Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Bendražmogiškų vertybių integracija į mokymo procesą

Regina Stumbrienė,

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytoja

Sveikina Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ ir gimnazijos choras

Spalio 25 dieną Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje įvyko respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Krikščioniškų ir bendražmogiškų vertybių integracija į ugdymo procesą“.

Dalyvius, svečius sveikino gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė, kapelionas Mindaugas Kučinskas. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ kalbėjo: „Noriu pasveikinti visus, džiaugtis, giedoti, dalintis, stengtis gyventi kartu. Kristaus atnešta žinia veikia visą gyvenimą. Mes visi Dievui esame brangūs, mylimi. Mūsų žvilgsnis į pasaulį, požiūris į mokslą ir tikėjimą – vieningas žvilgsnis“.

Pašventinta atstatytoji kapinių koplyčia

Lapkričio 4 dienos popietę į tarp Tauragės ir Dauglaukio gyvenvietės esančias Tauragės Pajūrio kapines, tebesitęsiant Vėlinių oktavai, rinkosi tikintieji ne tik maldai už savo mirusiuosius, bet ir į atstatytos Nukryžiuotojo Jėzaus Vardo koplyčios pašventinimo iškilmes. Tauragės Pajūrio parapija buvo įkurta XVII amžiuje ir gyvavo iki XIX amžiaus. Vėliau, XX amžiuje, pokario metais bažnyčia čia buvo sunaikinta. Dauglaukyje, kuris yra netoli minimų kapinių, stovi neseniai baigta statyti mūrinė bažnyčia, o nuo šiol tikintieji galės maldai rinktis ir atstatytoje, Telšių vyskupo Jono Borutos SJ pašventintoje kapinių koplyčioje. Pašventinimo iškilmėje dalyvavo ir kartu su Telšių vyskupu šv. Mišias koncelebravo Tauragės dekanato dekanas ir šios koplyčios atstatytojas kan. Alvydas Bridikis, Telšių vyskupo sekretorius kun. Haroldas Šneideraitis ir Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikaras kun. Karolis Petravičius.

Vienuolyno kapeliono kunigystės 65 metų sukaktis

Spalio 31 dieną, ketvirtadienį, Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčioje 18 val. vyko iškilmingos šv. Mišios meldžiantis ir dėkojant Dievui už mons. dr. Vytauto Sidaro 65 kunigystės metus. Pagerbiant ilgametį Bažnyčios tarną, šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo kurijos kancleris mons. lic. Adolfas Grušas, prelatas prof. dr Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius. Kartu meldėsi Kauno seserų benediktinių bendruomenės seserys ir visa Šv. Mikalojaus bažnyčios bendruomenė. „Šio garbingo kunigo tarnystė paženklinta nuoširdžiu darbu ir atsidavimu kitiems ne tik vikaraujant, klebonaujant įvairiose vietose, Kauno trapdiecezinėje kunigų seminarijoje ir Teologijos fakultete būnant dėstytoju, o vėliau seminarijos prefektu ir vicerektoriumi, daugiau nei dvidešimt metų būnant Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriumi, seserų benediktinių kapelionu ir puikiu dėmesingu nuodėmklausiu, bet ir atlaikant išbandymus sunkiuoju sovietmečio metu, neprarandant tikėjimo, išlaikant uolumą ir ištikimybę Dievui bei Bažnyčiai“, – priminė arkivyskupas S. Tamkevičius homilijoje. Po šv. Mišių sveikinimo žodį kunigų vardu tarė prelatas prof. dr V. S. Vaičiūnas, kunigystę apibūdindamas kaip tarnystės mokyklą, kurioje mons. V. Sidaras yra ne tik puikus mokinys, bet ir mokytojas bei visiems pavyzdys. Tą pačią tarnystės temą tęsė ir vienuolyno priorė ses. Juozapa Strakšytė OSB, išryškindama monsinjoro, kaip atsidavusio Dievo tarno, misiją daug metų ištikimai vienuolyne einant kapeleono pareigas. Prie visų sveikinimų prisidėjo ir ilgametis bažnyčios bendruomenės narys Kęstutis Ignatavičius. Jis dėkojo monsinjorui už atkaklumą ir pasitikėjimą Dievo Apvaizda atstatant vienuolyno bažnyčią, negailint nei laiko, nei pastangų. Jubiliatą sveikino šios bažnyčios pasauliečių bendruomenė „Teofiliai“, dėkodama už tėviškumą ir už tai, kad garbusis dvasininkas yra Dievo meilės ir paprasto nuoširdumo ženklas.

Marijos diena

Lapkričio 13 dieną Šiluvoje švęsta Marijos diena. Piligriminę kelionę į šventę surengė Kauno II dekanato parapijų tikintieji, o dekanato kunigai patarnavo klausyklose, aukojo šv. Mišias, sakė homilijas. 12 val. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Bazilikoje buvo aukojamos pagrindinės šv. Mišios. Joms vadovavo ir homiliją sakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. Šv. Mišių auką dėkojant už 75 ganytojo gyvenimo metus koncelebravo augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, keli kunigai. Giedojo Raudondvario parapijos choras. „Dievo gailestingoji meilė man leido kelerius metus stovėti po Jėzaus kryžiumi. Tai buvo privilegijuoti metai, leidę išgyventi Kristaus aukos nešamą palaimą“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius SJ. Šv. Mišių pabaigoje Kauno arkivyskupą pasveikino Šiluvos parapijos bendruomenių tikintieji: Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas, vidurinės mokyklos direktorius Rimas Puidokas, Raseinių rajono savivaldybės vadovai: meras Algimantas Mielinis, mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, administracijos direktorius Jonas Kurlavičius, jo pavaduotojas Alfredas Brauklys, Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys ir kiti.

Ar nauja karta tikės Dievu

Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos susirinkimas, naujos tarybos rinkimai ir naujų nario pažymėjimų įteikimas bei konferencija „Tikėjimo metuose pagilinti kiekvienam savo tikėjimą“, kurią vedė sesuo Ignė Marijošiūtė MVS iš JAV, trumpam atvykusi į Lietuvą.

Šakių Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos pirmininkė Danutė Grimalauskienė tarė šiltą pasveikinimo žodį. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos sesuo Ignė kantriai kvietė kiekvieną asmeniškai ir įteikė pažymėjimą paspausdama ranką, nors jų buvo tikrai nemažai – daugiau nei 120 narių. Rožinio maldai prie išstatyto Švč. Sakramento vadovavo Marijos legiono vicepirmininkė Danutė Stanaitienė. Viešnia iš JAV aktyviai dalyvavo šv. Mišiose, o tuomet, kai kunigas palaimino, pradėjo nuostabiai gilų ir nuoširdų pasakojimą. Ji pirmiausia paskatino kuo drąsiau visus kartu sugiedoti giesmę „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“. „Tu pašauki mane... Tavo žodžio aš klausysiu...“ – jautriai lietė širdis giesmės žodžiai.

Lietuvos ir Latvijos klierikai žaidė krepšinį

Krepšinio turnyro nugalėtoja – Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos komanda. Kairėje – rektorius kan. Viktoras Ačas, dešinėje – dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis

Spalio 18–19 dienomis Žemaičių Kalvarijoje vyko tradicinis Lietuvos ir Latvijos kunigų seminarijų klierikų krepšinio komandų turnyras. Tarpusavy rungėsi Kauno, Vilniaus Šv. Juozapo, Rygos arkivyskupijos, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijų krepšinio komandos. Varžybos vyko Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos sporto salėje.

Seminaristai ne tik rungtyniavo, tačiau per tą laiką tarpusavy bendravo, kartu meldėsi. Telšių kunigų seminarijos klierikai svečiams parengė puikią meninę sutikimo programą. Puikią progą pabendrauti turėjo ir komandas atlydėję seminarijų vadovybės atstovai.

„Epochų ženklai“ Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje

TYTUVĖNAI. Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčios ir vienuolyno ansamblio refektorinėje salėje vyko Europos paveldo dienų Kelmės rajone renginys.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Vilmantas Kizis, pradėjęs renginį, supažindino su Europos paveldo dienų atsiradimo istorija. Idėja minėti tokias dienas kilo 1984 metais Prancūzijos kultūros ministrui. 1991 metais jas minėjo jau didelė Europos dalis, o 1995 metais jos pradėtos rengti ir Lietuvoje. Į Kelmės rajoną Europos paveldo dienos atkeliavo 2001 metais ir šiandieną organizuojamos 13-ąjį kartą. Šių metų Europos paveldo dienų tema – „Epochų ženklai“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į 1863 metų sukilimo, Žemaitijos krikšto bei kitų svarbių istorinių įvykių pėdsakus, atsispindinčius įvairiuose kultūros paveldo objektuose: dvaruose, istoriniuose parkuose, bažnyčiose, medinėje architektūroje bei daugelyje kitų tiek nekilnojamųjų, tiek kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių.