Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika 

Paroda, atskleidžianti autentišką katalikišką žemaičių tikėjimą

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Parodos lankytojai įdėmiai apžiūri eksponatus

Gruodžio 5 dienos popietę Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, iškilmingai atidaryta paroda „Žemaičių krikšto ženklai“ – jau antroji paroda šiais metais, skirta Žemaičių krikšto 600 sukakčiai paminėti. Pirmoji tokio pobūdžio paroda, arba šios parodos pirmoji dalis, iškilmingai buvo atidaryta gegužės 24 dieną, kada pagrindinis dėmesys buvo skirtas Žemaičių vyskupijos istorijai.

Šios parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, jo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Vyriausybės atstovas Julius Ratkus, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, kiti šios seminarijos vadovai bei visi klierikai, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius mons. Žydrūnas Vabuolas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius ir kiti sekretoriato darbuotojai, Telšių miesto ir savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, istorikas prof. Vytautas Ališauskas ir kiti iškilūs svečiai, mokslininkai bei muziejininkai.

Paveldas

Baigti unikalia fasadų sienine tapyba pasižyminčios bažnyčios restauravimo darbai

Eimantė Daukšaitė

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Unikali medinė daugiakampė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastaraisiais metais sulaukė didelio restauratorių dėmesio ir šiandien beveik visi darbai yra baigti.

Bažnyčia nuo 2011 metų tvarkyta keliais etapais. Pirmiausia dėl avarinės stogo padėties, kai kolonos galėjo nebeatlaikyti stogo svorio ir šis būtų įgriuvęs, sutvirtintos konstrukcijos, o pats stogas uždengtas skarda. Vėliau atlikti papuvusių tašytų rąstų sienų restauravimo darbai, sienojų apkalimas lentomis ir dažymas. Restauruoti langai, priekinės ir šoninės durys, laiptai, akmeninis šiaurinio fasado grindinys, tinkuotos kolonos, pakeista lietaus nuvedimo sistema. Restauravimo darbų projekto vadovė – Audronė Lainauskaitė.

1863 metų sukilimo metai

Minčios miškų aidai

Utenos kraštotyros muziejus besidominčius 1863 metų sukilimo įvykiais Utenos rajone kvietė dalyvauti pažintinėje ekskursijoje „1863 m. Minčios miškų aidai“.

Tauragnų apylinkės ne tik vienos gražiausių Utenos rajone (bene didžiausia jų puošmena – giliausias ežeras Lietuvoje), bet turi ir turtingą istorinę praeitį. Visuose svarbiausiuose Lietuvos istorijos įvykiuose dalyvavo ir Tauragnų apylinkių žmonės. Jau V amžiuje Taurapilį valdė galingas kunigaikštis, buvo Mindaugo atiduotas kalavijuočių ordinui, daugiau kaip po 100 metų Jogaila Tauragnų dvarą padovanojo Vilniaus vyskupui, pro Tauragnus 1812 metais ėjo vieno iš Napoleono maršalų kariuomenė, o XIX amžiuje šio dvaro savininkai Puslovskiai kieta ranka spaudė apylinkių valstiečius, kol jų kantrybė trūko. 1861 ir 1862 metais valstiečiai subruzdo, o dvarininkas tiems bruzdėjimams numalšinti iškvietė net caro kariuomenę. Tačiau įsiliepsnojus 1863 metų sukilimui, valstiečiai ištisais kaimais dėjosi prie sukilėlių. Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas be gailesčio numalšino sukilimą, daug jo dalyvių buvo ištremta į Sibirą, o jų vieton atvežti rusų valstiečiai – irgi tremtiniai.

Penktadienio pokalbiai

Jono Basanavičiaus premijos laureatai rekonstruoja Mažosios Lietuvos kultūros paveldą

Kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Jono Basanavičiaus premijos laureatai Marija ir Martynas Purvinai Algirdo Miko Žemaitaičio nuotrauka

Marija ir Martynas Purvinai – architektai, istorikai ir etnografai, su dviračiais apkeliavo bene visą šalį tyrinėdami senuosius Lietuvos kaimus ir liaudies architektūrą, urbanistiką, kraštovaizdį, fiksuodami, piešdami ir fotografuodami etnografines sodybas ir statinius, senas kapines ir įdomesnius antkapius jose. Šiemet už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą jiems skirta prestižinė 1992 metais įsteigta Jono Basanavičiaus premija. Architektus premijai pristatė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Šiam sprendimui pritarė Vyriausybė. Premijos teikėjų teigimu, M. Purvinas ir M. Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo rekonstravimas būtų paremtas faktais, o gaivinama ir tęsiama tradicija būtų autentiška.

Penktadienio pokalbiai

Meilė tėvynei prasideda nuo gimtinės

Skulptorius prof. Gediminas Karalius

Prof. Gediminas KARALIUS – vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų. Su žinomu skulptoriumi, kuris šiemet minėjo 71-ąjį gimtadienį, kalbėjosi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Jūsų gyvenimas bėga tarp Vilniaus ir Vadoklių. Kas jus čionai atveda?

Traukia arčiau į ten, iš kur išėjau, didžiulė tėviškės trauka. Kaip gandrai grįžta pavasarį, taip ir žmogų  trauka grįžti į tą aplinką, kur gimė, kur augo, kas yra pažįstama ir priimtina. Nenorėjau ateiti visiškai tuščias, todėl Vadokliuose pastačiau paminklą Vyčio apygardos partizanams atminti.

Kronika

Pagerbtas 90-metis tautodailininkas

Plungės Garbės pilietis Jakovas Bunka su žmona Sauliaus NARKAUS nuotrauka

PLUNGĖ. Kultūros centre vyko žinomo medžio meistro, Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos kūrėjų asociacijos nario, Plungės garbės piliečio Jakovo Bunkos 90 metų sukakčiai paminėti skirtas šventinis renginys. Renginio metu buvo pristatyta šiai progai neseniai išleista knyga ,,Jakovas Bunka“. Šiame leidinyje  pateiktas ne tik menininko būties ir kūrybos įprasminimas, bet ir spalvinga Plungės žydų istorija.

Paveldas

Kupiškio rajono dvarai

Aldona Ramanauskienė

Palėvenės Komarų dvaro šeimininkė Nijolė Marija Milaknienė

Kupiškio rajone dvejus metus buvo vykdomas projektas ,,Kupiškio dvarų romantika“. Jo tikslas – parodyti Lietuvos žmonėms Kupiškio rajono dvarus. Jų yra išlikę penki: Adomynės, Antašavos, Salamiesčio, Noriūnų ir Palėvenės Komarų. Šiuo projektu siekta sukurti turizmo maršrutą Kupiškio rajone. Projekto vertė – 56235,25 Lt, sumanytoja ir vadovė – Edita Žalnieriūnienė.

Paveldas

Atgijo bažnyčios stogas

Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Gelvonai. Lapkričio pirmomis savaitėmis Širvintų rajone baigtas restauruoti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios stogas. Gelvonų miestelyje esanti bažnyčia prieš restauravimo darbus buvo prastos būklės – dėl surūdijusios stogo dangos į maldos namų vidų jau sunkėsi vanduo. Tvarkomieji paveldosaugos darbai pradėti vykdyti 2012 metų gegužę. Nuo to laiko atlikti medinių bažnyčios stogo konstrukcijų restauravimo darbai, mediena padengta medžiagomis, saugančiomis nuo gaisro, graužikų, puvimą sukeliančių mikroorganizmų, pelėsių ir grybelių. Darbų metu restauruoti trys kryžiai, atlikti stogo skardinės dangos ir kitų fasado elementų apskardinimo darbai. Pakeista lietaus nuvedimo ir įrengta apsaugos nuo žaibo sistemos. Kultūros paveldo objekto restauravimo darbų vadovas – Zenas Kaminskas, darbų rangovas – UAB „Nivara“.

Kurklių medinės sinagogos likimas

Vytautas BAGDONAS

Ar istorinę praeitį menančiam buvusios sinagogos pastatui Kurkliuose lemta atgimti?

