Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kauno arkivyskupijoje

Jurbarko dekanate

Šventė miestelio 700 metų jubiliejų

Kunigai Audrius Giedraitis ir Egidijus Periokas laimina Skirsnemunės 700 metų jubiliejaus akmenį

Prie tašyto ąžuolo vartų į naująjį skverelį

SKIRSNEMUNĖ. Rugpjūčio 24–25 dienomis miestelyje šurmuliavo minios žmonių. Čia buvo minimas Skirsnemunės 700-ųjų metinių jubiliejus ir Šv. Jurgio bažnyčios 110-osios metinės bei tradiciniai Šv. Baltramiejaus atlaidai. Renginių ir reginių gausa nustebino ne vieną. Kaip patys skirsnemuniškiai sakė, tokios šventės miestelyje per savo gyvenimą jie dar nebuvo matę.

Šeštadienį šventė prasidėjo teatralizuota kvieslių eisena ryte. O Jurbarke per iškilmingą savivaldybės tarybos posėdį Krašto muziejaus „Židinio“ salėje kraštiečiui archeologui habilituotam daktarui Vytautui Urbanavičiui įteiktos Garbės piliečio regalijos. Vėliau atidengtas Skirsnemunės vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose 700 metų jubiliejui skirtas atminimo akmuo. Garbė perkirpti juostelę atiteko Jurbarko merui, buvusiam skirsnemuniečiui Ričardui Juškai, seniausiam Skirsnemunės gyventojui Jonui Armonui bei Skirsnemunės seniūnui Vladui Vainauskiui. Akmuo pastatytas neseniai įrengtame skverelyje, kurio projektą parengė skirsnemunietė architektė Gražina Gadliauskienė. Idėja – saulės laikrodžio įrengimas, prie kelio pastatyti tašyto ąžuolo vartai. Nuo Nemuno gatvės einant statmenai tai būtų vartai į praeitį, o nusigrįžus nuo paminklinio akmens ir atsistojus bei iškėlus rankas rodytų laiką, kuris veda į ateitį. Šešėlis, krisdamas nuo žmogaus kūno, esant saulėtai dienai, atstotų laikrodžio rodyklę. Skverelis kiekvienam praeiviui primins, kad Skirsnemunė yra viena iš seniausių bei turtinga savo istorine praeitimi Lietuvos vietovė.

Vėliau šventės dalyvių laukė istorijos konferencija „Skirsnemunės istorijos ir laiko ženklai“. Sveikinimo žodį tarė rajono meras R. Juška ir rajono savivaldybės ženklą „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ įteikė Sigitui Šileriui. Istorijos konferencijoje buvo sutikta knyga „Skirsnemunė“. Kad ji atsirastų, Jurbarko kultūros centras vykdė projektą „Knygos „Skirsnemunė“ leidyba. Skirsnemunės miestelio 700-ųjų metų jubiliejaus renginys“. Skirsnemuniškiai, knygos leidybai suaukojo daugiau kaip 3 tūkst. litų. Ją pristatė archeologas habil. dr. Vytautas Urbanavičius. Pranešimus konferencijoje skaitė: istorikas, dr. doc. Edmundas Rimša – „Skirsnemunės herbas“, Ona Bartusevičienė-Hermanaitė (Vokietija) – „Žvyrių vokiečiai“, habil. dr. prof. Arnoldas Piročkinas – „Skirsnemuniškių saviveika 1918–1940 metais“, Vytautas Naujokaitis – „Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia 1903–2013 metais“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė – „Kraštotyrinio tyrinėjimo prasmė XXI amžiuje“. Konferencijos pabaigoje pristatytas ir parodytas Janinos Sabataitienės filmas „Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia“, skirtas bažnyčios pastatymo 110-osioms metinėms.

Skirsnemunė ir jos apylinkės – itin lietuviškas kraštas, kuriame prieškariu virte virė kultūrinis gyvenimas: čia klestėjo chorai, orkestrai ir įvairios visuomeninės organizacijos, buvo rodomi spektakliai, leidžiama spauda (Skirsnemunės parapijos ir Krikščioniškojo mokslo brolijos laikraštis „Mūsų parapija“, leistas 1937–1939 metais), puoselėjami unikalūs laidojimo, amatų ir žvejybos papročiai, savita tarmė. Tautinio atgimimo laikais buvo rengiamasi statyti cemento fabriką, buvo vystoma pramonė. Viską sugriovė karas: vyko partizanų kovos su okupantais, trėmimai, vienkiemių ardymas, melioracija ir kiti baisumai, ilgam sutrikdę šios vietovės klestėjimą ir sutraukę kultūros paveldo saitus.

Lauko scenoje susirinkusius linksmino Jurbarko rajono kultūros įstaigų ir Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos meno kolektyvai, netrūko įvairių atrakcijų dideliam ir mažam. Kasmet Skirsnemunės šventes pagyvina organizuotos futbolo varžybos. Šiais metais stadione vyko keturių komandų turnyras: Skirsnemunės, Gelgaudiškio, Smalininkų ir Seredžiaus. Po įnirtingų kovų pirmąją vietą laimėjo Smalininkų komanda, skirsnemuniškiai liko antrieji.

Šventės dalyvius nustebino prieš kelis mėnesius susikūrusio Skirsnemunės teatro spektaklio „Trys mylimos“ (režisavo Birutė Šneiderienė) premjera. Šis meno mėgėjų teatras papasakojo meilės istoriją-komediją, niekuo nenusileisdamas profesionaliems aktoriams. Vakarinėje koncerto dalyje žiūrovus linksmino grupės „Vairas“ koncertas.

Šventę vainikavo fejerverkai ir įspūdingas kryžiuočių pilies sudeginimas. 5 metrų aukščio iš šiaudų pagamintos kryžiuočių pilies pašvaistė nušvietė visą miestelio parką ir privertė ne vieną aiktelėti iš susižavėjimo. Šeštadienio vakaras pasibaigė diskoteka.

Jubiliejiniai renginiai tęsėsi ir kitą dieną. Iš pat ryto Skirsnemunės gyventojai rinkosi į Šv. Baltramiejaus atlaidus. Šv. Mišias aukojo buvęs Skirsnemunės klebonas kun. Audrius Giedraitis. Giedojo Vilniaus Arkikatedros Bazilikos choras, vadovaujamas Juditos Taučaitės, vargonavo Bernardas Vasiliauskas. Po šv. Mišių choras surengė koncertą. Paskui visi pagerbė bažnyčios statytojo kun. Kazimiero Žekevičiaus atminimą.

Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčioje irgi vyko iškilmingos pamaldos. Koncertavo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras „Adoremus“, vadovaujamas Renatos Moraitės. Iš bažnyčių išėję skirsnemuniečiai dar neskubėjo į namus, nes Skirsnemunės mokyklos veidrodžių salėje buvo suruoštos vaišės. Salėje vėl buvo parodytas filmas „Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia“, skambėjo Sigito Tamošaičio bei kitų kraštiečių atliekami kūriniai.

Abi dienas veikė Audronės Vaivadienės fotodarbų paroda „Šalia Nemuno“.

Pagal skirsnemune.lt
Audronės Vaivadienės nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“