo „iltis“, o teisiamieji neprašė malonės, net savo paskutinį žodį kartais užbaigdavo Lietuvos himnu.

Sovietinis monstras subyrėjo, tačiau jo teisinė sistema, prisidengusi nepriklausomos valstybės simboliais, išliko ir veikia atitinkamai, todėl neva nepriklausomoje mūsų valstybėje tiesos, teisingumo ir prigimtinės teisės realizavimo paieška tampa bergždžiu reikalu, nes teisinė sistema nuo nepriklausomybės atgavimo nepasikeitė, Valstybės saugumo ir prokuratūros struktūros bendradarbiauja su nusikalstama Rusijos federaline saugumo tarnyba, trumpai tariant, išliko sovietinė, palanki ne Lietuvos valstybei, todėl ir pasitikėjimas ja, kaip rodo apklausos, jau nesiekia 20 procentų (!).

Pakliuvome į padėtį, kai bendradarbiavimas su teisėtvarka ir teisėsauga reiškia dalyvavimą nusikaltime. Todėl vienintelis kelias – rezistencija, neginkluotas pilietinis pasipriešinimas. Priklausomai nuo bylos baigties, tikėtina, kad pilietiškai susipratę piliečiai ras teisėtų būdų protestui išreikšti ir nutraukti Valstybės vadovų tylėjimą teisinės sistemos kracho bei reikalavimų TIESOS akivaizdoje, jei valstybė nepriklausoma.

Algimantas Zolubas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija