2013 m. spalio 30 d.    
Nr. 39
(2063)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pabuskime, nes naikiname savo kultūrą patys to nematydami

Julė KILČIAUSKIENĖ

Ramūnas Karbauskis

„Naisių vasaros“ teatro spektaklis

Filmuojamas filmas „Naisių vasara“

Kodėl mane sudomino lietuviškas serialas „Naisių vasara“? Todėl, kad jame parodomas Lietuvos kaimas. Ne bet koks (šiandien dažnas...), bet jaunas,  kūrybingas ir labai gražus, toks, kokio ilgimės, kuriuo didžiuotumės. Gali būti, kad jis kažkada toks ir buvo ar dar bus Lietuvoje (o gal jau dabar yra Naisių kaimelyje)... Seriale atskleidžiamos žmonių savybės skatina taurius bendruomenės santykius, draugų ir šeimos narių pakantumą vienas kitam, supratimą ir krikščionišką meilę. Kai kas gali pasišaipyti, kad tokios temos ir toks gyvenimo būdas labai jau „supelijęs“ – be stresų, įtampos ir smurto... Šiukštu, gerbiamieji, taip galvoti, juo labiau garsiai prasitarti – už tokias mintis jus irgi galima pavadinti... Dėmesio ir pagyrimo nusipelno visas šio filmo kūrėjų ir statytojų kolektyvas. Manau, kad „Naisių vasarą“ pravartu išvysti įvairaus amžiaus tautiečiams, o ypač patriotams ir gamtos mylėtojams, nes tokio subtilaus lietuviškumo, gal net dvelkiančio mūsų proistore, neišvysite jokiame kitame lietuviškame seriale. Rimčiau pagalvojus, kodėl jo neparodyti supopsėjusios Europos gyventojams? Juk kainuotų ne tiek jau daug – subtitrus pridėti. O laimėtume oho kiek! Visas pasaulis sužinotų apie mus – vienus seniausių indoeuropiečių – su mūsų praeitimi ir dabartimi.  

Tokių minčių vejama, beveik „išmokusi“ visų keturių sezonų serijas, pradėjau ieškoti šio serialo „tėvo“ – pagrindinio filmo kūrėjo ir mecenato Ramūno Karbauskio. Šis diplomuotas agronomas ne tik Naisius ir jų vasaras visaip „kelia“, jis dar vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai, yra Žemaitukų asociacijos vicepirmininkas, Šaškininkių federacijos prezidentas, o svarbiausia – Agrokoncerno įmonių grupės prezidentas. Taigi yra labai aktyvus ir kūrybingas verslininkas.

Mūsų susitikimas buvo trumpas, bet malonus, nes išgirdau tautos aimanai artimą gaidą – tuos pačius nuogąstavimus ir nerimą, kuriais gyvena daugelis Lietuvos žmonių. Ramūnas yra labai užsiėmęs, todėl vos ne greitakalbe perbėgome keletą temų.

Per televiziją rodomo serialo internetiniame puslapyje yra toks R. Karbauskio prierašas: „Serialas „Naisių vasara“, kurio scenarijaus kūrime dalyvauju, yra bandymas parodyti mūsų žmonėms, koks gražus yra Lietuvos kaimas, koks įdomus ir įvairus yra jo gyvenimas... Gali būti, jog kai kam atrodys, kad seriale viskas pernelyg šviesu, tačiau norėjosi tapti nors mažyte alternatyva pilname smurto, pykčio, pavydo televizijos kontekste. Kurdamas „Naisių vasaros“ projektus, siekiau padovanoti žmonėms kažką šviesaus, mielo, prasmingo. „Naisių vasara“ nesibaigs tol, kol ji bus reikalinga, laukiama ir sugebės dovanoti džiaugsmą visiems, mielieji „Naisių vasaros“ bičiuliai.“

– Tai – vienintelis serialas, filmuojamas kaime, – teigia R. Karbauskis. – Esu pagrindinis scenarijaus sumąstytojas ir mecenatas. R. Skaistgirio prodiuserinė kompanija pasiūlo aktorius, bet aš dalyvauju jų atrankoje. Rolandas Skaistgirys –  serialo prodiuseris, Raimondas Banionis – režisierius. Tiesa, pirmus sezonus režisavo Saulius Balandis. Prie scenarijaus dirba penki žmonės. Pagrindinis filmavimas vyksta Naisiuose, tik kai reikia ypatingos, čia nesančios aplinkos (pavyzdžiui, jūros), – keliaujame. Dalis aktorių filmavimo metu gyvena Naisių apylinkėse. Ir kaimo žmonės su jais sveikinasi kaip su savais. Vaikai seriale irgi vietiniai. Sezono filmavimas trunka 5–6 mėnesius. Be mano patvirtinimo serija negali patekti į filmavimo aikštelę, o jau sumontuota – į televiziją. Noriu, kad Naisiuose būtų gera gyventi. Čia veikia Šiaulių krašto istorijos, Baltų dievų ir Inkilų muziejai, steigiami dar trys nauji. Gandrų gyvenimas iš gandralizdžio Naisiuose visam pasauliui transliuojamas per internetą. Baltų dievų muziejaus steigimo konsultantai buvo Basanavičiaus premijos laureatai profesorius Libertas Klimka ir mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius. Įspūdingai atrodo Saulės ir Ugnies aikštės, o Alkos kalne, be didžiulių skulptūrų, visus stebina energetiškai aktyvūs akmenys, – pasakoja R. Karbauskis.

Daug įdomių dalykų, naujų ar kažkada mūsų krašte buvusių, atgyja „Naisių vasaroje“, o kai kas – ir pačiame Naisių kaimo gyvenime. Ir jei norite, malonūs skaitytojai, jais pasigėrėti, jei serialo tuo metu nerodo TV3, galite jį pamatyti naudodamiesi internetu, visas serialo dalis rasite www.naisiuvasara.lt.

„Naisių vasaros teatras“ – ne saviveiklos būrelis. Apie tai, kad R. Karbauskis kuria savo teatrą, buvau girdėjusi 2011-aisiais. „Argi tai vieno žmogaus jėgoms? – mąsčiau tada. Kad ir milijonieriaus...“ Pasirodo, klydau.

– Norėjau, kad kuo daugiau žmonių, nesvarbu – kaime, miestelyje ar mieste jie gyventų, – turėtų galimybę patirti teatro dovanojamą džiaugsmą, – aiškina teatro „Naisių vasara“ įkūrėjas ir mecenatas R. Karbauskis. – Mūsų spektakliai vyksta Šiaulių „Saulės“ koncertų salėje, keliaujame po visą Lietuvą, o artimiausiu metu pradėsime vaidinti ir renovuotuose Naisių teatro ir kultūros rūmuose. Numatomos spektaklių transliacijos internetu. Žmonės mėgsta „Naisių vasaros“ teatrą, noriai jį lanko. Net Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis yra dažnas mūsų spektaklių žiūrovas.

– Lietuvoje teatrų lyg ir netrūksta. Ar reikėjo dar vieno? Kuo ypatingi jūsų teatro spektakliai – paklausiau filmo iniciatoriaus.

– Pirma, jie nemokami, antra, nepropaguoja smurto, alkoholizmo ir paleistuvystės, – teigia R. Karbauskis. – 2012 metais Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje „Naisių vasaros“ teatras tapo laureatu kaip geriausias debiutantas, o aktorė Gerda Vilimaitė buvo apdovanota kaip geriausia jauna aktorė.

Anot jaunus aktorius teatro paslapčių mokančios meno vadovės ir režisierės Reginos Steponavičiūtės, teatro misija – nešti šviesą žmonėms. Šis teatras – unikalus reiškinys Lietuvoje. Keliaudamas po šalį, jis propoguoja lietuvių kultūrą ir įgyvendina svarbią misiją – skleisti tautiškumą per lietuvių autorių bei dramaturgų kūrinius. Teatro kolektyvas neprašo mokėti už bilietą, bet stengiasi pradžiuginti darbų ir rūpesčių nualintas žiūrovų širdis, dovanoti jiems gerą nuotaiką, kartu su jais liūdėti ar džiaugtis. „Muzika, judesys, dainuojamoji poezija – toks šio teatro repertuaras, – teigia režisierė, – domina jauną ir pagyvenusį žiūrovą“. O mecenatas R. Karbauskis dar priduria, kad ateityje „Naisių teatras“ bus labai garsus.

Teatrą dabar sudaro trylika jaunų aktorių. Visi baigę Šiaulių universiteto MF, Estrados meno specialybę, du jauniausieji į teatrą įsiliejo iš žinomos aktorės Eglės Gabrėnaitės kurso. Pirmieji pastatymai: sceninė kompozicija „Krintant žvaigždei, la- la- la“ (pagal J. Tumą-Vaižgantą), dviejų dalių spektaklis ,,Škac, mirtie, visados škac...“ (pagal Sauliaus Šaltenio pjesę ,,Škac, mirtie, visados škac...“), dviejų dalių drama „Mėlynbarzdžio vaikai“ (pagal Renatos Šerelytės romaną),  muzikinis vienos dalies spektaklis „Tykus vakars“, muzikinė programa „Laukuose dobilas raudonas“, spektakliai „Pasaka apie Dievo vaikelį“, ,,Pasaka apie obuolius ir kitus Obelių gyventojus“ (pagal Vytauto V. Landsbergio pasakas), poezijos spektaklis „Valanda su Justinu Marcinkevičiumi“. Dabar statoma dviejų veiksmų komedija „Dramblys“.

Yra Naisių serialas ir teatras... Ir tuo galėtų didžiuotis net didesnis miestas.  Bet Naisiams, regis,  tai – tik įsibėgėjimas. Prieš trejus metus čia pirmą kartą įvyko „Naisių vasaros“ festivalis – pirmasis Lietuvoje festivalis visai šeimai, kuriame buvo sukurta blaivi aplinka. „Tikiuosi, – sako R. Karbauskis, – kad atsiras pasekėjų ir Lietuvoje daugės renginių, kuriuose šeimos galės puikiai praleisti laiką saugioje aplinkoje. Šiemet vyko ketvirtasis Naisių vasaros festivalis. Vykdome du Nacionalinius projektus vaikams: „Vaikų velykėlės“, kuriose šiais metais dalyvavo per 45 tūkstančius vaikų visoje Lietuvoje, net Lenkijoje ir Baltarusijoje, bei piešinių ir fotografijų konkursas  „Gandrus pasitinkant“, kuriame dalyvauja per dešimt tūkstančių jaunųjų kūrėjų, – pasakoja R. Karbauskis. – Visi dalyvaujantys Vaikų velykėlėse ir konkursuose yra apdovanojami gražiomis dovanomis“.

Dar vienas įdomus akcentas: R. Karbauskis Naisiuose turi žirgyną. Jame 30 žemaitukų. Tai viena seniausių žirgų veislių Europoje, o Naisių žirgynas yra pripažintas geriausiu genofondiniu ūkiu Lietuvoje.

Daug gerų darbų jau paminėjome, už kitus tegu laikas pagirs (jei bus verta). Pokalbį baigiame R. Karbauskio atsakymu į mano internetu jam pateiktą pirmąjį klausimą (Kodėl visa tai daro?): „Noriu visiems rėkte išrėkti: pabuskime, nes mes naikiname savo kultūrą, patys to nematydami“.

Taip ir atsisveikiname. Kiekvienas savaip ieškodami „žadintuvo“, kuris kaip Vinco Kudirkos „Varpas“ ar Jono Biliūno „Laimės žiburys“ kviestų Lietuvą kitokiam gyvenimui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija