Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Rašytojo surengti Tarmių atlaidai

Savo kūrybos skaitymus pradėjo miškininkas ir ornitologas, Novaraisčio draustinio iniciatorius Antanas Aleknonis su žmona Eugenija. Kairėje tarp klausytojų ir Romas Sadauskas

Jau ketvirtus metus į Tarmių atlaidus savo sodyboje bendraminčius sukvietė rašytojas Romas Sadauskas. Pasak jau dvi knygas dzūkų tarme išleidusio rašytojo, tarmės turtina kalbą ir žmones – tai jis tvirtai žinojo ir be paskelbtų Tarmių metų.

Daiva Červokienė

Susitikimai rašytojo sodyboje

Rašytojas Romas Sadauskas, gimęs Marijampolėje, mokęsis Veisiejuose, o vidurinę mokyklą baigęs Druskininkuose, aštuntą vasarą leidžia savo sodyboje Demeniškių kaime, Lazdijų rajone. Pagalvotum, kad jis pabėgo nuo miesto šurmulio į kūrybinės vienatvės salą. Beje, rašytojas neslepia, kad nors čia daug dirba fiziškai, nes net nušienauti žolę nelengva rasti talkininkų, beveik visi pastarųjų metų jo kūriniai gimsta būtent Demeniškėse.

Laikas ir žmonės

Pasveikino puodžių karalių

Gitana Kudulienė

Bronių Radecką (kairėje) sveikina Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras ir Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus

Visą popietę kuršėniškio Broniaus Radecko namo kieme skambėjo dainos, armonikos melodijos ir sveikinimo žodžiai. Su garbingu 95 metų jubiliejumi Kuršėnų miesto garbės pilietį, trečiąjį Lietuvos puodžių karalių, tautodailininką, pirmojo keramikos muziejaus šalyje įkūrėją Bronių Radecką sveikino giminės, draugai, bičiuliai, valdžios vyrai.

Pasiramsčiuodamas lazdele, prilaikomas patikimų rankų B. Radeckas žengė iš namo į kiemą, atsisėdo ant kėdės ir juokaudamas tarė, jog galima pradėti. Tautodailininkų kolektyvas „Margulis“ iš dūšios užtraukė jubiliatui pritaikytą dainą „O kieno žali sodai“. Specialiai B. Radeckui buvo išausta tautinė juosta. Ja garbųjį jubiliatą apjuosė Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras, gėlių įteikė savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus. Pasveikino kolegą ir šventėje dalyvavę trys puodžių karaliai: Regina Mataitienė, Vytautas Valiušis, Algimantas Tamašauskas. Menotyrininko prof. Vytenio Rimkaus ir jo žmonos Česlavos sveikinimas prajuokino Bronių Radecką. Jie minutei sugrįžo į senus laikus, kai važiuota į Maskvą... „O! Buvo įdomūs laikai, – nusijuokė jubiliatas. – Dabar esame nurimę“. Susirinkusieji puikiai suprato, kokias linksmybes galvoje turėjo bičiuliai.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19)

Kun. K. Žitkaus tikybos vadovėlis „Tikiu“ ketvirtajam pradinės mokyklos skyriui (1942 metais Valstybinės leidyklos Kaune išleistas ketvirtasis pataisytas leidimas).

„Džiaukis, sese, žodžio sielą tu radai...“

Maloni Kolege,

gavęs „Neužmirštuolių skliautą“, varčiau, skaičiau ir džiaugiausi, gėrėjausi, gyriau pats sau ir susitikęs vietinius kolegas, koleges.

Ir kaip vėzdu į galvą ne tik autorei, bet ir jos skaitytojas gavo, kai „Pergalės“ nr. 5 buvo atspausta Donatos Mitaitės (pirmą kartą man girdima „kritikė“), ištisai neigiama, užgaunanti ne tik knygos autorę, bet pašiepianti, pasmerkianti ir visą mirtingąją mūsų vyresniųjų bei jaunesnių poetų kūrybą, neišskyrus nė Putino, Baltrušaičio, Juškaičio, Cieškaitės... Atrodė, lyg kritikė būtų pasamdyta išeivijoje jiems nepatinkančių, ne jų srovės žmonių – akiratininkų ir metmenininkų – suniekinti tokią poeziją ne tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje. (Tie super-literatai išleido ir Lietuvoje savo „literatūros vertinimų“ knygą, apie kurią neiškentė tiesaus žodžio nepasakęs K. Nastopka. Bet čia vėl būtų, kita, atskira kalba...).