Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Gegužės maldos ir sukaktys

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis su tikinčiaisiais prie Šilų koplyčios po gegužinių pamaldų

Nuo seno katalikiškame pasaulyje gegužė skirta Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos garbinimui. Pirmąjį šio mėnesio sekmadienį švenčiame Motinos dieną, pagerbiame ne tik Dieviškąją Motiną, bet ir visas motinas, kurios per kančią, bet su meile širdyje padovanoja pasauliui vis naujas ir naujas žmonių kartas. Beje, vyresnio amžiaus žmonės gegužę dar vadina „mojavos“ mėnesiu. Nors šis žodis yra svetimybė, tačiau daugelyje Lietuvos vietų taip stipriai prigijo, kad gegužė – Švč. Mergelės Marijos garbinimo mėnuo – vadinamas „mojava“, o giedamos giesmės – „mojavos“ giesmėmis.

Devintinės Kaune

Birželio 2 dieną, sekmadienį, švenčiant Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmes, Kaune surengta Devintinių procesija su Švč. Sakramentu. Ji kaip įprasta prasidėjo Švč. Sakramento pagarbinimu Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, vėliau nuo šios šventovės tęsėsi Laisvės alėja, Vilniaus gatve ir baigėsi arkikatedroje bazilikoje. Procesijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, ją drauge ėjo augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kurijos kancleris mons. Alfonsas Grušas, Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, kiti miesto parapijose tarnaujantys kunigai, Kauno kunigų seminarijos klierikai, nemažai kelių Kaune veikiančių moterų pašvęstojo gyvenimo kongregacijų – Eucharistinio Jėzaus, pranciškonių, Marijos vargdienių ir kt. – seserų vienuolių.

Eucharistinis kongresas Tauragės dekanate

Gegužės 26 – birželio 2 dienomis nenutrūkstanti Švč. Sakramento adoracija ir nešiojamojo Altorėlio su Dievo Motinos atvaizdais kelionė vyko Tauragės dekanate. Kongresas šiame dekanate prasidėjo Žygaičių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, mūrinėje  1863 metais pastatytoje, istoristinėje, turinčioje neoromaninės architektūros bruožų bažnyčioje. Taip pat Švč. Sakramento adoracija vyko ir nešiojamasis altorėlis buvo iškilmingai sutiktas ir Pagramančio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Ši medinė bažnyčia pastatyta 1774 metais liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Aktyviai tikintieji meldėsi Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Ši mūrinė bažnyčia 1863 metais įrengta privačiame name. Ji stačiakampio plano, su bokšteliu, šalia jos – Viešvilės parapijos kapinės. Garsėja Kristaus Atsimainymo atalidais. Nenutrūkstanti Švč. Sakramento adoracija ir altorėlio sutiktuvės vyko Gaurės Šv. arkangelo Mykolo mūrinėje, neseniai pastatytoje ir Telšių vyskupo Jono Borutos SJ pašventintoje bažnyčioje. Naujoji Gaurės bažnyčia pastatyta toje pačioje vietoje, kur prieš tai stovėjo medinė, 1970 metais sudegusi šios parapijos bažnyčia. Nemakščių Švč. Trejybės akmenų mūro bažnyčioje vyko pamaldos, tikintieji meldėsi prie išstatyto Švč. Sakramento. Ši bažnyčia pastatyta Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, vienabokštė, stačiakampio formos, o buvusios laikinosios bažnyčios vietoje yra įrengta Lurdo grota. Skaudvilės Šv. Kryžiaus medinėje, 1797 metais pastatytoje bažnyčioje šios parapijos tikintieji aktyviai rinkosi į šv. Mišias ir visą parą trukusią Švč. Sakramento adoraciją. Skaudvilės bažnyčia yra liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Joje yra šeši altoriai. Nešiojamąjį altorėlį iškilmingai sutiko ir Švč. Sakramento adoracijoje aktyviai dalyvavo ir Batakių Šv. Onos parapijos tikintieji. Dabartinė Batakių šv. Onos medinė bažnyčia yra pastatyta 1991 metais. Pieš tai stovėjusi taip pat medinė bažnyčia sudegė 1970 metais. Šventoriuje tada išliko tik medinė varpinė, prie kurios ir prijungta dabartinis bažnyčios pastatas. Ji stačiakampio plano, su priengiu. Garsėja Šv. Onos ir Šv. Roko atlaidais.

Suremontuota Kvetkų bažnyčia

Biržų rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios avarinės būklės likvidavimas“. Projekto vertė – 669  tūkst. 166 Lt. Iki 496 tūkst. 705 Lt projekto išlaidų finansuota Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės lėšomis, iki 136 tūkst. 879 Lt – savivaldybės lėšomis. Projekto partneris Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapija, kuri prisidėjo įnašu natūra (35 tūkst. 582 Lt). Projektas buvo finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (planavimo būdu) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės bei savivaldybės lėšomis. Projektu likviduojant avarinę Kvetkų bažnyčios būklę siekiama prisidėti prie patrauklesnės aplinkos gyventi ir dirbti Kvetkų kaime kūrimo.