2013 m. rugsėjo 27 d.    
Nr. 35
(2059)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva

 

Šiame numeryje:

Grėsmė Dainų šventei

Jonas Noreika
ir trockistai

Seimo narė-tremtinė
N. Venckienė
atskleidė politikų
veidmainiškumą

Lietuva – Europoje
labiausiai nuo
komunistinio
totalitarizmo
nukentėjęs kraštas

Pašventintas
sakralinis muziejus

Mažoje parapijoje

„Motinos širdimi
pats Dievas mus myli“

Minimos mons.
Vytauto Kazlausko
penktosios
mirties metinės

Lietuvos Premjeras susitiko su Popiežiumi

Popiežiui Pranciškui Lietuvos
premjeras Algirdas Butkevičius
pristato dovaną – rankų darbo vėtrungę

Rugsėjo 19-ąją, ketvirtadienį, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius oficialaus vizito Vatikane metu su delegacija dalyvavo audiencijoje pas popiežių Pranciškų. Susitikime su Šventuoju Tėvu kalbėta apie dvišalius Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius, Bažnyčios atsinaujinimą Lietuvoje, aptarti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo bei Europos plėtros klausimai.

„Šventojo Tėvo nuoširdumas ir paprastumas ypatingai žavi Lietuvos žmones. Labai vertiname mūsų dvišalius santykius su Šventuoju Sostu. Su didele pagarba prisimename Šventojo Sosto paramą sovietinės okupacijos laikotarpiu. Krikščioniškasis tikėjimas padėjo lietuvių tautai kurti ir stiprinti savo valstybę, perimti krikščioniškosios Europos kultūrą, suteikė jėgų pakelti sunkius istorijos išbandymus“, – kalbėjo premjeras A. Butkevičius. Kalbėdamas su popiežiumi Pranciškumi, Lietuvos Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, jog Lietuva yra pasirašiusi ir ratifikavusi pagrindinius dvišalius susitarimus dėl Bažnyčios padėties, o pastaruoju metu vyksta itin teigiamas Lietuvos Katalikų Bažnyčiai atsinaujinimas – per trejus metus Lietuvoje paskirti šeši nauji vyskupai. Susitikime kalbėta skurdo ir socialinės atskirties mažinimo klausimais. Abi pusės sutiko, kad žmonės, kuriems yra būtina pagalba, ją turi gauti nepriklausomai nuo to, kokia sunki bebūtų šalies ekonominė padėtis.


Gyva tautos istorija – išsaugota nepriklausoma valstybė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
su „Misija Sibiras“ dalyviais
Džojos Gundos Barysaitės
(president.lt) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su lietuvių tremties vietas ir kapines Sibire tvarkančiais projekto „Misija Sibiras“ ir bendrijos „Lemtis“ atstovais bei Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos mokiniais. Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną šalies vadovė diskutavo apie pilietiškumo ugdymą ir istorinės atminties išsaugojimo svarbą. „Ypatingų mūsų visų pastangų reikia ne tik laisvei apginti, bet ir jos istorinei atminčiai išsaugoti. Kol bus gyva tautos istorija, tol turėsime nepriklausomą valstybę. Todėl puoselėkime, domėkimės ir saugokime ją, kad galėtumėme mūsų tautos istorinę atmintį perduoti visoms ateities kartoms“, – sakė šalies vadovė.


Popiežius iškelia kunigo misionieriaus tarnystę

Mindaugas BUIKA

„Kunigo kaubojaus“ tarnystė

Įsimintina beatifikacija Argentinoje

Popiežiui Pranciškui šiomis dienomis paminėjus savosios kunigystės 60-ąsias metines (šventimus gimtojoje Argentinoje jėzuitas kunigas Chorche Marijus Bergoljas (Jorge Mario Bergoglio) priėmė 1953 m. rugsėjo 21 d., o vėliau tapo Buenos Airių arkivyskupu ir kardinolu) labai tinka vėl prisiminti jo aktualų mokymą apie dvasinio luomo paskirtį „išeiti iš savęs“ šiuolaikinės sekuliarizuotos visuomenės evangelizacijos ir pastoracijos tarnystėje. Gera proga tam būtų susipažinimas su Šventojo Tėvo laišku Argentinos vyskupams, kuris buvo paskelbtas pasitinkant atsidavusia sielovada ir šventumu išgarsėjusio argentiniečio kunigo Chozės Gabrieliaus Bročero (Jose Gabriel Brochero) beatifikaciją. Šis dvasininkas, kurio paskelbimo palaimintuoju apeigoms rugsėjo 14 dieną Argentinoje vadovavo iš Vatikano atvykęs Popiežiaus deleguotas atstovas Šventųjų bylų tyrimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) SDB, XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje nepaliaujamai rūpinosi užmirštų ir sunkiai pasiekiamų Argentinos kalnų regionų paprastų kaimo žmonių dvasine gerove. Kitaip sakant, savo misijų pašaukimą naujasis palaimintasis įgyvendino tomis sąlygomis, kurias popiežius Pranciškus, pabrėždamas tos veiklos prioritetinę reikšmę šių dienų Bažnyčiai, vadina geografiniais ir egzistencijos pakraščiais.


Turtingi per Jo neturtą

Kun. Vytenis Vaškelis

Evangelijos palyginimo apie turtuolį bei elgetą Lozorių priešprieša sulaužo laiko tėkmės rėmus ir atveria transcendentinės tikrovės duris. Be paliovos augantis ekscentriškas turtuolio šykštumas ne tik paniekina paliegusio skurdžiaus viduje gyvenantį Kristų, bet jį patį veda susinaikinimo keliu, nes, sąmoningai būdamas be Jo, žmogus iššvaisto visus dovanoto prigimtinio gyvenimo išteklius ir, po mirties atsidūręs amžinybėje, išvysta lemtingą savo egzistencinio nuogumo gėdą. Jis nieko neturi, kas galėtų būti verta nutyrinimo skaistykloje ir atnaujinto gyvenimo danguje.


Vardinės plokštės žuvusiesiems partizanams atminti

Vardinės partizanų marmurinės plokštės

PANEMUNIS. Rugpjūčio 17 dieną prie Šv. Trejybės bažnyčios prieigų gausiai rinkosi ir rikiavosi Lietuvos Šaulių sąjungos jaunieji šauliai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) nariai, partizanai, tremtiniai, savanoriai, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) atstovai, svečiai iš Latvijos – jaunsargiai, miestelio visuomenė ir kiti svečiai. Visi laukė atvykstančio Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko, o jo sulaukusi visa palyda gėlėmis nuklotu taku sugužėjo į miestelio šventovę. Joje šv. Mišias kartu su vyskupu J. Kaunecku aukojo ir mons. Alfonsas Svarinskas. Bažnyčios stovuose parimo LLKS ir Rokiškio tremtinių bendrijos, Šaulių sąjungos ir svečių iš Latvijos vėliavos. Šv. Mišiose dalyvavo svečiai: Seimo narė Rasa Juknevičienė, Lietuvos Šaulių sajungos vadas atsargos pulkininkas Antanas Plieskis, prof. Danielius Gužas ir kiti. Iškilmingą, patriotinį pamokslą, prisimindamas savo vaikystę ir jaunystę, pasakė vyskupas J. Kauneckas. Po šv. Mišių, Panevėžio orkestrui grojant maršą, visi patraukė prie partizanams atminti skirto paminklo „Angelas“. Dalyvių eisenos kolona nutįso kelis šimtus metrų. Dalyvavo daug jaunimo. Iš tolo bolavo didingas, nulenkęs galvą ir išskleidęs sparnus Angelas. Prasidėjo iškilmingas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę šiame krašte 1944–1954 metais minėjimas ir kovotojų, įrašytų marmuro plokštėse, atminimo pagerbimas. Buvo pristatyti šventės dalyviai.


Ekspedicija po lietuvių kalinimo ir tremties vietas Permės srityje

Ekspedicijos dalyviai Galiašoro kapinėse

Vasaros pabaigoje iš dar vienos ekspedicijos Rusijoje grįžo bendrijos „Lemtis“ nariai. Kartu su Mažeikių rajono Židikų M. Pečkauskaitės vidurinės mokyklos auklėtiniais ir mokytojais jie keliavo į Permės sritį (buv. Molotovo). Dešimties asmenų grupė per dvi savaites trukusią ekspediciją lankė tremties ir kalinimo vietas, tvarkė išlikusias kapines, domėjosi istorine praeitimi.


Už tikrai laisvą Lietuvą

Loreta Kalnikaitė

Renginio dalyviai Varniuose
prie Šv. Aleksandro bažnyčios

Saulėtą rugpjūčio 24 osios rytą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS)  Šilalės filialo nariai, Pajūrio Stanislovo Biržiškio ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijų jaunieji šauliai, vadovaujami mokytojų Algimanto Dragūno ir Ernesto Burčo, vyko į Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio žūties 60-ųjų metinių minėjimą Varniuose. Kelias į Varnius – Žemaičių partizanų apygardos teritorija ir Kęstučio partizanų apygardos teritorijos pakraštys. Narsiuosius laisvės kovų didvyrius čia priminė paminklai: Dvarviečių kaime – Kęstučio partizanų apygardos Butigeidžio rinktinės vadui Jonui Kentrai-Rūteniui, Laukuvoje, gimnazijos sodelyje, – partizanei Irenai Petkutei-Neringai, Vabalų ir Getautiškės kaimuose atminimo ženklai 1950 metais už Tėvynės laisvę žuvusiems partizanams ir Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo gimtinė.


Kauno arkivyskupijoje

Jurbarko dekanate

Šventė miestelio 700 metų jubiliejų

Kunigai Audrius Giedraitis ir Egidijus
Periokas laimina Skirsnemunės
700 metų jubiliejaus akmenį

SKIRSNEMUNĖ. Rugpjūčio 24–25 dienomis miestelyje šurmuliavo minios žmonių. Čia buvo minimas Skirsnemunės 700-ųjų metinių jubiliejus ir Šv. Jurgio bažnyčios 110-osios metinės bei tradiciniai Šv. Baltramiejaus atlaidai. Renginių ir reginių gausa nustebino ne vieną. Kaip patys skirsnemuniškiai sakė, tokios šventės miestelyje per savo gyvenimą jie dar nebuvo matę.


Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Šventė prie stoties

Klebonas kun. Albertas Kasperavičius
bendravo su buvusiais mugėje

Subačiaus stotis. Rugpjūčio 18-ąją miestelis minėjo savo 140 metų sukaktį. Stoties įkūrimo laikas skaičiuojamas nuo 1873 metų, kai čia buvo tiesiama Radviliškio–Daugpilio geležinkelio linija.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Jas aukojęs klebonas kun. teol. lic. Albertas Kasperavičius padėkojo gausiai susirinkusiems, paminėjo išėjusius į Amžinybę. Pamoksle jis akcentavo, jog bažnyčia statyta prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, kai maldos namai galėjo virsti sandėliu ar teatro scena. Dievo žodį skaitė kultūros namų režisierė Violeta Mičiulienė (ji  ir vedė visą šventę) ir seniūnas Vidmantas Paliulis. Tikinčiusiuos sužavėjo Panevėžio stilingos muzikos trio ir solistės Laimos Česlauskaitės pasirodymas.


Šventas melas

Kunigo Kazio Kavaliausko pėdsakų beieškant

Kun. Kazys Kavaliauskas
1956 metais

Du kunigai ir keli pasauliečiai buvo Izraelio apdovanoti medaliais, jiems suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. Šių žmonių vardai užrašyti garbingoje vietoje, Jad-Vašem sienoje Jeruzalėje.

Internete kaunietis Chaimas Bargmanas paskelbė du straipsnius: „Teisuolių pėdsakais“ ir „Trys paliudijimai“. Šiuose straipsniuose pasakojama tragiška žmonių gyvenimo atkarpa su laiminga pabaiga.

Nacistinės okupacijos metais Lietuvoje žydai buvo uždaromi į getus, o vėliau jų laukė liūdna pabaiga... Pakruojo rajono Pašvitinio miestelio žydai, taip pat ir žydo J. Šneiderio šeima, buvo suvaryti į Žagarės getą. Šneiderių šeimos galva pabėgo, gete liko jo šeima.

Kunigai K. Kavaliauskas ir J. Teišerskis ryžosi Šneiderių šeimos mergaitę Merą išgelbėti nuo žiaurios mirties. Kun. K. Kavaliauskas padėjo Merą išvesti iš geto ir su kun. J. Teišerskiu surado žmones, kurie ryžosi gelbėti žydų mergaitę.


Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Švč. Mergelės Marijos Karalienės atlaidai

Kun. Eimantas Novikas (centre)
su grupele Gyvojo rožinio
maldininkų iš Kyburių, Pasvalio,
Skrebotiškio parapijų

