2013 m. lapkričio 8 d.    
Nr. 40
(2064)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Aleksandras Astramovičius – kunigas, poetas, švietėjas

Vytautas Žeimantas,

Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Kunigas ir poetas Aleksandras
Astramovičius-Andrejus Ziazulia
(1878 – 1921)

Nuo Vilniaus iki Kamčiatkos

Žinomas baltarusių švietėjas ir kunigas Adomas Stankevičius po kunigo ir poeto Aleksandro Astramovičiaus mirties apie jį parašė: „Nešė jis tiesos spindulį, baltarusių tautinio supratimo šviesą. Ir gyvu žodžiu, ir knyga, laikraščiu (...) Jis tikras idealistas, kankintas už idėją“.

A. Astramovičius gimė 1878 m. lapkričio 26 d. Vilniaus gubernijos Ašmenos paviete, Navasodų kaime, valstiečių šeimoje. Mokėsi Alšėnų pradinėje, vėliau Ašmenos pavieto mokykloje, kurią baigė 1892 metais. Dirbo tėvų ūkyje, tačiau valstiečiu būti nesiruošė, savarankiškai išmoko prancūzų kalbą, ruošėsi kunigystei.


Pamirštas sūduvis kunigas kalinys

G. kan. Stasys Puida (1864 – 1948)

Apie šį iškilų dvasininką mūsų spaudoje nebuvo rašoma. Tik Bernardo Aleknavičiaus knygos „Novužės krašto vaikai“ II tome užsimenama, kad yra buvęs toks kunigas, bet nežinota jo svarbiausių gyvenimo faktų ir datų.

Stasys Puida gimė 1864 m. lapkričio 18 d. ant Nemuno kranto, Šėtijų kaime, dabartinėje Lekėčių seniūnijoje, tada Dobrovolės gminoje. Kur būsimasis kunigas baigė pradinę mokyklą, kol kas nėra žinoma. Tėvai Viktorija ir Petras Puidos gyveno pasiturinčiai, valdė 28 ha ūkį, todėl savo vaikus leido į mokslus. Žinoma, kad Puidų šeimoje užaugo septyni vaikai: keturios dukterys ir trys sūnūs. Stasys buvo vyriausias. Baigęs pradinę, jis mokėsi Suvalkų gimnazijoje, o 1882 metais įstojo į Plocko kunigų seminariją, palyginti toli nuo Lietuvos, 100 km į Vakarus nuo Varšuvos. Nežinia dėl kokių priežasčių gimnazistas Stasys pasirinko šią seminariją, juk daug arčiau, Seinuose, tuo metu irgi buvo kunigų seminarija, kurią yra baigę daugelis lietuvių dvasininkų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija