2013 m. rugpjūčio 30 d.    
Nr. 32
(2056)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Tikėjimo aidas

Šv. Onos atlaidų procesija Liepalingyje

LEIPALINGIS. Šv. Onos atlaidai Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje – vieni gražiausių ir sulaukia daugybės maldininkų. Liepos 28 dieną, sekmadienį, Dievas padovanojo gražų orą. Klebonas kun. Paulius Marčiulionis džiaugėsi ir dėkojo Dievui už gausiai susirinkusius tikinčiuosius ir svečius kunigus. Votyvos šv. Mišias aukojo klebono kurso draugas, Vilniaus įgulos kapelionato ir Marijampolės įgulos kapelionato kapelionas mjr. kun. Edvardas Baniulis. Šv. Mišiose giedojo jaunimo choras. Prieš Sumą vyko Švč. Sakramento garbinimas, procesija aplink bažnyčią. Šv. Mišias aukojo kun. Julius Sasnauskas OFM. Giedojo Sumos choras. Abiejų chorų vadovas – Algis Sakavičius. Išpažinčių klausė Kučiūnų Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Jonas Povilaitis.

Sumos Mišiose pamokslą sakęs kun. J. Sasnauskas OFM prisiminė savo senelės žodžius apie šv. Oną, kuri pasitinka „su duona ir uoga, ir nugara nuoga“. Kol ta duona patenka ant kasdienio stalo, žmogui tenka nemažai paprakaituoti. Dvasininkas kalbėjo, jog kunigai irgi prakaituoja, kad galėtų nešti Dievo Žodį ir padėti visiems būti nešamiems į Dangų, nors ir nelabai esame tam pasiruošę. Atlaidus verta švęsti, nes tai, ką čia gauname, priimame, išgyvename, prasiverš pro bažnyčios duris, padės atgaivinti ir kitų gyvenimą. Kunigas paminėjo, kad šventėje esame dėl to, kad kažkas mus pamokė, nukreipė, vedė. Labai gražu, kada švęsti atlaidų sugrįžtama į bažnyčią, kurioje gavome Krikšto sakramentą. Jam įsimintinas vaikystėje matytas šv. Onos paveikslas, kur ji sėdi, ant kelių pasidėjusi knygą, ir ranka vedžioja raides. Šalia jos prie kojų prisiglaudusi buvo mažytė mergaitė Marija. Bažnyčia primena mokyklas, kuriose visi esame mokiniai, net ir kunigai. Popiežius Pranciškus kviečia: „Išeikite, neškite Gerąją Naujieną!“ Jis tai savo pavyzdžiu rodė dar būdamas kunigu, vyskupu, rodo ir dabar. Br. kun. Julius akcentavo, jog Evangelija turi būti nešama. Tai labai gražiai tarybiniais laikais darė mūsų močiutės, kurios mokė vaikus tikėjimo tiesų. „Gal šiandien mums, pasauliečiams, reikia aktyviai išeiti ir nešti Evangeliją, nes kunigų mažėja? Gal tokia Dievo valia?“, – klausė pamokslininkas ir sakė, kad nesunku pačiam ateiti į bažnyčią, bet labai sunku dirbti su vaikais, juos ilgiau išlaikyti bažnyčioje. Evangelija nesensta, nemiršta, tik kiekvienu metu yra savi žodžiai. Kunigą galima pakeisti, Evangelijos niekas nepavaduos. Gera per didžiąsias šventes matyti, jausti, kaip sukeliamas tikėjimo aidas. Tereikia tik išeiti iš klebonijos, zakristijos... Klausiame, ar jaunimui reikia Dievo? Dievas – paslaptis. Jaunimui tai labai svarbu. Visi turime tą žodį, kurį galime perduoti jaunam žmogui. Reikia kiekvienam tapti Evangelijos atspindžiu. Tik ji mus moko, kiek mes galime džiaugtis, dalintis. Kunigas ragino, kad tai, ką radome, ką gavome per atlaidus, širdimi pajautę neštume kaip Gerąją Naujieną. Pal. Jonas Paulius II tikėjimą pavadino nuotykiu, avantiūra. Turime nebijoti, nes esame reikalingi visi, kurie ištikimai lankome bažnyčią, meldžiamės. Kunigas klausė: „Jei dažniau vienas kitą pamatytume, vienas kitą užjaustume, dalintumės, gal ta Lietuva taip neišsibėgiotų?“ Baigdamas, jis palinkėjo, kad „tikėjimas veržtųsi per kraštus ir pasiektų kiekvieną žmogų“.

Po šv. Mišių žmonės neskubėjo skirstytis. Kalbėjosi, džiaugėsi, kad Dievas dar leido susitikti, pabūti Jo artumoje, pasidalinti savo džiaugsmais, rūpesčiais ir skausmais.

Alvyra Grėbliūnienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija