Lietuvos
kultūros
galerija

Išnašos

Kas saugojo Lietuvą istorijos verpetuose?

Daiva Červokienė

Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas

Į knygos pristatymą Signatarų namuose susirinko būrys Kovo 11-osios Akto signatarų ir kitų A. Patacko bičiulių

A. Patacko autografas Libertui Klimkai

Tai bene pagrindinis klausimas, kurį nagrinėja Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas naujausioje savo knygoje „Litua“. Joje publikuojami svarbiausi A.Patacko  tekstai – nuo pirmųjų, spausdintų dar XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio pogrindžio neoficialioje spaudoje, iki pastarojo meto publicistikos, eilėraščių. Daugeliui kaip politikas pastebimas A.Patackas besidomintiesiems etnine kultūra gerai žinomas ir kaip originalių etnologinių studijų autorius, kartu su bičiuliu ir bendražygiu kultūrologu  Aleksandru Žarskumi išleidęs reikšmingų knygų (bene svarbiausia – „Virsmų knyga“, 2002). Knygoje „Litua“ tautos savimonės, pasaulėžiūros, gyvasties studijos grindžiamos kalbos, istorijos ir etnologijos duomenimis.

Bendraminčių žvilgsnis

„Litua“  pristatymas  Signatarų namuose, kuriame kalbėjo daug A.Patacko bendraminčių ir bendražygių, sukėlė didelį susidomėjimą.

Europos parlamento narys  Algirdas Saudargas  atkreipė dėmesį į A. Patacko bandymus netradiciškai, kalbininkų dar nepripažįstamu būdu apčiuopti esmines mūsų tautos dvasines vertybes, glūdinčias kalboje nagrinėjant žodžių garsų ir prasmių ryšius. A. Saudargas  pabrėžė, kad ir mokslo duomenys jau patvirtina tai, ką A. Patackas su bendraminčiais mąstė.

Seimo narys Mečys Laurinkus knygą „Litua“ įvertino kaip vertą Nacionalinės premijos. Kodėl? Ji sudaryta iš dar sovietmečiu pogrindžio spaudoje, už kurią buvo sodinama į kalėjimą, pradėtų leisti ir pastaraisiais metais išplėtotų unikalių tyrimų lietuvių tautos nacionalinės savimonės tema. Tai šiuolaikinio inteligento, šalies patrioto pastangos surasti tą pagrindą, ant kurio stovėdama Lietuva išliko istorijos verpetuose ir nuo kurio ateinančios kartos aiškiau matytų teisingą kelią. „Prieš keturis dešimtmečius sovietiniame vakuume pokario metais gimusioje kartoje tarsi iš nieko radosi intensyvus domėjimasis savo tautos praeitimi ir tautosaka. Autentiškas liaudies dainas propaguojantys dainų klubai ir žygeivių organizacijos traukė įvairių specialybių studentus... Vengiant atviro politikavimo, laikantis anuo metu visuotinai priimto ezopinio kalbėjimo stiliaus, susibūrimuose buvo svarstomi patys aštriausi lietuviškos egzistencijos klausimai... Humanitarinis judėjimas plėtėsi, brendo,  toje terpėje atsirado ir Sąjūdžio idėjos, virtusios rimta politika. Atidžiai skaitant  „Litua“ galima nesunkiai užtikti beveik visas ano laikotarpio viešai ir slapta diskutuotas temas. Tai savotiškas Lietuvos atgimimo, prasidėjusio ne su pirmaisiais mitingais, intelektualinis žinynas“, – sakė M. Laurinkus pabrėždamas, kad A.Patackas tiek savo asmeniniu apsisprendimu, tiek žodžiu atspindėjo visuomeninį reiškinį, kurio reikšmė nepriklausomos Lietuvos atkūrimui iki šiol dar nėra deramai suvokta.

Budsargio misija

Renginyje filosofas Bronius Genzelis kalbėjo apie  tautos gyvybingumo kriterijus, kultūrologas Aleksandras Žarskus - apie kalbos, A. Patacko padėjėja Seime ir bendražygė Nijolė Balčiūnienė – apie kalendorinių švenčių svarbą tautinei savimonei.

Renginio vedėja, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, suteikdama žodį  A. Patackui, pristatė jį paties mėgstamu tik Žemaitijoje išlikusiu senas baltišku žodžiu – butšaknis, reiškiantį ne tik sūnų, paveldėtoją, kuriam atitenka tėvo ūkis po tėvo mirties, bet ir „būtuvės sargą“, atsakingą už jos išlikimą, išsaugojimą. Kai visi išsivaikšto, jis privalo žūtbūt likti ir saugoti ne tik buitį ir namus, pačią protėvių dvasią. Ši ir gyva, kol tokių butšaknių yra.

Knygos ašis, pasak prelegentų ir paties A.Patacko, yra lituanistika. Būtent ji jungia svarbias Lietuvai temas. Ypač daug dėmesio skiriama svarbiausiai tautinės savasties daliai – kalbai, kurią praradę mes nustojame būti Tauta.

Gyvybingumo ašis – kalba

„Skyrelis kalbai gal ir yra pats įdomiausias, nes ten yra tokie kontraversiški dalykai, su kuriais akademikai nelabai sutinka, bet mes esame įsitikinę, kad atradome tokius dalykus lietuvių kalboje, kurių nematė kalbininkai“, – sakė A. Patackas,  knygoje aiškinantis ir žodžio „Lietuva“ kilmę, įrodinėjantis, kad lietuviams ausis svarbiau už akį. Pasak jo, kalba mums nėra vien tik susižinojimo priemonė. „Kadangi mūsų kalba yra nepaprastai sena, manau, joje yra viskas: mums nereikia enciklopedijų, nereikia brokhauzų, nereikia vikipedijų, mes viską galime rasti kalboje, tik reikia mokėti ją atrakinti“, – teigė Kovo 11-osios akto signataras.

Knygos įvade A.Patackas  savo kūrybos esmę nurodo glūdint ne galutinių atsakymų paieškose, o laisvo mąstymo ir kūrybinių galių palaikyme nelaisvėje ir įvardija skiriąs šią knygą „Lietuvai, jos amžinybei, kad ji išliktų mūsų omėje amžina paslaptimi, kurią betgi Aukščiausiojo nedrausta spėti“.

Įdomu, kad 400 vienetų A.Patacko „Litua“, kurias „Versmės“ leidykla išleido knygos  sutiktuvėms, per du vakarus buvo išpirktos. Ar daug tokių faktų leidybos istorijoje pastaraisiais metais?

Juozo Valiušaičio nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“