Kurkliai. Miestelyje prie Dubelės upelio stovi medinis įdomios konstrukcijos statinys – buvusi žydų sinagoga. Tokių pastatų, išlikusių iki šių dienų, Lietuvoje yra mažai. Anykščiuose, Kavarske tebėra išlikę mūriniai buvusių sinagogų pastatai, o Kurkliuose tebestovi mediniai žydų tautybės žmonių maldos namai. Neatsitiktinai šis pastatas yra paskelbtas kultūros paminklu.

Paveldas

Sinagogai – realios galimybės atgimti

Sinagoga Žiežmariuose laukia rekonstrukcijos

ŽIEŽMARIAI. Spalio 23 dieną čia vyko susitikimas, skirtas aptarti medinės Žiežmarių sinagogos ateitį, panaudojimo galimybes. Jame dalyvavo Kultūros paveldo departamento (KPD), Lietuvos žydų bendruomenės, Kultūros ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės, Žiežmarių kultūros centro ir bendruomenės atstovai.

Visi susirinkusieji vieningai sutarė, kad Žiežmarių sinagoga – išskirtinis kultūros paveldo objektas, svarbus ne tik miesteliui, bet ir visai valstybei. „Mediniai Lietuvos sinagogų pastatai yra unikalūs visos Europos mastu tiek vietos identitetui suvokti ir saugoti, tiek turizmui vykdyti. Konkrečiai Žiežmarių sinagoga yra puiki kultūrinė erdvė, kurioje neabejotinai galėtų būti atliekamos bendruomenei reikalingos funkcijos“, – pabrėžė KPD direktorė Diana Varnaitė.

Retro

Gyvenęs dėl šviesesnės mūsų ateities

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

(Pabaiga. Pradžia nr. 46)

Tiek visų karo pabėgėlių, tiek ir Mašiotų šeimos gyvenimas čia, Voroneže, buvo nelengvas savo sąlygomis ir buitimi. Apie tai M. Mašiotaitė-Urbšienė rašė:

„Voroneže tėvai gyveno Chaliutinskajos gatvėje, antrame aukšte, nedideliame dviejų aukštų raudonų plytų name, nepasižyminčiame niekuo, nebent savo negražumu. Tai buvo butas, susidedąs iš šešių įvairaus dydžio kambarių su didele virtuve ir mažu židiniu joje. Prie namo buvo niūrus, drėgnokas neprižiūrimas sodelis.

Atmintis

Jų darbai verti atminimo

Pusbrolius kryžių ir kanklių meistrą Praną Puišį ir tapytoją, skulptorių bei dekoratorių Pranciškų Mikutaitį prisimenant

Aldona Elena Puišytė

Pranas Puišys – meniškų kryžių ir kanklių meistras

Du pusbroliai, meniškai ornamentuotų kryžių ir kanklių meistras Pranas Puišys bei tapytojas, skulptorius ir dekoratorius Pranciškus Mikutaitis (Onutės Puišytės ir Tado Mikutaičio sūnus), gyveno Jurbarke ir buvo gerai žinomi menininkai prieškario Lietuvoje. Jau Lietuvos nepriklausomybės metais „garsėjo Jurbarke kukli, dailių ir skambių kanklių bei meniškų lietuviškų kryžių Pranciškaus Puišio dirbtuvėlė“, – rašo Antanas Giedraitis-Giedrius knygoje „Mūsų Jurbarkas“.

Laikas ir žmonės

Sakraliniai portretai praturtino miesto paveldą

Jolanta Račaitė

Prisiliesti prie sakralinių portretų tapybos žanro marijampolietei menininkei Neringai Krivičienei buvo tarsi likimo dovana

Sakralinė tapyba – specifinis žanras. Daugiausia šio meno darbų sukurta ankstesniais, sakralinio meno klestėjimo laikais, ypač Bizantijos epochoje. Vis dėlto šis specifinis meno paveldo fondas atnaujinimas ir dabar, nauji sakralinio meno kūriniai papuošia bažnyčias bei vienuolynus. Tik tai atsitinka ne taip jau dažnai (turime mintyse ne restauravimą) ir toli gražu ne kiekvienam šių dienų menininkui tenka prisiliesti prie šio žanro specifikos.

Palankiai susiklosčiusios aplinkybės atitiko menininkės kūrybos pobūdį

Marijampolietė menininkė, Dailės mokyklos mokytoja Neringa Krivičienė šią retą galimybę turėjo. Jos nutapyti kunigo Vincento Senkaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio portretai papildė mieste įsikūrusio Marijonų vienuolyno fondus, o šios menininkės sukurtas kunigo, istoriko bei visuomenės veikėjo Jono Totoraičio portretas dabar eksponuojamas Kazio Griniaus muziejuje. Portretų etapo tąsa, kurią sąlygojo minėtų sakralinių kūrinių tapymas – jau pasauliečių LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir grafienės Pranciškos Butlerienės atvaizdai. Pirmasis iš jų dabar – Kraštotyros muziejaus, antrasis – Marijampolės kolegijos nuosavybė.

Kronika

Bažnyčia atvėrė savo turtų skrynias

KURŠĖNAI. Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centre atidaryta unikali paroda. Pirmą kartą centro salėje ekspozicija dvelkia sakrališkumu ir ypatinga didybe – 80-metį mininti Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia atvėrė savo skrynias ir visuomenei pristato tai, kas daugeliui vis dar yra apgaubta paslapties skraiste.

Centro direktorė Birutė Poškienė teigė, jog jai seniai knietėjo mintis surengti tokią parodą. Artėjant Kuršėnų bažnyčios gimtadieniui savo mintimis ji pasidalijo su klebonu kun. Sauliumi Paliūnu, tikybos mokytojomis Rima Kareiviene, Aušra Nemunaite, Daiva Gailiūte. Dvejonių neliko, tad reikėjo tik iš senų skrynių bei spintų ištraukti visa tai, kas dabar eksponuojama parodų salėje. Tiesa, visi daiktai buvo vėdinami, valomi taip, kaip klebonas liepė bei mokė.

Kronika

Paveiksluose – tikėjimo kelias

Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) veikia dailininkės-tekstilininkės Valerijos Kiškienės autorinė sakralinė tekstilės paroda „Tikiu“, skiriama žmogaus sielos ir gamtos ekologijai. Ji veiks iki 2014 m. vasario 28 d. Tekstiliniuose paveiksluose susiūti ir išsiuvinėti autorės asmeninio tikėjimo kelio išgyvenimai, suvokimai, maldos ir viltys. Moters patirtis, Šventojo Rašto mintys tapo noru visa tai užfiksuoti. „Į savo paveikslus sudėjau abi kūrinio puses –  neregimąją ir regimąją, – norėdama tuo pasakyti, kad visa Dievo kūryba man yra vientisa, nedaloma ir šventa“, – sako Valerija. Paveikslai – klasikinės tekstilės kūriniai, kuriuose atsispindi puikus kompozicijos, spalvų derinimo ir atlikimo technikos įvaldymas. Darbai sukurti naudojant skiautinių techniką, kurią dailininkė-tekstilininkė savitai pagal eskizus dėliodama ir jungdama nevienodas faktūras, spalvas sukuria įspūdingą ir nepakartojamą paveikslą. Mastaičiuose (Kauno r.) gyvenanti V. Kiškienė meilę rankdarbiams paveldėjo iš mamos, kuri pirmoji parodė, kaip reikia siūti, siuvinėti, nerti, megzti, austi. Šis pomėgis tapo gyvenimo dalimi ir saviraiškos būdu.

Kronika

Apdovanoti medžio drožėjų konkurso nugalėtojai

Pirmąją vietą užėmęs medžio drožėjas iš Alytaus Artūras Janickas ir jo kūrinys „Šv. Jonas Nepomukas“

Vilnius. Lapkričio 30 dieną Šv. Jono gatvės galerijoje įvyko III Lietuvos medžio drožėjų kūrinių parodos-konkurso „Šventieji ir piligrimai“ uždarymo renginys, kurio metu apdovanoti konkurso nugalėtojai.

Konkurso darbų paroda vyko lapkričio 6–30 dienomis Šv. Jono gatvės galerijoje Vilniuje. Parodoje dalyvavo 24 liaudies menininkai iš visų Lietuvos geografinių regionų (Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos), buvo eksponuojami 44 konkursiniai darbai. Parodoje buvo pristatoma penkiolika skirtingų šventųjų ir Jėzaus, angelų, piligrimų skulptūrėlių, Jėzaus nukryžiavimo, pietos ir keletas kitų skulptūrinių kompozicijų.

Kronika

Knygoje įamžintas kunigas

Vytautas Šulskis prie kun. Pranciškaus Basčio portreto

JURBARKAS. Lapkričio 15 dieną čia pristatyta ariogališkio Vytauto Šulskio knyga „Kun. Pranciškus Bastys“. Renginys prasidėjo giesme ir maldomis prie kunigo kapo Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje. Šv. Mišias už kunigą Pranciškų Skirsnemunės bažnyčioje aukojo Jurbarko dekanas mons. Kęstutis Grabauskas ir Skirsnemunės klebonas kun. Egidijus Periokas.

Kronika

Kunigo knygos pristatymas

Kun. prof. Romualdas Dulskis

Kaunas. Lapkričio 13 dieną Apskrities viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „En Gedžio meilės sodai“. Renginyje dalyvavo knygos autorius Vytauto Didžiojo universiteto profesorius kun. Romualdas Dulskis, doc. dr. Lina Šulcienė, Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos jaunieji choristai. Knygos ištraukas skaitė Eglė Lukšaitė, renginį vedė Kultūros renginių ir leidybos grupės vadovė Rimantė Tamoliūnienė.

Etnografija

Advento giesmių tradicija

Kazimiera Statkuviene dalijasi prisiminimais apie kalėdojimo tradiciją. Dešinėje – kun. Saulius Stumbra

KLAIPĖDA. Gruodžio 7-ąją Etnokultūros centre susirinko miestelėnai ir svečiai į „Tradicinių giedojimų“ ciklo vakarą „Adventinės giesmės“. Vakaro metu adventines giesmes giedojo Vilniaus Bernardinų parapijos kantičkinių giesmių kolektyvas, vadovaujamas Zitos Dragūnaitės, vakarą vedė Klaipėdos universiteto doktorantas kun. Saulius Stumbra.

Nepabūgę siautusios vėtros susirinkę vakaro dalyviai, turėjo puikią progą pasiklausyti ir kartu pagiedoti Advento liturginiam metui skirtų giesmių. Svečiai iš Vilniaus pasidalijo iš senelių išmoktų ir ekspedicijų metu surinktų giesmių turtais, turtingomis melodijomis ir iškalbingais tekstais, kurie ir po kelių šimtų metų sugeba prakalbinti modernų žmogų, kviesdami apmąstyti tikėjimo paslaptis.

Kronika

Gyvenimą mylinti Inesa

Gintarė Martinaitienė

Nuo vaikystės su muzika ir gitara susidraugavusi Inesa be jų neįsivaizduoja savo gyvenimo

Lukšietė Inesa Baganavičienė savo asmeninės šventės proga Zyplių dvare  neseniai pristatė dainų plokštelę „Mylintis žmogus“. Taip 35-ojo gimtadienio proga ji įteikė dovaną ne tik sau, bet ir artimiesiems. Nors moteris dažnai matoma įvairiuose renginiuose, yra veikli bei aktyvi bendruomenės narė, tačiau savo veiklos nesureikšmina ir tikina, kad geriau tegu ją vertina kiti.

Išnašos

Jam visa Lietuvos žemė buvo šventa

Romas BACEVIČIUS

Knygos „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ viršelis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) šiemet išleido naują leidinį „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“. Jį parengė jonaviškis Vaclovas Slivinskas. Knyga išėjo minint D. Vaitelio 100-ąsias gimimo ir 65-ąsias žūties metines. Jis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Geležių kaime, o žuvo 1948 m. gegužės 13 d. Taujėnų valsčiuje, Lėno miške prie Juodsvinės kaimo, kartu su savo pavaduotoju Jonu Kilijonu-Miku ir štabo apsaugos būrio vadu Antanu Šyviu-Šalapka atsitiktinai užklupus čekistams. Kartą D. Vaitelis yra pasakęs: „Kai aš žūsiu, neieškokit mano kapo, nes Lietuvoje yra visur šventa žemė“.

Išnašos

Atlanto nugalėtojų skrydis – anykštėnų knygoje

Vytautas BAGDONAS

Knygos „Skrydžio legenda tęsiasi“ viršelis

Anykščiai. Ypač įsimintinas renginys vyko šilelyje šalia Puntuko akmens, minint 80 metų, kai drąsieji lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas su lėktuvu „Lituanica“ pasiryžo nugalėti Atlantą bei visas kliūtis ir be nutūpimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekti Lietuvą. S. Dariaus ir S. Girėno atminimas neatsitiktinai pagerbiamas Anykščių krašte. 1943 metais, slapstydamiesi nuo hitlerininkų, skulptorius Bronius Pundzius ir akmentašys Vytautas Giraitis Puntuko akmenyje iškalė abiejų lakūnų bareljefus ir jų Testamentą lietuvių tautai. Nuo to laiko visi, aplankantys poeto Antano Baranausko apdainuotą Anykščių šilelį ir čia stūksantį vieną didžiausių šalyje riedulių, mato lakūnų atvaizdus ir akmenyje iškaltus žodžius: „Mes skrisime į Lietuvą! Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendrojo darbo – tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno sroves, o taip pat išrastus navigacijos būdus ir priemones pritaikyti kasdieniniams reikalams. Mes, gyvendami tokiais laikais, kada oras stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti... LITUANIKOS laimėjimas tegu sustiprina jaunųjų Lietuvos sūnų dvasią ir įkvepia juos naujiems žygiams. LITUANIKOS pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu auklėja lietuvių atkaklumą ir ryžtingumą, kad Sparnuotas Lietuvis būtinai įveiktų klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei! Tad šį savo skridimą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva!..“

Išnašos

Etnografijos muziejuje – apie krašto partizanus

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kalba knygos „Kupiškio krašto partizanai. 1944–1953 m. dokumentinė kronika“ sudarytoja Ona apšytė-Kriukelienė (dešinėje). Kairėje – Kupiškio televizijos ir informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas, centre – muziejaus direktorė, renginio organizatorė Violeta Aleknienė

KUPIŠKIS. Etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė visada geba suburti nemažą būrį žmonių į muziejuje vykstančius renginius. Rugsėjo 26 dieną čia vyko Onos Dapšytės-Kriukelienės knygos „Kupiškio krašto partizanai. 1944–1953 m. dokumentinė kronika“ pristatymas. Tai daugiau kaip šešerius metus užtrukęs autorės darbas renkant medžiagą Lietuvos Ypatingajame archyve. Ne kartą archyve teko matyti prie bylų palinkusią O. Kriukelienę.

Paveldas

Restauruojama Bukaučiškių koplyčia

Alytaus rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą ,,Bukaučiškių koplyčios restauravimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“, kurio tikslas – istorinę bei architektūrinę vertę turinčio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Bukaučiškių koplyčios – išsaugojimas ir restauravimas, pritaikymas viešiesiems poreikiams, plėtojant turizmą Daugų krašte. Projektas vykdomas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą pagal Alytaus rajono vietos veiklos grupės įgyvendinamą Alytaus rajono kaimo vietovių plėtros strategiją 2010–2013 metams. Koplyčioje planuojama sutvarkyti grindis, sienas, lubas, langus, restauruoti duris, įrengti elektros instaliaciją, nupirkti generatorių, įrengti lietaus kanalizaciją, sutvirtinti laiptus, pamatus, įrengti nuogrindas, išvalyti rūsį bei įrengti ventiliaciją, suolus koplyčios viduje, įsigyti klausyklą ir spintą.