2014 m. sausio 17 d.    
Nr. 3
(2074)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Iš prisiminimų sudėta knyga

Bronius VERTELKA

Norinčių įsigyti knygą „Dainuojanti
revoliucija Vilniaus barikadose“
ir gauti jos autoriaus Juozo
Girdvainio autografą buvo nemažai

Kalba sausio 13-ąją žuvusiojo Tito
Masiulio mama Vitalija Krivickienė

Po renginio Panevėžio vyskupas
emeritas Jonas Kauneckas (dešinėje)
bendrauja su jo dalyviais. Centre –
pulkininkas Arūnas Dudavičius

Panevėžys. Sausio 8-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko žurnalisto, istoriko Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas. Kartu buvo minima Laisvės gynėjų diena. Ekrane – tragišką Sausio 13-ąją žuvusiųjų nuotraukos, fotografuoti vaizdai iš Sąjūdžio mitingų, visur – didžiulis tautos pakilimas.

Susirinkusieji sugiedojo „Tautišką giesmę“, tylos minute pagerbė kritusių už Lietuvos laisvę narsuolių atminimą stovėdami. Buvusius salėje su artėjančia Laisvės gynėjų diena pasveikino bibliotekos direktorė Rima Maselytė.

Kalbėdamas apie Sausio 13-ąją, Vytauto Didžiojo universiteto magistrantas Simonas Jazavita pabrėžė jos išskirtinumą. Lietuvos žmonės įrodė, kad jie nenori gyventi klūpėdami, tarė griežtą „ne“ sovietinei okupacijai ir jos terorui. Dar senovės romėnai sakydavę, kad tautos balsas – Dievo balsas. Pranešėjas pabrėžė, kad būtina tautai vienytis, išsigydyti nuo niurzgėjimo. Šiuo metu akcentuojama tai, kas bloga, o ateitis piešiama niūriomis spalvomis. Tačiau šalyje netrūksta žmonių, neprarandančių vilties ir tikėjimo, gyvenime jie prisilaiko Sausio 13-osios principų. Yra jaunimo, visuomeninių organizacijų, kurios sugeba atlikti nedidelius, bet gražius darbus. Antai Kaune įsikūrusi ir po Lietuvą besiplečianti visuomeninė organizacija „Baltai juoda“ rengia pilietines-socialines akcijas. Švenčiant Moters dieną, jaunuoliai lankė senelių namus ir kitas įstaigas, kur gyvenantys jaučiasi primiršti, dovanojo rožių, tarė gerą žodį. Tai įrodo, kad nepamiršti tie, kurie leido gyventi laisvoje valstybėje. Dabar tarsi atiduodama skola visiems tiems, kurie nukentėjo už mus visus. Prelegentas sakė, jog gražią dovaną tautai sugebėjo pateikti J. Girdvainis, parengęs knygą „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“.

Sausio 13-ąją žuvusio Tito Masiulio mama Vitalija Krivickienė dalijosi prisiminimais apie savo sūnų. Jis sugebėjo gyventi pilnaverčiai, dalyvavo žygiuose po kalnus pietinėje Europoje ir Azijoje, keliavo į Karpatų kalnus slidinėti, aplankė įžymias Lietuvos vietas, bendravo su žinomais žmonėmis. Beje, jos sūnaus 50-mečiui paminėti Živilė Baltė dovanojo poezijos knygelę „Titas“. V. Krivickienė perskaitė poetės eilėraštį „Testamentas“. Kaunietė su savo dukromis Rima, Vilija ir Giedre iš skaidrių padarė 30 su Titu susijusių nuotraukų ir jas įrėmino. Taip gimė fotoparoda „Laisvės ir kalnų šauksmas“, kuri dabar keliauja po Lietuvą.

Kaip gimė knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“, pasakojo jos autorius J. Girdvainis. Iš Žemaitijos, Žarėnų, kilęs ir Vilniuje gyvenantis žurnalistas teigė, jog sukurti kažką panašaus prieš tai net negalvojo. Dešimt metų dirbo Lietuvos radijo reporteriu, skersai ir išilgai išvažinėjo šalį. O dirbdamas Kruonio akumuliacinės elektrinės energetikų laikraščio „Žiburiai“ redaktoriumi, pateko į 1987 metų mitingą Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Sužavėjo Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko, Vytauto Bogušio ir kitų drąsūs pasisakymai. Suprato: pabudo Lietuva. J. Girdvainis ir toliau fotoaparatu fiksavo reikšmingus laisvėjančios Lietuvos įvykius. Tai buvo visam gyvenimui įsirėžę vaizdai. Bet nuotrauka – tik akimirka, kažkaip reikėjo tuos vaizdus sugyvinti, užrašant tų įvykių liudininkų pasakojimus. Kartu su kitais žmonėmis J. Girdvainis iki vidurnakčio laukė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto paskelbimo, jis savo akimis matė, kas vyko Vilniuje 1991 metų sausį. Tai, ką fiksavo fotojuostoje, užrašinėjo ir į diktofoną. Paskui visa tai sudėjo į knygą „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“. Ja norėjo papasakoti, kuo gyveno Lietuva nuo 1987 metų birželio iki 1993 metų rugpjūčio 31 dienos, kai Lietuvos žemę paliko paskutinis sovietinės armijos kareivis. Knygą tikėjosi išleisti minint Sausio 13-osios įvykių 10-metį, tačiau gero sumanymo neparėmė nei verslininkai, nei Krašto apsaugos ministerija, nei Seimas. Norai išsipildė tiktai minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį. Knygą išleido „Versmės“ leidykla 5 tūkstančių egzempliorių tiražu. Jis jau baigiamas išparduoti. Viename Vilniaus knygyne J. Girdvainis pastebėjo, kad jo knyga įkainota 86,40 lito. Bibliotekoje buvo galima ją įsigyti kelis kartus mažesne kaina bei gauti knygos autoriaus autografą. „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ – to meto liudininkų prisiminimai. „Jeigu ją perskaitysite per parą, pajusite lietuvių tautos dvasią, kaip mūsų valstybė kilo į kovą už savo nepriklausomybę“, – sakė knygos autorius J. Girdvainis.

Knygos pristatymą paįvairino Karaliaus Mindaugo bataliono vyresniojo seržanto Donato Voverio pasirodymas. Pasitelkęs dainą ir gitarą, jis suvaidino monospektaklio „Lietuva“ ištrauką. Ją stebėjęs J. Girdvainis susirinkusiems priminė: „Jeigu jis taip būtų išėjęs į sovietinio Vilniaus Lenino prospektą, jam būtų buvę garantuota 10 metų kalėjimo“.

Apie tai, kad reikia ne vien džiaugtis laisve, bet ir ją saugoti kaip savo akies vyzdį, kalbėjo Panevėžio miesto mero patarėjas Petras Luomanas, o renginio vedėjas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius teikė liudijimus tiems, kurie  tarnauti į Lietuvos kariuomenę atėjo šauktiniais, pasieniečiais ar savanoriais nuo 1990 metų balandžio 25 dienos (kai buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas) iki 1993 metų rugpjūčio 31 dienos (kada buvo iš Lietuvos visiškai išvesta sovietinė kariuomenė). Juos gavo Albertas Šmatavičius ir dar du vyrai. Tokių liudijimų savininkais jau yra tapę gerokai per tūkstantį Lietuvos piliečių.

Renginyje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Prieš jo pradžią ganytojas sugebėjo pabendrauti su J. Girdvainiu bibliotekos kavinukėje. Vyskupas emeritas sakė, kad knygą „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ įsigijo gerokai anksčiau.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija