Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Audros stiklinėje, arba Kai gandai apie gandus vis dėlto pasitvirtina...

Edvardas ŠIUGŽDA

Praėjusi savaitė kai kuriems politikams pasirodė ypatingai baisi: Lietuvoje vyksta tikriausias perversmas. Išties trečiadienio vakarą Kėdainiuose vykusiame Darbo partijos (leiboristų) (DPL) tarybos posėdyje paaiškėjo, kad iš posto traukiasi Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys, o kartu (kadangi viena bėda – ne bėda, kaip ir vienas praradimas – dar ne praradimas) solidarizuodamasis su savo pirmuoju pavaduotoju V. Gapšiu sprendimą pasitraukti iš Seimo pirmininko posto priėmė ir Vydas Gedvilas. Esą Darbo partijos tarybos nariai viliasi, jog tokie sprendimai sušvelnins įtampą valdančioje koalicijoje. V. Gapšio siūlymu laikinąja partijos vadove buvo patvirtinta Loreta Graužinienė. Būdama partijos vadove ji taip pat siūloma į Seimo pirmininkės postą. Tokį sprendimą palaiko ir partijos nariai, ir koalicijos partneriai Seime. Viskas surikiuota, viskas sutvarkyta. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, sakydamas, kad V. Gedvilo pasitraukimas jį nustebino, kartu džiaugėsi, kad partijos pirmininkas V. Gapšys priėmė „civilizuotą sprendimą“ trauktis ir iš Seimo vicepirmininko posto, ir suspenduoti partijos pirmininko pareigas, kol nesibaigė teisminiai procesai. V. Uspaskichas iš džiaugsmo V. Gapšiui užleido netgi Seimo frakcijos seniūno kėdę. Paskiau, kai A. Kubilius su E. Masiuliu puolė V. Gedvilą, mesdami jam priekaištus, kad jis, spaudžiamas V. Uspaskicho, vykdo perversmą, V. Gedvilas aiškino, jog turi ambicingesnių planų – tapti Europos Parlamento nariu. Tai patvirtino ir pats V. Gedvilas. Kurgi ne! Juk, kaip aiškina patys Lietuvos europarlamentarai, tokių pinigų už savo tarnystę EP Lietuvoje niekas negauna – per metus uždirba net milijoną, ko „neuždirba“ didžiausių ir galingiausių valdiškų ar privačių bendrovių vadovai . Į Europos Parlamentą politikai šiais laikais veržiasi dar labiau nei į Seimo Pirmininko, premjero ar net prezidento postą – juk per metus tas milijonas „uždirbamas“ vien tik nuvažiuojant du kartus per savaitę į Briuselį ir kartą per mėnesį keturioms į dienoms į Strasbūrą.

Tokios netikėtos žinios apie „persitvarkymus“ sukrėtė ne tik Darbo partijos tarybos narius, trečiadienio vakarą dalyvavusius pasitarime Kėdainiuose, bet dar labiau – Seimo opoziciją, kuri, kiek įmanoma, puolė prieštarauti DPL ir visos valdančiosios koalicijos numatytiems sprendimams pakeisti Seimo vadovybę. Ketvirtadienio posėdis vyko audringai, ir raštu perteikti ypatingai sunku. Andriui Kubiliui, Kęstučiui Masiuliui ir Eligijui Masiuliui šis atsistatydinimas pasirodė esąs pasaulio pabaiga. Nors tas „mūšis“ tebuvo viso labo tik audra stiklinėje, skeryčiojimasis rankomis mūšyje, kurio baigtis jau buvo aiški. Konservatoriai darbiečius vadino cinikais, patį V. Uspaskichą – patronu iš Maskvos, o „tvarkietis“Andrius Mazuronis pabandė nustatyti konservatoriams diagnozę – tai asmenybės susidvejinimas. „Tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis, ragindamas palaikyti V. Gedvilo prašymą, opozicijos atstovus, nepritariančius tokiam siūlymui, vadino intrigantais ir „užkulisinės politikos meistrais ir krikštatėviais“, nes V. Gedvilas savo sprendimą priėmė „vardan Lietuvos, vardan stabilios valdančiosios daugumos“, o konservatoriams-krikščionims demokratams patarė kuo greičiau bėgti į bažnyčią ir „klauptis prašant atleidimo“ už veidmainiškumą. A. Kubilius pabrėžė netikintis oficialia V. Gedvilo pasitraukimo versija ir pašiepė „darbiečių“ teiginius apie „komandinį darbą“: „V. Uspaskichas duoda komandą, o toliau visi tą komandą ir vykdo“. Mat V. Uspaskchas abiejų darbiečių sprendimą pasitraukti apibūdino kaip jų politinį sumanumą: „Ir V. Gedvilas, ir V. Gapšys, priimdami tokį sprendimą, tikrai parodė komandinį supratimą ir žaidimą“. Konservatorių deklaruotam sprendimui nepalaikyti V. Gedvilo atsistatydinimo pritarė ir Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis: „Netgi kapinių sargas prieš 14 dienų turi informuoti savo darbdavį“, jei sumano palikti darbą. Kai A. Mazuronis pasiūlė konservatoriams pasitikrinti psichiką, šie pradėjo aiškintis, nuo kada statybos specialistas pradėjo išmanyti mediciną. Nors ir išradingai Gedvilo atsistatydinimui ir L. Graužinienės išrinkimui priešinosi konservatoriai ir jų pagalbininkai liberalai, viskas vyko pagal darbiečių (ir visos valdančiosios koalicijos) planą: V. Uspaskicho statytine vadinama darbietė L. Graužinienė įtikinamai laimėjo Seimo pirmininko rinkimus – už šią politikę balsavo 77 seimūnai. Opozicijos atstovams „rūkykloje pasitarus“, kaip „konkurentas“ Graužinienei iškeltas liberalas Eugenijus Gentvilas gavo 39 balsus. Jis pripažino, kad dėl Seimo pirmininko posto varžosi, norėdamas sukurti konkurenciją L. Graužinienei, kad naujasis Seimo vadovas nebūtų renkamas iš vieno kandidato. Ši idėja kilo Seimo rūkymo kambaryje. Tai išgirdęs sveiką gyvensenos būdą propaguojantis Seimo narys Antanas Matulas palinkėjo E. Gentvilui netapti Seimo pirmininku impotentu. Taigi Seimo posėdžiai „principiniais“ klausimais tampa labai vaizdingi ir išraiškingi.

Panagrinėjus visą ketvirtadienio „perversmo“ eigą norom nenorom darytina išvada, kad tikrieji perversmo iniciatoriai buvo konservatoriai – savo karštu noru tuoj pat, dar neįsigalėjus teismo sprendimui dėl V. Gapšio nuteisimo juodosios buhalterijos byloje jį atstatydinti, būtent jie paspartino įvykius ir pakreipė taip, kad iš Seimo vadovybės išmestas buvo ne tik jų priešas V. Gapšys, bet ir jiems palankus V. Gedvilas, o į Seimo vadovo postą atsisėdo jų nemėgiama L. Graužinienė. Ši iškart pranešė pagal Seimo statuto reikalavimus „su skaudančia“ širdimi sustabdanti narystę Darbo partijos frakcijoje, o Gedvilas maloniai sutiko tapti jos pavaduotoju, nes esą nori padėti L. Graužinienei. Opozicijos kalbas, kad ji bus V. Uspaskicho statytinė, L. Graužinienė pavadino politikavimu. Ji išvengė tiesaus atsakymo apie galimus konfliktus su prezidente D. Grybauskaite. Konservatoriams labiausiai nepatinka L. Graužinienės pareiškimas stabdyti V. Gedvilo iniciatyvą pradėti apkaltos procesą iš Lietuvos pasitraukusiai Seimo narei Neringai Venckienei. Ketvirtadienį duotame interviu L. Graužinienė sakė, kad neseks V. Gedvilo pėdomis ir nerengs apkaltos N. Venckienei: Seimo pirmininkė mananti, kad reikia elgtis, kaip Konstitucijoje nurodyta, negalima „vadovautis Darbo kodekso nuostatomis“. Ji siūlysianti teisininkams, Seimo nariams parengti pataisas, kad būtų vieną kartą ir visiems laikams sutvarkytas „civilizuotas“ Seimo nario atšaukimo mechanizmas. Savo kalboje L. Graužinienė ragino politikus valstybę valdyti kitaip, nustoti varžytis dėl aukštesnių reitingų. „Seime turi vykti ideologijų kova, o ne interesų karas“, – savo nuostatas dėstė L. Graužinienė, dažnai minėdama būtinybę dirbti pagal Konstituciją ir Seimo statutą. A. Kubilius šaipėsi iš L. Graužinienės, klausdamas, ar ji užleis Seimo pirmininko postą, kai Darbo partija pakeis savo vadovą. Atsakinėdama į A. Kubiliaus klausimus L. Graužinienė jį visą laiką vadino premjeru. Gal ji numačiusi kelti A. Kubiliaus kandidatūrą į premjerus? Kas žino...

Kai Seime vos ne kasdien vyksta panašios „audros stiklinėje“, kol save teisingomis skelbiančių partijų veiksmais Lietuvoje dangstomas politikų beprincipingumas ir veidmainiavimas, tol klestės juodosios buhalterijos taktikos besilaikančios partijos, kurios, beje, nėra pačios blogiausiais ar pavojingiausios, kaip tai yra piešiama, – tokių yra ne viena. Svarbiau yra tai, kad tuose „audrų stiklinėje“ mūšiuose politikai pamiršta, dėl ko jie yra išrinkti ir ką jie turi veikti. Politikams nesvarbu, kad tauta išgenama šimtais tūkstančių į emigraciją, kad ji vargsta lūšnynuose Londone, kad tautiečiai žudomi savų tautiečių Ispanijos miestuose, Vokietijoje po tiltais prievartaujamos ir smaugiamos lietuvės studentės... Nesvarbu, kad Maskvos intrigomis ir apkvailintų piliečių rėkavimais bei keliamais triukšmais atstumiama užsienio bendrovė, numačiusi surasti skalūnines dujas ir taip bandyti atplėšti Lietuvą nuo priklausomybės nuo Rusijos dujų ir jų plėšikiško „Gazprom“ koncerno. Besipešantys politikai pamiršta žiūrėti valstybės ir tautos interesų, pamiršta, kad dienomis ir savaitėmis pasienyje vargsta vairuotojai be maisto, be gyvenimo sąlygų be žmoniškumo. Visos šios minėtos „audros stiklinėje“ Seime vyko tuo metu, kai Rusija jau visą mėnesį trukdo Lietuvos vežėjams įvežti į jos rinką ne tik mėsą ar kitas prekes, bet nuo pirmadienio, kaip jau buvo iš anksto skelbiama, ir lietuviško pieno produktus. Dar pirmadienį Lietuvos valdiški atstovai kalbėjo, kad jokio draudimo įvežti pieno produktus į Rusiją nėra, kad tai tik gandai. Tačiau jau kitą dieną, šį antradienį, vyriausybė išsiuntė žemės ūkio ministrą į Maskvą tartis su... Net neaišku, su kuo tartis planavo premjeras A. Butkevičius, irgi įaudrintas „audros stiklinėje“ įvykių, bet kažką planavo. Taigi vežėjais ir pieno gamintojais valdžia vis dėlto pagaliau susirūpino. Tik šį antradienį valdžia, išsiaiškinusi, kad tai nėra jokie gandai, o iš tiesų pieno produktų eksportas į Rusiją stabdomas įžūliausiu būdu, pagaliau pradėjo kažką daryti.

Gerai, kai kam nors dideliam padeda, rūpinasi dėl jo bėdų. Bet jei esi „mažiukas“, „neįtakingas“, tavęs niekas nei pastebi, nei susilauki užtarimo. Dar pasako, kad elgiesi nekrikščioniškai, ir kitiems tokį savo sprendimą perteikia. Užtarimo tada nesulauksi. Ir tenka dar labiau sumažėti, dar mažiau pastebimu tapti. Taip ir mažėja, traukiasi, nyksta Lietuva...

© 2013 „XXI amžius“