2013 m. spalio 4 d.    
Nr. 36
(2060)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Garliavos šturmo bylose teisinama policija ir prokuratūra

Kristina APANAVIČIŪTĖ

Kol Lietuvoje yra kilęs ažiotažas dėl Bendrojo pagalbos centro nesugebėjimo nustatyti žudomų žmonių buvimo vietų, prokuratūra su policija „keliasi reitingus“ politinėse Garliavos šturmo bylose. Pasižymėjęs objektyvumu ir nešališkumu teisėjas Aurelijus Rauckis po Kauno apygardos teismo sprendimo panaikinti jo nutarimą nutraukti administracinę teiseną įstatymų nepažeidusį Evelinai Paltanavičiūtei-Matjošaitienei persisuko kaip vėtrungė ir rugsėjo 24-ąją nubaudė vieną irgi niekuo nenusikaltusį Garliavos šturmo liudytoją Raimundą Čiegį net 400 litų bauda. Teisėjas savo nutarime visiškai išėjo iš administracinės teisenos ribų, ir nors Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius dar balandį nutarimu nustatė, jog R. Čiegis antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti teismo sprendimą prievarta paimti mažametę N. Venckienės globotinę netrukdė, uolusis teisėjas „nustatė“, jog R. Čiegis trukdė vykdyti teismo sprendimą, nors nebuvo kaltinamas trukdymu antstolės darbui. Kadangi negalima taikyti LR ATPK 187 str. 2 d. (teisėto policijos ar kito pareigūno reikalavimo neklausymas), jeigu pilietis neatlieka nieko neteisėto, todėl teisėjas galimai ir puolė gelbėti policininkus, kurie negrabiai ir nemokšiškai surašė dokumentus bei sudarė bylą be jokių įrodymų, vien pridėję vedamo už abiejų rankų R. Čiegio juodai baltą nuotrauką. Teisėjas, be to, nutarime dargi ir policininkų surašytą protokolą „pataiso“. Tai suponuoja mintį, jog byla iš viso turėjo būti grąžinta į instituciją. Negirdėtas dalykas, kad teismui nustačius, jog policija nesugebėjo išaiškinti faktinių aplinkybių, teismas ne bylą nutraukia ar grąžina ją papildyti, o pats taiso protokolą. Jeigu pilietis netrukdė antstolei vykdyti savo pareigų, tai policija neturėjo jokios teisės tą pilietį suimti.


Už ką Kauno hidroelektrinei – A. Brazausko vardas?

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad Kauno hidroelektrinė (KHE) būtų pavadinta Prezidento Algirdo Brazausko (1932–2010) vardu. Premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad vardas Mykolas iš elektrinės vardo išbrauktas, nes „buvo toks pageidavimas“. Tokį sprendimą pasiūlyta priimti Finansų ministerijai, kaip „Lietuvos energijos“ akcijų valdytojai. „Lietuvos energijai“ priklauso Kauno hidroelektrinė. 1958–1962 metais A. M. Brazauskas dalyvavo Kauno hidroelektrinės statyboje. Jis – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius. Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas, A. Brazauskas sparčiai kilo komunistų partijos hierarchijoje ir 1988-aisiais tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju – LKP CK I sekretoriumi. Kaip žinoma, Lietuvos komunistų partija – politinė partija, veikusi 1918–1991 metais ir buvusi vienintelė partija Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.), veikusi dėl savo ištikimybės okupantų valiai ir daugeliu atvejų buvusi visų tautos pavergimo akcijų ir represijų organizatorė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija