2013 m. liepos 19 d.    
Nr. 29
(2053)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prisimename S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ščecine
sveikinasi su Kauno arkivyskupu Sigitu
Tamkevičiumi ir kitais vyskupais

Sukako 80 metų, kai 1933 m. liepos 15 d. legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas iš Beneto oro uosto Niujorke per Atlanto vandenyną išskrido į Lietuvą. Pakilimas buvo sudėtingas, nes specialiai skrydžiui perdirbtas lėktuvas buvo perkrautas degalų. Lakūnai su lėktuvu „Lituanica“ nenusileidę ore išbuvo 37 valandas 11 minučių. Po pusantros dienos pasiekusi tuometinės Vokietijos teritoriją, Soldino apylinkėse „Lituanica“ sudužo, o abu lakūnai žuvo. Iki katastrofos vietos lakūnai nuskrido 6411 kilometrų. Iki tikslo lakūnams buvo likę viso labo apie 800 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lakūnai turėjo nusileisti Kaune, dabartiniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kur jų laukė tūkstančiai kauniečių. Tikslios katastrofos aplinkybės iki šiol nėra žinomos. Prieškario Lietuvos specialistai nustatė, kad „Lituanica“ nukrito dėl blogo oro ir variklio defekto. Spėjama, kad Soldino miško viršūnės lakūnams galėjo atrodyti kaip nusileidimui tinkama pieva. Nepaisant ekspertų išvadų, sovietmečiu buvo populiari versija, kad „Lituanicą“ sušaudė naciai. Sudėtingas skrydis per Atlantą sulaukė prieškario žiniasklaidos reakcijos, o S. Darius ir S. Girėnas tapo Lietuvos didvyriais, kurių kūnai buvo balzamuoti ir iki karo laikyti specialiai jiems įrengtame mauzoliejuje. Taigi versijos dėl nelaimės priežasčių nuolat kito, tačiau dabar specialistai teigia, kad lėktuvas nukrito dėl variklio defekto, blogų oro sąlygų ir netinkamai pasirinktos nusileidimo vietos.


Pasaulio lietuvių suvažiavimas Kaune

Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto salėje, pirmadienį ir antradienį vyko kasmetinis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas. Jis Kaune buvo surengtas pirmą kartą – PLB valdyba tokį sprendimą priėmė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio proga.

PLB pirmininkė Danguolė Navickienė pirmojoje suvažiavimo dalyje aptarė svarbiausius XIV valdybos prioritetus, akcentavo vertybes, kurias perdavė dar prieš 64 metus sukurta Lietuvių chartija. Kaip pagrindinį kadencijos klausimą ji įvardijo pilietybės problemą. Susirinkusiems šalių atstovams PLB vadovė pateikė trumpą santrauką apie tai, kas dėjosi Lietuvoje per pastaruosius metus kovojant dėl dvigubos pilietybės. Pirmininkė pasisakė, jog sieks kovoti už teisę pateikti savo formuluotę referendume. PLB vadovės nuomone, rengiant referendumą, jis nelaimėtinas dėl pernelyg sudėtingų galimybių. Į referendumą turi ateiti daugiau nei pusė registruotų Lietuvos balsuotojų, o už dvigubos pilietybės įteisinimą turi pasisakyti 50 procentų visų balsuotojų (o ne balsuojančiųjų). Taigi, kiekvienas žmogus turi pritarti ir tai neįvyks, net nepasirodys tiek balsuotojų. D. Navickienė teigė, kad referendumas turbūt netgi neįvyktų, nes neateitų pakankamai balsavimo teisę turinčių žmonių. PLB vadovė mano, kad dvigubą pilietybę galima paprasčiau bandyti įteisinti įstatymais. Šiemet Konstitucinis teismas paskelbė, kad nepakeitus Konstitucijos, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę. Toks išaiškinimas reiškia, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti, tik jei referendumu būtų pakeista Konstitucija.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija