Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Meninės fotografijos kelias

Benjaminas ŽULYS

Neužmirštama praeitis

Sukako 80 metų, kai buvo įkurta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga. Ši sukaktis buvo paminėta Kauno fotografijos galerijoje. Jos metu fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, kiti šios srities meno meistrai ir mylėtojai papasakojo apie šios bendruomenės nueitą kelią, kalbėjo apie dabartį, ateities perspektyvas, priminė publikacijas spaudoje.

Tada, 1933-aisiais, to meto žinomi visuomenės veikėjai Petras Babickas, Steponas Kolupaila, Kazys Laucius, Adomas Varnas ir kiti entuziastai  Kaune įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. Ji numatė plačią veiklos programą, kuri buvo atkakliai įgyvendinama. Prasidėjo parodų organizavimas, bendruomenės nariai aktyviai dalyvavo ne vien savose parodose,  bet ir užsienio konkursuose bei salonuose. Jau po ketverių metų ir vėliau mūsiškių darbus užsienyje ėmė lydėti didelė sėkmė. Antai Paryžiaus parodoje už lietuvių meistrų darbus buvo paskirtos 58 premijos, kurias pelnė 46 parodos dalyviai. O aukso medaliais buvo apdovanoti Buračas, Augustinas, Gavėnas, Kolupaila, Milaševičius, Naruševičius, Babickas, Orentas ir Skrinskas, taip pat pati Fotomėgėjų draugija.

Ilgiau nei septynerius metus trukusį mėgėjiškos meninės fotografijos (kaip ir daugelio kitų nepriklausomoje Lietuvoje buvusių organizacijų) gyvavimą nutraukė sovietinė okupacija. Sovietinis vidaus reikalų ministras Aleksandras Gudaitis-Guzevičius savo įsakymu ilgiems metams sustabdė Lietuvos meninės fotografijos raidą. Buvo sustabdyta reikšminga veikla – rūpinimasis lietuviškos meninės fotografijos sklaida užsienyje, ši meno sritis įsitvirtino periodinių leidinių puslapiuose, pasirodė pirmieji fotografijos vadovėliai, katalogai  ir kt.

Po Antrojo pasaulinio karo tebesitęsiant sovietinei okupacijai, vėliau – įsigalint stagnacijai, naujo fotografijos pakilimo teko ilgai laukti. Tik prasidėjus vadinamajam atšilimui, 1969-aisiais, buvo leista įkurti Lietuvos fotografijos meno draugiją. Net 20 metų tokia organizacija buvo vienintelė visoje SSRS. Vėliau ji buvo reorganizuota į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Ši organizacija sėkmingai tęsia prieškario Lietuvos fotomėgėjų veiklą, ją įvairina ir turtina. Tai – gausios parodos, leidiniai, susitikimai su visuomene ir kt. O minėjimo dieną Fotografijos galerijoje buvo atidaryta jubiliejinė paroda, kurioje eksponuoti prieškario fotomeno meistrų darbai.

Išvažinėjo tūkstančius kilometrų

Greta žymių dabarties fotomenininkų tvirtai stovi A. Aleksandravičius. Minėjimo metu buvo pristatytas jo fotomeno leidinys „Paskutinieji LDK piliečiai“. Apie jį kalbėjo fotomeno žinovai, pats autorius. Algimantas, besigilindamas į Lietuvos kunigaikštystės praeitį, Lietuvoje, Baltarusijoje bei Ukrainoje ieškodamas buvusios Lietuvos valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros pėdsakų, negalėjo nepastebėti ir fotografijose neužfiksuoti paskutiniaisiais šios valstybės piliečiais save laikiusių, Lietuvos bajoriškas ir pilietines tradicijas tęsusių Adomo Mickevičiaus ir Česlovo Milošo gyvenimo žymių. Autorius plačiai aprėpė A. Mickevičiaus gyventas vietas nuo gimtosios Zaosės dvarelio iki mokslų Naugarduke, studijų Vilniuje ar dėstymo Kaune ir tremties Paryžiuje. Nobelio premijos laureato Č. Milošo pėdsakų A. Aleksandravičius ieškojo Šateikių dvarelio liepų alėjoje prie it veidrodis spindinčios kūdros, senelių ir giminių kapų Šventybrastyje, tarp išlakių Isos slėnio ąžuolų, Kunatų dvare Krasnogrūdoje, paskutinėje prieglobsčio vietoje Krokuvos Šv. Stanislovo bažnyčios kriptoje ir dar daugybėje kitų su poeto gyvenimu susijusių vietų.

Fotomenininkas yra gerai susipažinęs su A. Mickevičiaus, Č. Milošo gyvenimu, kūryba, ištyrinėjęs gausybę jų paliktų pėdsakų, ne kartą lankęsis poetų gimtinėse ar bent kiek su jų gyvenimu susijusiose vietovėse, išvažinėjęs ne vieną tūkstantį kilometrų. Daugybėje fotografijų autorius nuoširdžiai pasakoja apie iškilius lietuvių kilmės lenkų kūrėjus, visą gyvenimą ieškojusius kelio prie savo genties, nuolat kreipusius žvilgsnius į senąją Lietuvą, idealizuotą ir poetizuotą juos kankinusiu ilgesiu.

Kaunas

© 2013 „XXI amžius“