KYBURIAI. Rugpjūčio paskutinįjį sekmadienį čia švęsti Švč. Mergelės Marijos Karalienės tituliniai atlaidai. Jau ankstų rytą susitikę su Dievu ir Jį pagarbinę savo šeimose ar savo parapijų bažnyčiose , šviečiant pusiaudienio saulei, šventiškai pasipuošę, Pasvalio tikintieji rinkosi Vytauto Didžiojo aikštėje, kur laukė kultūros centro direktorės Danutės Breimelytės parūpintas autobusas bei nuoširdus jo vairuotojas Rimas. Kartu pakviestas keliauti ir pro šalį ėjęs pasvalietis Petras, kilęs iš Kiemėnų. Jis labai apsidžiaugė, kad galės nuvykti į atlaidus, pavaikščioti jaunystės takais. Autobusas stabtelėjo pakelėje ties Tetirvinais. Prie kaimo parduotuvės mūsų jau laukė Skrebotiškio parapijos Gyvojo rožinio būrelio rūpestingoji vadovė Verutė su savo maldininkėmis. O prie Nečionių kaimo į autobusą įsėdo Skrebotiškio kaimo siela, maldininkė Albinutė. Keliaudami į atlaidus, klausėmės pasakojimų apie Kyburių kaimo, bažnyčios istoriją bei apie iš šių vietų kilusių įžymių žmonių gyvenimus ir jų nuopelnus. Autobusas sustojo prie Kyburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios parapijos bažnyčios. Mus pasitiko šios parapijos tikintieji bei gražiai išpuošta bažnytėlė, kuri pastatyta 1927 metais, o ją projektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Į vidų kvietė pagrindiniame altoriuje spindintis šviesoje bei gėlėse Švč. M. Marijos paveikslas. Atvyko į atlaidų iškilmes maldininkų iš Daujėnų, Pasvalio, Skrebotiškio, Saločių. Čia buvo galima sutikti Pasvalio katalikių moterų draugijos narių, Marijos legiono maldininkių. Didžiausias būrys buvo Gyvojo rožinio kalbėtojų bei jaunimo. Atlaidų šventimas prasidėjo Adoracija, rožinio malda. Rožinį „Garbės slėpiniai“ vedė Skrebotiškio parapijos Gyvojo rožinio maldininkė Albinutė. Visus susirinkusius pasveikino šios parapijos klebonas kun. Eimantas Novikas. Šv. Mišių auka prasidėjo iškilminga procesija aplink bažnyčią. Šv. Mišias aukojo kun. Eimantas Novikas, koncelebravo Pasvalio dekanas kun. Algis Neverauskas. Atlaidų iškilmių metu visi meldėsi už Kyburių Švč. M. Marijos Angeliškosios parapiją, jaunimą bei Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio maldininkus. Homilijoje Pasvalio dekanas kun. A. Neverauskas ragino atlikti gerus darbus, nepamiršti ateiti į savo parapijos bažnyčią. Dekanas kalbėjo, kad kiekvieno tikinčiojo gyvenime atsiveria daugybė vartų į tikėjimo rūmus, ir kvietė pasirinkti pačius svarbiausius vartus – į Viešpaties pasaulį. Šv. Mišiose giedojo katechetės Renatos Kaziliūnienės vadovaujami vaikai.


Žmonių kančios ir... politikų pasismaginimai

Edvardas ŠIUGŽDA

Atsitiko tragiška nelaimė: prie Panevėžio nusikaltėlių išprievartauta mergina, vežama automobilio bagažinėje ją nužudyti, sukaupusi visas pastangas įstengė net tris kartus prisiskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC, tel. 112), tačiau pagalbos nei iš jo, nei iš policijos nesulaukė ir buvo gyva sudeginta automobilyje. Dabar ieškoma „priežasčių“, kodėl niekas neatėjo į pagalbą, barasi įvairios tarnybos, viršininkai ir politikai. Dėl kraupaus įvykio ieškoma BPC vadovo kaltės – juk BPC, išleidęs apie 20 mln. litų (beje, gautų iš ES), taip ir neįvedė į nelaimę patekusio žmogaus buvimo vietos nustatymo galimybės. Piktinamasi policijos nesugebėjimu apginti banditų užpultą žmogų, vykdomas tyrimas Policijos departamente. Ar policija padarė viską, ką galėjo, aiškinasi vidaus reikalų ministras, viceministras, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žimantas Pacevičius. Ministras D. A. Barakauskas pirmiausia apeliuoja į pačius Lietuvos žmones: esą maždaug kas tris valandas kažkas kažką žudo, kažkas kažką plėšia, kažkur įvyksta avarija ir žūsta žmonės, ir tų visų nelaimių ir nusikaltimų sustabdyti policija ir visos kitos tarnybos nepajėgia. Ministras, paprašytas pakomentuoti besitęsiančią liūdną statistiką, pirmiausia kalba apie visuomenės problemas: „Tai nuolat vyksta. Šeimyniniai konfliktai, nelaimingos meilės. Ir tai vyksta kiekvieną dieną, nes tai yra visuomenė. Kokia yra visuomenė, tokia yra situacija. Nepastatysi prie kiekvieno žmogaus po policininką“. Seimo Teisės komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas skėsčioja rankomis: „Aiškinsimės tokius atvejus“. Anot jo, be SIM kortelės, kaip buvo įvykyje prie Panevėžio, iš tiesų neįmanoma nustatyti telefono buvimo vietos. Aiškinamasi, ar mergina buvo nužudyta, ar užduso, ar sudegė gyva. Tik kas vėl iš to – moksleivė buvo nužudyta, patyrusi baisias kančias. Gal ir teisingai aiškina vidaus reikalų ministras D. Barakauskas, kad jis nesijaučia kaltas, nes nusikaltėliai buvo kaip mat sugauti. Ir vėl kas iš to – tik dar padaugės kalėjimuose sėdinčiųjų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija