Kurianti
Lietuva

2013 metai

Atmintis

Atlaidų metu prisimintas kunigas kraštietis

Pamaldų metu procesija ėjo miestelio gatvėmis Autorės nuotrauka

Liepos 21dieną Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje buvo švenčiami tituliniai atlaidai. Sumos šv. Mišias aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. mgr. Miroslavas Anuškevičius, kartu meldėsi Pumpėnų kun. Davidson Coelho De Castro IVE ir Paįstrio klebonas, garbės kanauninkas Pranciškus Benediktas Tamulionis. Pamaldų metu procesija ėjo miestelio gatvėmis.

Atmintis

Turtingas dvasinių vertybių  artėja prie savo būties šaltinio

Marija Remienė

Kun. prof. dr. Kęstutis Antanas Trimakas Algimanto Žižiūno nuotrauka

Malonūs žodžiai yra trumpi ir lengvai pasakomi, tačiau jų aidas amžinas.

Motina Teresė

Apie žmogų, draugą ir kunigą galima parašyti labai daug arba labai mažai. Asmeniui būdinga nepakartojama jėga, kurią Dievo Sūnus teikia kiekvienam žmogui. Apskritai žmoguje glūdi didi dvasinė jėga. Jis gyvena, dirba, kenčia, kuria, myli, klumpa bei keliasi ir kartu yra mūsų visuomenėje. Ypatingą dvasinę malonę ir nepakartojamą jėgą turi kun. prof. dr. Kęstutis Antanas Trimakas.

Su kun. K. Trimaku artimiau susipažinau, kai man teko vadovauti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos rėmėjams Čikagoje 1960 metais. Jis buvo mūsų rėmėjų dvasios vadovas, o jo mama (jis ją vadino Mamune) tapo vienuole; įstojo į tą kongregaciją, kurioje jau buvo mano sesutė Irena Margarita. Taip prasidėjo bendri darbai, rūpesčiai su rėmėjais ir seserų įsikūrimu Putname.

Kai mano sesutė mokėsi gimnazijoje Vokietijoje, buvo aktyvi ateitininkų organizacijos narė. Ji nepraleido nė vienos ateitininkų išvykos ar stovyklos. Jaunas gimnazistas K. Trimakas mokėsi Miuncheno lietuviškoje gimnazijoje, bet bendri ateitininkų suvažiavimai bei stovyklos buvo geros progos susipažinti su kitais gimnazijos ateitininkais. Sesutė dalinosi prisiminimais, kai ji su Kęstučiu, plaukdami ežere laivelyje, kūrė ateities gyvenimo planus. Ji pasisakė norinti tapti mokytoja ir įstoti į vienuolyną, o Kęstutis galvojo apie kunigystę. Jųdviejų jaunystės svajonės išsipildė: sesutė baigė mokslus Amerikoje, daug metų mokytojavo, įstojo į vienuolyną, o Kęstutis tapo kunigu.

Atmintis

Kun. Kęstučio Trimako laiškai

Skaitytojams pateikiame keletą kun. K. Trimako laiškų, rašytų „XXI amžiaus“ vyr. redaktoriui Edvardui Šiugždai, ištraukų. Laiškuose ryškus profesoriaus susirūpinimas dėl katalikiškos spaudos Lietuvoje ir pastoracijos išeivijoje, o pasakodamas apie savo sveikatą bei apie kai kurias savo nesėkmes kunigas išreiškia gilų pasitikėjimą Dievo globa. Savo dvasinę stiprybę ir rūpestį katalikų spauda rodė ir sunkiai sirgdamas, ir perkopęs aštuoniasdešimtmetį.

Kronika

Vasaros vaidinimai

RIETAVAS. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus kiemelyje vyko mėgėjų teatrų festivalis „Rietavo vasaros vaidinimai – 2013“. Jis sukvietė kolektyvus iš Biržų ir Jurbarko. Biržų kultūros centro mėgėjų teatras suvaidino V. Vorienės komediją „Cirkas be pinigų“ (rež. Vita Vorienė), Jurbarko Konstantino Glinskio teatras parodė J. Skinskio „Moters kerštas“ (rež. Danutė Samienė). Atridenęs simbolinį laiko ratą, festivalį atidarė Rietavo savivaldybės kultūros centro mėgėjų teatro kolektyvas, parodydamas B. Sruogos spektaklį „Pagunda“ (rež. Vincas Andriuška). Spektakliai susilaukė gausaus žiūrovų dėmesio ir plojimų.

Kronika

Festivalis be svaigalų

NAISIAI. Antrąjį liepos savaitgalį kelias į čia vedė tuos, kurie nori pamatyti pavyzdingai tvarkomą Lietuvos kaimą ir patirti daug džiaugsmo akimirkų, praleisti laiką blaivioje, sveiką gyvenseną propaguojančioje aplinkoje. Šiais metais nuo 2010-ųjų rengiamas „Naisių vasaros“ festivalis atkreipė ypatingą dėmesį į vaikus ir į jų situaciją Lietuvoje, į tai, kad vaikai tolsta nuo tėvų savo pasaulėžiūra, išsilavinimu ir tai yra viena didžiausių problemų. „Mes mažai bendraujame, neturime daug progų ir sąlygų bendrauti, nes visur turime lėkti ir suspėti su gyvenimo diktuojamu tempu“, – teigia festivalio sumanytojas Ramūnas Karbauskis. Dvi dienas vykusiame festivalyje veikė vaikų kūrybos stovykla, kurioje jie kūrė, žaidė, sportavo. Daugelis susirado naujų draugų. Festivalyje buvo rodomi spektakliai, vyko žemaitukų žirgų nacionalinės taurės varžybos, didingų riterių turnyras. Koncertavo garsūs Lietuvos muzikantai – Andrius Kulikauskas, Gintaras Šulinskas, Virgis Stakėnas, Erika ir Jurgis Didžiuliai su grupe, „Lemon Joy“, Linas Adomaitis, patriotinio roko grupė „Thundertale“ (Perkūno sakmė), Agnė Armoškaitė su Šv. Kristoforo orkestru, vadovaujamu maestro Donato Katkaus, ir kiti. Festivalio „Naisių vasara“ dalyviai iš visos Lietuvos vadovaudamiesi skambiu šūkiu – „Saugokime šeimą ir puoselėkime šeimos vertybes!“ – paruošė įsimintiną programą: festivalį vedė net trijų kartų atstovai, serialo „Naisių vasara“ aktoriai – Juozas Bindokas, Nijolė Mirončikaitė, Aurimas Žvinys, Elida Dubinskytė-Šimaitė ir Naisių jaunimo ansamblio pora. Festivalį „Naisių vasara“ papuošė ir svečiai iš užsienio – Šiauliuose vykusio tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ kolektyvai iš Čekijos ir Lenkijos, – buvo galima aplankyti veikiančius Baltų dievų, Inkilų, Šiaulių krašto literatūros muziejus.

Atmintis

Mirė aktorius Bronius Gražys

Eidamas 80-uosius metus šeštadienį mirė Klaipėdos dramos teatro aktorius Bronius Gražys. Jis gimė 1934 m. sausio 5 d. Nečionyse, Rokiškio apsk., 1956-aisiais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, 1968 metais – Aukštuosius režisūros kursus Mažajame teatre Maskvoje. 1956–1962 metais vaidino Marijampolės dramos teatre. Nuo 1963-iųjų – Klaipėdos dramos teatro aktorius, nuo 1968-ųjų – ir režisierius. 1973–1991 metais dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, nuo 1992-ųjų – Klaipėdos universitete, nuo 1997-ųjų – ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. Daugiau nei per 50 kūrybos metų B. Gražys sukūrė per 150 vaidmenų. Yra sukūręs ne vieną įsimintiną vaidmenį kino ir televizijos filmuose: Dariaus patėvis („Skrydis per Atlantą“), Acus („Šienapjūtė“), Profesorius („Valentina“). Didžiulis B. Gražio įnašas į Klaipėdos dramos teatro kūrybinį gyvenimą – jo režisuoti pastatymai, tarp kurių E. Raneto „Kriminalinis tango“, K. Binkio „Atžalynas“, J. Grušo „Barbora Radvilaitė“, R. Samulevičiaus „Nebylys“ (pagal Vaižgantą), J. B. Moljero „Tartiufas“, N. Saimono „Keistuoliai iš varjetė“, S. Maršako „Katės namai“ ir dar daug kitų. Visus 50 kūrybinės veiklos metų B. Gražys buvo aktyvus lietuvių rašytojų, poetų kūrinių propaguotojas (scenaristas, režisierius ir skaitovas). Ketvirtį amžiaus B. Gražys kūrė scenarijus, ruošė projektus ir režisavo Klaipėdoje Jūros, Dainų, Sporto, Rašytojų ir poetų, Medikų šventes, Tarptautinės teatro dienos renginius. Nuo 2001-ųjų B. Gražys – Klaipėdos universiteto docentas. Daugiau nei tris dešimtmečius dėstė vaidybos, režisūros ir grimo pagrindus choreografijos specialybės studentams, paruošė ir išleido „Grimo pagrindus“ – metodinę knygą aukštųjų mokyklų meno fakulteto studentams bei pedagogams. Dirbdamas su studentais yra sukūręs spektaklių. Aktorius yra ir kelių poezijos rinkinių autorius. Išleido knygas „Žvyrkeliai“, „Išskridę paukščiai“, „Rieda saulė vakarop“, „Spalvoti stikliukai“, „Delnai“, „Sonetai, portretai ir haiku“. B. Gražys buvo žinomas ir kaip tapytojas, dailės darbų kolekcionierius. Jis kuravo Klaipėdos ir Respublikos dailininkų darbų parodas, pats tapė, yra surengęs 38 tapybos, asambliažų bei koliažų autorines ir kolektyvines parodas Lietuvoje bei užsienyje. Daugiau nei 30 metų B. Gražys buvo Klaipėdos dramos teatro meno tarybos narys, Lietuvos teatro sąjungos prezidiumo narys, Klaipėdos miesto dramos sekcijos pirmininkas. Aktorius buvo Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatas. Už nuopelnus nacionalinio teatro menui 1984 metais aktoriui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. 2007 metais B. Gražys apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ ir Sausio 13-osios atminimo medaliu.